Fondų ir bankų atstovai: „co-living“ projektai mus domina, bet laukiame daugiau patirties

Martyno Trimonio, komercinio banko „Swedbank“ nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas sako, jog bankai galėtų finansuoti tokių projektų plėtrą.

„Pirmiausia noriu pažymėti, kad bankai yra žemiausios rizikos profilio finansuotojai, tuo pačiu finansuojantys žemiausiomis kainomis. Kalbant apie bendro gyvenimo būstus arba ilgalaikę nuomą, mums vienas svarbiausių dalykų, kaip projektas bus valdomas ir kokia to valdytojo patirtis. Šiuo metu rinkoje trūksta, operatorių ir projektų, kurie turėtų tvirtus pinigų srautus“, – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuojamoje konferencijoje „Precore“ kalba jis.

Anot M. Trimonio, bankas sulaukia užklausų dėl tokių projektų finansavimo, kurias svarsto. Esą svarbiausia rasti, kaip suvaldyti rizikas.

„Ar tai būtų laidavimas iš kito turto, ar papildomas užstatas. Bendrai, tikiu, kad šie alternatyvūs segmentai turės ateitį, nišos nėra užpildytos. Tačiau, pavyzdžiui, pandemija turėjo įtakos studentų būsto segmentui – studentai mokosi nuotoliu, užsieniečiai išvažiavo. Bankai vertina pinigų srautus ir paklausą, todėl sunku prognozuoti, kaip viskas bus, kiek situacija užsitęs. Taigi neapibrėžtumas stabdo sprendimų priėmimą“, – aiškina jis.

Instituciniams — per daug rizikos

Kęstutis Sasnauskas, Švedijos kapitalo investicijų bendrovės „Eastnine“ vadovas sako, kad nors bendro gyvenimo būsto segmentas yra perspektyvus, instituciniams investuotojams jis per daug rizikingas.

„Rizika susideda iš dviejų dalių: pirmiausia, kad tai taptų instituciniu produktu, reikia likvidumo ir apimčių, pasirengimo. Net žiūrint į biurus, kurių rinka Vilniuje yra viena likvidžiausių, tik didžiausi projektai pritraukia institucinį interesą. Tas pats būtų ir su „co–living“, ypač tokioje konservatyvioje šakoje kaip nekilnojamasis turtas“, – sako jis.

K. Sasnausko teigimu, pandemija alternatyvius nekilnojamojo turto segmentus veiks trumpai. Jis sako, kad investicijos į šį segmentą priklausys nuo galimos apimties.

„Likvidumas yra labai svarbus tiek finansavimui, tiek rizikos valdymui. Jei žengtume žingsnį į bet kokią alternatyvią šaką, mums būtų vienas svarbiausių kriterijų suprasti, koks yra šio turto likvidumas ir didžiausia rizika – apimtis. Klausimas, ar galima investuoti daugiau nei keletą milijonų. Jei ne, tai rinka yra per maža“, – aiškina jis.

Fondai skolina

Mantas Skipitis, investicijų bendrovės „Orion Asset Management“ vadovas konferencijoje kalba, jog nors bendro gyvenimo būsto segmento augimas nebus begalinis dėl ribotos paklausos.

„Ne visi gali mieste įsigyti būstą, bet reikėtų nepamiršti, kad absoliuti dalis lietuvių yra linkę būstą įsigyti ir, paskutinių apklausų duomenimis, tik 15% jaunimo planuoja būstą nuomotis. Manau, kad imtis yra pakankamai apibrėžta, ir nėra čia tas segmentas, kuris augs be galo. Be to, jis turi konkuruoti su šešėline rinka. Taigi bent jau mes šį segmentą vertiname atsargiai“, – sako jis.

Tuo metu klausiamas dėl finansavimo tokiems projektams, M. Skipitis sako, jog tai įdomi investicija.

„Jei į šiuos objektus žiūrėsime kaip į srautinius, yra rizikų. Bet fondai galėtų į juos investuoti diversifikuodami portfelį. Jei kalbėsime apie „co–living“ kaip apie skolos fondo objektą – mielai. Mes patys turime tam tikrus instrumentus, kur pinigų kaina priklauso nuo objekto ir visai neseniai projektą per savo skolos fondą finansavome, nes tikime, kad tam tikri projektai bus sėkmingi“, – kalba jis.

M. Skipitis siūlo į alternatyvius segmentus žiūrėti kaip į investicijų diversifikavimą.

„(Portfelyje – VŽ) netgi gali būti vienas studentų namų, kitas bendro gyvenimo projektas. Šiaip mažiausiai problemų, jei nekris korta, bus su „co–living“ arba būstu nuomai, nes visuomet gali jį parduoti, sumažinti kainą“, – teigia jis.