Galutinis teismo sprendimas: miesto taryba negali daryti išimčių statytojams

Tai reiškia, kad sostinės taryba nebegalės leisti statyti pastatų, viršijančių bendrojo plano reikalavimus esant išskirtinei situacijai.

„Vilniaus taryba, įpareigota pateikti paaiškinimus apie bendrojo plano reglamento įgyvendinimą, nurodė, kad jis taikytas du kartus: Vilniaus kogeneracinei jėgainei ir multifunkciniam kompleksui. Vienu atveju pritarimo kreiptasi pradėjus teritorijos detalųjį planavimą, o tarybos sprendime nustatyti konkretūs aukščio parametrai. Kitu atveju kreiptasi iki detaliojo planavimo, o aukščio ir intensyvumo reglamentai nurodyti architektūriniuose reikalavimuose. Akivaizdu, kad ir savivaldybei tiksli tiriamos normos įgyvendinimo tvarka nėra visiškai aiški. Todėl ji, nesant jokių taisyklių, negali būti laikoma aiškia ir tiksliai suformuluota“, – rašoma teismo nutartyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, jog remiantis sprendimu galėtų būti ginčijami konkretūs projektai.

„Savivaldybė prašė nurodyti, kad teismo sprendimas bus taikomas tik į ateitį nuo jo priėmimo momento. Norminis administracinis aktas, kurį teismas pripažino neteisėtu, nuo jo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas. Tuo atveju, jei tarp šalių vyksta ginčas ir norminis teisės aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, jis negali būti taikomas nuo paskelbimo dienos ir tiems santykiams, dėl kurių vyksta ginčas“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas panaikino 2018 metų spalį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą ir nagrinėjo bylą peržengdamas savivaldybės skundo ribas.

Daugiau aiškumo

Lukas Rekevičius, Lietuvos Architektų rūmų (LAR) pirmininkas, VŽ sako, kad teismo sprendimas duoda daugiau aiškumo. Būtent LAR kreipėsi į teismą, prašydami ištirti, ar sostinės bendrojo plano nuostata, leidžianti miesto tarybai spręsti dėl išskirtinių sąlygų kai kuriems plėtotojams, yra teisėta.

„Vilnius šią problemą sprendžia nauju bendruoju planu, kuriame to punkto nebėra. Vadinasi, ir Vilniaus planuotojai suprato. Tačiau bendrųjų planų Lietuvoje yra labai daug ir šis precedentas yra svarbus, nes kitose savivaldybėse yra ginčų, kuriems jis bus aktualus“, – kalba jis.

Pasak L. Rekevičiaus, pagrindinė ginčytos nuostatos problema – planuojamos plėtros nederinimas su visuomene.

nuotrauka::1left

„Manėme, kad esame teisūs, ir teismas tai patvirtino. Sakėme, kad negalime keisti tokių esminių detaliojo plano sprendinių, kaip, pavyzdžiui, pastatų aukštingumas neatlikę procedūrų, kurių viena pagrindinių yra visuomenės informavimas, nes bendrasis planas yra visuomeninis susitarimas. Tai jeigu susitariame, kad visi pastatai bus konkretaus aukščio, negalime leisti vienam būti aukštesniam nepasitarę su visuomene“, – teigia rūmų pirmininkas.

Anksčiau LAR yra pareišę, kad teismui konstatavus, jog miesto taryba negali leisti plėtotojams viršyti bendrojo plano rodiklių, Konstitucijos prospekte planuojamam komerciniam kompleksui „k18B“ statybos leidimas išduotas neteisėtai. Vis dėlto rūmai nusprendė nesikreipti dėl to į teismą, nes tuomet neturėjo lėšų.

Pasak L. Rekevičiaus, rūmai ginčyti konkrečių projektų teisėtumo neplanuoja.

„Vilniuje yra du objektai, abu jie padaryti pagal išimtį. Mes jų tikrai neginčysime. Tai yra labiau sprendimas ateičiai“, – sako jis.

Povilas Poderskis, sostinės savivaldybės administracijos direktorius, teigia, jog nežino, ar imsis kokių nors veiksmų po teismo sprendimo. VŽ primena, kad naujajame miesto bendrajame plane ankstesnės nuostatos dėl išskirtinių sąlygų statytojams nebėra.

„Skaitydami teismo sprendimą matome, kad jis nelabai suprato nagrinėjamos bendrojo plano nuostatos ir liepė ją pašalinti iš bendrojo plano. Sprendimą vertiname kaip įdomų ir dar kol kas nesame apsisprendę, kaip toliau su tuo judėsime“, – sako jis.

2007 metų sostinės bendrasis planas, kuris šiuo metu yra galiojantis laikinai, kol bus patvirtintas naujas, numato, jog esant viešajam interesui ar ypatingai urbanistinei situacijai, miesto taryba gali leisti plėtotojui viršyti bendrojo plano rodiklius.

Šiuo metu naujasis sostinės bendrasis planas yra pakartotinai viešinamas ir po to turėtų būti teikiamas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tvirtinti. Jo rengimas trunka ilgiau nei ketverius metus.