Aplinkos ministras: už Vilniaus daugiabučio broką turės atsakyti vystytojas ir rangovai
„Jie turėtų padengti, jei bus pripažinta, kad jų darbo brokas, kas, bent jau bendrose erdvėse, matosi akivaizdžiai“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė jis.
Anot ministro, Gabijos gatvėje esančio daugiabučio gyventojai patyrė ne tik emocinę, bet ir turtinę žalą.
„Kiekvienas yra turto savininkas ir nė vienas nenorėtų tiek kamerų pamatyti prie savo namo, plačiai nušviesto, kad jis su broku. Žala jau padaryta yra. Kalbant apie žalos atlyginimą, yra numatyta 20 metų galiojanti atsakomybė rangovui už paslėptus nematomus pažeidimus. Tam yra ir statinio draudimai, užšaldytos lėšos, kurių pagalba būtų galima kompensuoti šiuos dalykus“, – teigė ministras.
„Aš, kaip vartotojas, būčiau nepatenkintas tokiu produktu, kuris po 10 ar 7 metų pradeda skeldėti“, – priduria jis.
S. Gentvilas teigia, kad gyventojai jau gali grįžti į namą, tačiau dėl jo saugumo dar nėra įsitikinęs. Tai, pasak jo, paaiškės po pilnos statinio ekspertizės.
Daugiau galių savivaldybėms
Įstatymuose aplinkos ministras mato kelis taisytinus dalykus. Vienas jų – suteikti daugiau galių savivaldybėms, nes ne visi gyventojai ryžtasi investuoti į avarinės būklės pastatų sutvarkymą.
„Norėtume savivaldybėms suteikti teisę privaloma tvarka remontuoti avarinės būklės padarinius. Jeigu administratoriaus numatoma, kad būtina šalinti avarinę būklę, o to gyventojai du metus nesiryžta, tai suteiktume savivaldybėms teisę pačioms nuspręsti už gyventojus“, – sakė S. Gentvilas.
Taip pat norima sugriežtinti projektuotojų ir statinių ekspertų atsakomybę. Ministro teigimu, „modernioje statyboje neturi būti broko“.
„Absoliuti dauguma pastatų parduodama su daline apdaila, patys gyventojai paskui įsirenginėja. Diskusija, ar neturėtų būti parduodami pastatai su pilna apdaila, taip užtikrinant, kad būtų iki galo atsakomybė, nes paskui yra sunku žiūrėti, kas už kosmetinę apdailą turėtų būti atsakingas“, – teigė ministras.
„Juokinga“
Stasys Šliažas, daugiabutį Gabijos gatvėje vysčiusios ir komercines patalpas iki šiol pirmame aukšte valdančios įmonės „Tadlita“ bendraturtis bei vadovas, VŽ sako, kad pirmadienį pastate deformavosi plytelės, tačiau pažeidimų konstrukcijose nenustatyta.
Jis mano, jog savivaldybė skuba komunikuoti neturėdama galutinių išvadų.
„Atsakingi žmonės, kaip ponas Valdas Benkunskas, paleidžia į eterį žinią visiškai neturėdamas specialistų išvadų. Tai ką dabar žmonėms daryti? Jų butai nuvertėjo, jei norėjo parduoti ar kažkas pirkti norėjo, tai žmonės pasidarė kalbų įkaitai. Iš pradžių turi būti sudaromos komisijos, ekspertai suburti, tik tada galima priimti sprendimą evakuoti ar dar kažką. Atšoko hole plytelės – namas griūna. Juokinga“, – teigia S. Šliažas.
Plačiau statytojo poziciją galite peskaityti čia.
Gyventojams rekomenduojama grįžti
Atlikus ekspertizę antradienį patvirtinta, kad pastato evakuacija bus atšaukta, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.
„Vakarą į įvykį atvykęs ekspertas atliko nuodugnią apžiūrą ir šįryt pristatė pastato apžiūros išvadą, kurioje nurodoma, jog namas yra saugus, o gyventojams rekomenduojama grįžti į savo butus“, – pranešime cituojamas Valdas Benkunskas, Vilniaus vicemeras.
Vytautas Elenbergas, ekspertas, nustatė, kad namą laikančios konstrukcijos nepažeistos, o užfiksuotos deformacijos yra lokalaus pobūdžio. Pasak eksperto, jos susijusios su statybos technologijų pažeidimais: nekokybiškai įrengta grindų danga, taip pat pertvarose neįrengtos privalomos deformacinės siūlės.
Atšokusios akmens masės plytelės buvo priklijuotos nekokybiškai, tačiau šis defektas nesusijęs su karkaso deformacija, praneša savivaldybė. Eksperto vertinimu, su konstrukcijų deformacija nesusiję ir sienų įtrūkimai.
Savivaldybė daugiabučio administratorių įpareigos stebėti pleišėjimus, atlikti kiekvieno buto apžiūrą, taip pat užsakyti pastato laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę, nustatyti įtrūkimų priežastis.
Būsto administratorius turės įsipareigoti pateikti rekomendacijas, kaip nustatytas priežastis likviduoti.
Statybos leidime nurodoma, kad pastatą projektavo architektų biuras „Architektūros kūrybinė grupė“, priklausanti „Tadlitos“ bendraturčiams – S. Šliažui ir architektui Remigijui Bimbai.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/807?placement=
VERSLO TRIBŪNA
Pietų Ispanijos saulėje besimaudanti Marbella garsėja ne vien švelniu klimatu, išpuoselėtais golfo aikštynais, Andalūzijos architektūros paveldu, gurmanus lepinančiais restoranais, bet ir klestinčia prabangaus nekilnojamojo turto rinka. Mantas Kučinskas, „Baltic Sotheby’s International Realty“ prabangaus nekilnojamojo turto ekspertas, pasakoja, kaip Marbella tapo išrankių tarptautinių investuotojų rojumi ir kodėl ši kryptis patraukli ieškantiems kapitalo apsaugos, stabilumo ir aukštos gyvenimo kokybės.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
Šiuo metu Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena spartų atsigavimą – numatoma, kad šie metai bus baigti pardavus apie 5000 naujų butų. Tai ženklus šuolis, palyginti su ankstesniais metais, ir ženklas, kad rinka grįžta prie normalios apimties.
Sostinės gyventojų pamėgto kavos prekės ženklo „Julius Meinl“ kavos jau greit bus galima skanauti Vilniaus miesto centre – legendinio Richardo Rogerso įkurto architektų biuro RSHP projektuotame pastate „Sąvaržėlė“. Kavinės įkūrėjai naujojoje erdvėje kvies mėgautis ne tik aromatingu gėrimu, bet ir lengvais, vietoje ruoštais užkandžiais bei desertais.
