Kelią skinasi nauji pasiūlymai, kaip apmokestinti NT plėtrą valstybinėje žemėje
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) linkusi iš esmės pritarti naujiems mokesčiams, kuriuos mokėtų norintys plėtoti nekilnojamąjį turtą iš valstybės nuomojamuose sklypuose.
Tokį nutarimo projektą trečiadienį užregistravo ministerija. Pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto laukiama iki kovo 10 d.
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, VŽ kiek anksčiau teigė, kad šį įstatymo projektą skubos tvarka Seime ketinama patvirtinti dar kovą.
Pagal siūlomus pakeitimus, už teisę statyti valstybinėje žemėje nuomininkas privalėtų į valstybės biudžetą iki statybos leidimo išdavimo mokėti mokestį, kuris būtų diferencijuojamas pagal naujai užstatomą sklypo plotą bei naujų statinių bendrą plotą.
Jei didėtų ir sklypo užstatymo, ir pastatų plotas, mokestis būtų sumuojamas pagal abu šiuos rodiklius, nurodoma Žemės įstatymo pakeitimo projekte, kurį praėjusių metų lapkritį parengė Seimo Kaimo reikalų komitetas.
[infogram id="73e43c12-e100-48d8-b6e4-8bfa80c60927" prefix="ST0" format="interactive" title="Statyba ir NT. Mokestis už teisę statyti iš valstybės nuomojamoje žemėje"]
Įstatymo pakeitimais siūloma leisti valstybinės žemės nuomininkams, turintiems statinius, pakeisti žemės sklypui nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą.
Terminas, per kurį valstybinės žemės nuomininkas privalo pradėti naudoti sklypą pagal pakeistą paskirtį ir pradėti statybas, būtų 2 metai. To nepadarius, siūloma nustatyti prievolę mokėti 5% sklypo rinkos vertės nuomos mokesčio priedą kasmet. Tačiau nuomininkui per 5 metus nepradėjus sklypo naudoti pagal pakeistą paskirtį, nuomos sutartis būtų nutraukiama.
Tai ne tik skatins žemės nuomininkus kuo greičiau įgyvendinti institucijų spendimus ir žemės sklypą pradėti naudoti pagal pakeistus paskirtį ir naudojimo būdą, bet ir bus papildomu savivaldybės biudžeto pajamų šaltiniu, teigiama įstatymo projekte.
Įstatymo pakeitimai, jei jiems pritars Seimas, įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d.
Papildomas įmokas į biudžetą buvo bandoma įtvirtinti ir prieš keletą metų, tačiau po ilgo proceso Seimas tam 2018 m. nepritarė.
Rašyti komentarą 0
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti