Pandemija nesustabdė „YIT Lietuva“ šuolio į technologinę pažangą

Reklama publikuota: 2021-03-02
„YIT Lietuva“ biuras Kaune įsikūrė verslo centre „SQVERAS“, kurio projektą pati bendrovė ir įgyvendino.
svg svg
„YIT Lietuva“ biuras Kaune įsikūrė verslo centre „SQVERAS“, kurio projektą pati bendrovė ir įgyvendino.

„YIT Lietuva“, šiemet mininti 55-erių metų veiklos sukaktį, per pastaruosius penkerius metus išgyveno didelių pokyčių. 2018 metais įmonė statusą pakeitė iš AB „YIT Kausta“ į UAB „YIT Kausta“. 2019-aisiais, susijungus „YIT Kausta“ ir „YIT Infra Lietuva“ (buvusi „Lemminkainen Lietuva“)  įmonė tapo „YIT Lietuva“. Prie pačios įmonės pokyčių prisidėjo reikšmingos permainos visoje statybų rinkoje, o pastaraisiais metais – dar ir pandemija. Pasak „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, bendrovė palyginti sklandžiai įveikė šiuos iššūkius, sėkmingai plėtoja veiklą ir džiaugiasi sėkmingai paruoštais pamatais pilnai statybų veiklos skaitmenizavimui.

Po susijungimo su „YIT Infra Lietuva“ bendrovė tapo beveik 700 žmonių kolektyvu, palyginti su ankstesniais 400 žmonių. Kas dar keitėsi šių susijungimų metu?

Anksčiau mūsų pagrindinė veikla buvo pastatų statyba ir priežiūra, dabar jau tiesiame kelius ir statome tiltus. 2017 m. įžengėme į pastatų priežiūros ir administravimo sritį. Kaip jau minėta, po susijungimo su „YIT Infra Lietuva“ stipriai išaugo ir įmonės darbuotojų skaičius, dėl to 2019-aisiais buvome bene didžiausia uždaroji akcinė bendrovė statybų versle.

nuotrauka::1 left

Kaip pavyko sulieti taip smarkiai išaugusią bendrovę?

Mums padėjo ankstesnė patirtis – panašias permainas jau esame išgyvenę 2009–2010 m. Tuomet  teko keisti savo dukterinės bendrovės  „YIT Kausta būstas“ įmonės struktūrą, išgryninti veiklą, užtikrinti sklandžią būsto verslo plėtrą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuo pačiu mažinome atotrūkį tarp Kaune ir Vilniuje dirbančių kolegų,  kūrėme bendradarbiavimo kultūrą. Taigi, susivienijimo iššūkiai – jei juos galima taip pavadinti – mums jau buvo pažįstami, todėl atėjus laikui jungtis su „YIT Infra Lietuva“, įvyko vertikali integracija. Sukūrėme struktūrą, kuri palaiko ir aptarnauja visus verslus – būsto statybos, rangos, komercinio NT infrastruktūros bei pastatų priežiūros.

Žinoma, abejonių buvo, ar susijungimas pavyks. Esame didžiausios Suomijoje ir vienos stambiausių statybos ir infrastruktūros plėtros kompanijų Šiaurės Europoje dalis, taigi matėme, kad kitose šalyse, kur dirba korporacija, tokie procesai pavykdavo ne visuomet. Po daugelio ilgų pokalbių ir karštų diskusijų mums pavyko. Matyt, padėjo tvirtas bendrovės vertybinis pamatas.

Su dalimi darbuotojų teko atsisveikinti. Juk  natūralu, susijungus dviem didelėms įmonėms, nebus dviejų generalinių direktorių ar dviejų finansų vadovų. Teko įveikti ir šiokias tokias ambicijas. Šiandien visi kartu siekiame bendrų rezultatų, todėl ir 2019 m., ir 2020  m. jie buvo tikrai geri.

Kokios įtakos jūsų veiklai turėjo pandemija? Pavasarį buvo jaučiamas tam tikras NT rinkos stabtelėjimas, ar ir jums teko imtis kraštutinių veiksmų?

Vienu momentu, pandemijos pradžioje, buvo kilusių pesimistiškų minčių. Tikrai maniau, kad parduosime mažiau, bet klydau – būstus pirko, į juos klientai investavo. Stabtelėjimą fiksavome nuo kovo iki gegužės, o paskui kone kiekvienas mėnuo buvo rekordinis. Teko pripažinti, kad pirkėjai elgiasi ne taip, kaip mes buvome numatę.

Biurų rinkoje – kiek kitaip, kai kurie projektai įšalo, kiti net nebuvo pradėti. Beveik dviem mėnesiams sustojo gamybinių patalpų statybos projektai, prie to prisidėjo ir bankų nežinia, kokios perspektyvos laukia rinkoje, ko tikėtis.

Vis dėlto vasaros pradžioje investicijos atsigavo. Manau, šiais metais būsto rinka toliau plėtosis. Žmonės, įsigydami butus, tikriausiai siekia apsaugoti savo santaupas ar būsimas pajamas. Populiarėja antrojo būsto įsigijimas, ypatingai pajūryje.

Kaip jums pačiam, kaip vadovui, asmeniškai sekasi per pandemiją palaikyti ryšį su žmonėmis?

Judėjimo, važinėjimo po statybų aikšteles, žinoma, smarkiai sumažėjo. Biurai tuštesni, bet vienas nesu – biure mūsų apie 10. Lankydamas statybvietes, stengiuosi jas atokiai apeiti, nesukelti kitiems nepatogumų. Dabar sveikintis pavojinga, o man patinka ranką paduoti kiekvienam... Kadangi to padaryti negaliu – pačiam nesmagu.

Praėjusiais metais „Verslo žinių“ „Geidžiamiausio darbdavio“ reitinge tapote lyderiu statybų sektoriaus kategorijoje. Kas lėmė tokį įvertinimą?

Gal labiausiai – požiūris į žmogų, sąžiningas elgesys su visais. Mūsų vertybės – pagarba, bendradarbiavimas, kūrybingumas, veržlumas – nėra vien lozungai. Taip pat daugelį profesiniu atžvilgiu vilioja galimybė įgyvendinti didelius projektus.

Atėjus pandemijai ir pirmajam karantinui, visos vadinamosios „baltos apykaklės“ – darbuotojai, dirbantys biure sutiko susimažinti atlyginimus. Tai padarėme ne iš gobšumo, tiesiog tikrai nežinojome, kas bus netolimoje ateityje. Vienu momentu mūsų pajamos krito 30 proc., o kai jos atsigavo – atstatėme ir atlyginimus. Taigi, jaučiame žmonių pasitikėjimą.

Jūsų vadovaujama bendrovė priklauso skandinaviško kapitalo grupei. Kokių kultūrinių skirtumų su skandinavais pastebite, ko iš jų išmokote?

Su skandinaviško kapitalo įmonėmis dirbu jau apie 20 metų. Dabar didieji skirtumai išnykę, bet anuomet buvo iš tiesų didžiulis atotrūkis. Prieš pradėdamas dirbti su skandinavais, pats statybvietėje nebuvau nė karto šalmo užsidėjęs ar apsauginių batų apsiavęs. Pirmąkart nuėjęs į skandinavų įmonės aikštelę pamačiau ten patogias buitines patalpas su dušais, drabužinėmis ir poilsio zona. Mūsų žmonės tuo metu buvo įpratę persirengti mašinoj, o valgyti ant pievos iš namų atsineštą maistą.

Dabar jau natūralu, kad žmogui privalu užtikrinti geras darbo sąlygas – patikimus įrankius, darbo drabužius, asmenines apsaugos priemones. Jei darbininkui sudaromos kultūringos darbo sąlygos, jis ir pats pradeda elgtis kur kas kultūringiau.

„YIT Lietuva“ aktyviai žengia skaitmeninimo, pažangių technologijų diegimo keliu. Kas, jūsų žodžiais, yra skaitmeninė statyba?

Vienas iš pavyzdžių – skaitmeninis pastato modeliavimas, arba kitaip tariant — 5D. Prie jau žinomo 3D modelio prijungiame laiko bei finansinius aspektus. BIM (Building Information Modeling) modelis apjungia kiekių, kaštų bei darbo laiko apskaitą. Jame visi projekto dalyviai gali realiu laiku keistis informacija, atlikti ir matyti pakeitimus, komentuoti bei formuoti užduotis vieni kitiems. Su BIM žengiame į naują statybų rinkos etapą, diegiame įrankius, kurie leidžia sumažinti projektų sąnaudas ir trukmę bei užtikrinti aukštesnę darbų kokybę.

Siekiame būti žingsniu priekyje ir išbandome įvairius skaitmeninius įrankius, kurie padeda atlikti tuos pačius darbus greičiau ir tiksliau, o tuo pačiu suteikia konkurencinį pranašumą. Todėl šiandien patys kuriame skaitmeninius modelius, atliekame pastatų energinius modeliavimus, savo vykdomuose projektuose skaičiuojame CO2 emisiją,  o visą surinktą skaitmeninę informaciją panaudojame ne tik pastatų statybai, bet ir jų priežiūrai.

Tam kad skaitmeniniai procesai Lietuvoje įsibėgėtų sparčiau, reikėtų tam tikrų permainų ir švietimo sistemoje – Lietuva turi įsivertinti, kiek kokių specialistų šaliai reikia ir juos ruošti. Kompetencijų ugdymui bendradarbiaujame su mokymo įstaigomis, ruošiančiomis inžinerinių krypčių specialistus. Nerimą kelia tai, kad kasmet vis mažiau studentų renkasi inžinerines specialybes. Todėl norime šioje srityje bendradarbiauti bei sudominti jaunimą ir paskatinti rinktis statybos ar kelių inžinerijos specialybę. Todėl skaitome paskaitas apie skaitmeninę statybą, savo įmonėje organizuojame atvirų durų dienas, kviečiame studentus atlikti praktiką, esame KTU SAF įsteigto Išmaniųjų miestų bei infrastruktūros centro partneriai. Dalyvaujame centro organizuojamuose mokymuose bei konferencijose. Labai svarbus nuolatinis darbuotojų mokymas bei jų kvalifikacijos kėlimas. Kasdien tobulėdami patys, dalijamės patirtimi su partneriais ir augame visi drauge. Tai nenutrūkstamas procesas, ypatingai skaitmeninės statybos srityje. Technologijos kinta, sensta ir nuolat tenka mokytis naujų dalykų. Tad jeigu sustosi – neišvengiamai atsiliksi.  

Greta visų minėtų sprendimų, toliau žengiame technologinio šuolio keliu, siekiame darnios miestų plėtros, skaidrumo statybų versle ir, žinoma, kasmet vis daugiau dėmesio skiriame aplinkosaugai. Mūsų siekis – iki 2030 m. CO2 emisiją savo veikloje sumažinti 50-čia procentų. Tvari miestų plėtra ir geresnės gyvenamosios aplinkos kūrimas – kertiniai mūsų veiklos principai.

Projektus įgyvendinate įvairiuose Lietuvos miestuose, galbūt išskirtumėte, kuris jums mieliausias?

Aš gimęs ir augęs Kaune. Bet jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kad Vilnius ar Klaipėda man – svetimi miestai. Klaipėdoje užaugau kaip žmogus, man nepaprastai smagu ten nuvažiuoti. Vilnius – labai gražus. Kaunas man labai svarbus, bet kaip namuose jaučiuosi visoje Lietuvoje.

[infogram id="7431cc98-221b-46c7-993e-32bd31c4adc2" prefix="34J" format="interactive" title="UAB „YIT Lietuva“"]

FOTOGALERIJA web_Pandemija nesustabdė „YIT Lietuva“ šuolio į technologinę pažangą (12 nuotr.)

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ruošia pinigų gaudykles, bet greito pajamų atšokimo laukia ne visi  Premium

Atlaisvinimų išvakarėse nuo pandemijos nukentėję verslai nevienodai vertina savo galimybes atsigriebti,...

Finansai
08:59
Sieks atgaivinti valčių statyklą šalia Vilniaus centro 

Vilniaus miesto taryba pritarė idėjai pertvarkyti Neries pakrantėje, T. Kosciuškos gatvėje esančią valčių...

Į būsto rinką grįžta spekuliantai, plėtotojai žada užtrenkti duris prieš nosį Premium 5

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai sako, kad į būsto segmentą po truputį grįžta bent 10 metų nematyti...

Daugiabučių renovacija karantinu metu: gyvų konsultacijų stygius Verslo tribūna

Šiuo metu nemaža šalies daugiabučių gyventojų dalis rengiasi teikti paraiškas renovacijai naujojoje...

Savivaldybė pritarė pakoreguotam „Rimi“ parduotuvės Pavilnyje projektui 5

Po atliktų korekcijų Vyriausiojo Vilniaus miesto architekto skyrius trečiadienį pritarė „Rimi“ parduotuvės...

Statyba ir NT
2021.03.31
Smiltynėje pavasarį pradedama rekonstruoti keltų krantinė 1

Pavasarį Klaipėdoje bus pradėta rekonstruoti senosios perkėlos krantinė, prie kurios švartuojasi Smiltynės...

Logistika
2021.03.31
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium 3

Kovą Vilniuje pradėti statyti penki visiškai nauji daugiabučių projektai, mokslinių tyrimų bei automobilių...

Statyba ir NT
2021.03.31
Vilniuje planuojama atidaryti 8 naujas mokyklas 2

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba pritarė sprendimui per artimiausius keletą metų Vilniuje atidaryti dar 8...

Paslaugos
2021.03.31
Klaipėdoje - naujas prekybos pastatas už 6,5 mln. Eur

Klaipėdoje, Vingio gatvėje, atidarytas naujas 5.200 kv. m ploto prekybos pastatas. Investicijos į jį siekė...

2021.03.31
Pastatų renovacijai Lietuva skirs po 1,1 mlrd. Eur per metus 1

Vyriausybė trečiadienį pritarė ilgalaikei renovacijos strategijai, kurią pateikti ES Lietuva vėluoja jau...

Statyba ir NT
2021.03.31
Vilniaus Sapiegų parkas liko be architektūrinės idėjos 3

Sostinės Sapiegų parko architektūros konkursas baigėsi be rezultato: vienintelė pasiūlyta idėja atmesta.

Statyba ir NT
2021.03.31
„Continental“ nestabdo gamybos ir pradeda plėtrą 

Po daugiau nei 3 veiklos metų Lietuvoje „Continental“ dvigubina gamybos pajėgumus ir vėl pradeda statybos...

Pramonė
2021.03.31
Panevėžys imasi atnaujinti autobusų stotį

Panevėžio taryba pritarė miesto autobusų stoties atnaujinimui.Tam savivaldybės biudžete numatyta 521.000 Eur.

Statyba ir NT
2021.03.31
Teismas buvusiam NŽT Vilniaus skyriaus vadovui A. Juškai paliko 12.500 Eur baudą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį atmetė buvusio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus...

Statyba ir NT
2021.03.31
„Mitnija“ gavo užsakymą statyti viešbutį Jungtinėje Karalystėje

Koncernui „MG Baltic“ priklausanti statybos bendrovė „Mitnija“ gavo užsakymą Jungtinėje Karalystėje (JK)...

Statyba ir NT
2021.03.31
„Technopolis Lietuva“ baigė brangiausias savo statybas Vilniuje Premium 3

Vilniuje, greta prekybos centro „Ozas“ ir vandens parko „Vichy“, tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) plėtros...

Statyba ir NT
2021.03.31
Įsigytą „SPA Vilniaus“ korpusą verčia butais – Druskininkuose nusižiūrėjo ir daugiau pirkinių Premium 6

Neeksploatuojamą pastatą Druskininkuose, šalia sveikatingumo centro „SPA Vilnius“, iš verslininko Valdo...

Paslaugos
2021.03.30
Aukcione parduotas buvęs Lietuvos pašto logistikos centras Vilniuje 

Antradienį pakartotinai surengtame viešame aukcione Lietuvos paštas pardavė buvusį logistikos centrą Vilniuje...

Statyba ir NT
2021.03.30
„Optimalus progresas“ pradeda prekybinių sandėlių statybas, su biurais neskuba

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Optimalus progresas“, veikianti prekių ženklu „Bolds Property...

Statyba ir NT
2021.03.30
Statybos per metus brango 0,7%

Statybos per metus – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu – pabrango 0,7%.

Statyba ir NT
2021.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku