įdomus komentaras, kaip anksčiau besiskelbusiam dideliu PPP ekspertu :) 280 M yra koncesijos sutarties vertė, ne sutarties su BaltCap suma. Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis: "Koncesijos vertę sudaro suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis." T.y. absoliučiai visos koncesininko pajamos (iš valdžios ir iš vartotojų), gautos iš koncesijos veiklos.

pirma, ačiū už dėmesį mano personai, patikslinkite, kur skelbiausi dideliu PPP ekspertu? didžiausi ekspertai neabejoju, tie, kas ruošia tuos projektus, gal ir jūs tame tarpe. O aš tik vienas iš nedaugelio, kurie bando suprasti, ko ten juose prifarširavo(te), įvertinti, ar PPP interesų grupės mus kaip mokesčių mokėtojus mausto ir kelti klausimus, į kuriuos nėra atsakymų. Antra, ačiū už paaiškinimą, gal galite pateikti nuorodą į sutarties projektą, o ne poderskio interpretaciją? Kitaip diskutuoti beprasmiška, nes kokiais atvejais gali dar brangti ir taip jau nesuvokiamai brangus objektas nežinome. Net jei jūs teisus, tai nekeičia mano vertinimo - toks projektas pernelyg išbrangęs ir vilniečiams nenaudingas, o skolintis ir mokėti 50 mln.€ palūkanų Baltcap dabartinės monetarinės politikos fone, kai pinigai valstybei nieko nekainuoja, atrodo absurdas.

Ne vienoje diskusijoje aktyviai reiškėtės dėl PPP projektų (ne-)naudingumo. Nelaikant savęs atitinkamos srities ekspertu, turbūt taip nesireikštumėte? Juk tikrai neatrodote iš tų, kurie neargumentuotai "rėkia dėl rėkimo". Sutartį per google surasti užtrukau ~2 minutes: https://aktai.vilnius.lt/document/30334399. Dėl skolinimosi kaštų - matosi, kad palūkanas mokės savivaldybė už savo projekto dalį. Tikrai nesu specialistas, negaliu įvertinti, už kokią kainą savivaldybė gali pasiskolinti ir už kokią kainą projektas vis dar yra naudingas. Bet būtų keista, jei to nebūtų vertinę tiek savivaldybė, tiek visos dalyvaujančios institucijos - Finansų ministerija, CPVA, savivaldybės kontrolė, ta pat VPT...

reikšti savo nuomonę savaime nereiškia, kad absoliučiai viską išmanau ir žinau, kitaip nekelčiau klausimų. Dėl nenaudingumo - taip, nes iki šiol kiek didesnių jie buvo neskaidrūs ir nepagrįstai brangūs, su vienu dominuojančiu žaidėju. O prasideda viskas nuo aiškaus, mokesčių mokėtojo interesu pagrįsto pasirinkimo, kada rinktis PPP, o kada VP, kurio nėra ir kol kas nebus, nes "teisės aktai nenumato". Bet šiuo atveju tai mažesnė problema, lyginant su kaina mums, kai visam laikui dingo galimybė finansuotis ES pinigais, be konkurso atsivesto BaltCap prabangiu finansavimu ir Vms valdančiųjų nenoru peržiūrėti projektą iš esmės. Nors finansavimo sąlygos ir galimybės pasikeitė iš esmės, dėl ko VPT ir ėmėsi ginti viešą interesą. Už nuorodą į sutartį ačiū, pasiskaitysiu.

Na, klausimų pirmame Jūsų komentare nelabai matėsi. Visiškai sutinku, kad kažko nežinant / nesuprantant, reikėtų klausti, ne aiškinti, kas ir kaip. Čia tik kiek patikslinsiu - teisės aktai numato, kaip turi būti sprendžiama ar rinktis VP, ar PPP (VPSP projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės + visa eilė privalomu CPVA metodikų, privalomas investicijų projektas, PSC, etc.). Tai čia galima kalbėti nebent apie kokybę ir priimamų sprendimų geresnę komunikaciją. Pvz., komunikacija Vilnius-Utena "170 M" už kelią - bet kad ten dar buvo ir priežiūra (ir tikrai kitokiais standartais, nei valstybininkų atliekama priežiūra), ir kapitalinis remontas prieš perduodant kelią atgal, ir finansavimo kaštai - nei kas normaliai komunikavo, nei tuo labiau kas giliosi. Ir taip iš esmės visuose ligšioliniuose PPP.

tęsiniui: dėl ES pinigų pradingimo (teisingiau, nuėmimo), kuriais savivaldybė būtų galėjusi iš karto sumokėti už statybas, o ne išdėlioti mokėjimus ir mokėti už tai palūkanas, tai tikrai gaila. Tada savivaldybė ir vyriausybė turėjo spręsti, ar tęsti projektą, ar ne. Pasirinko tęsti. Bet savivaldybė ir vyriausybė tik renkasi, iš kokių pinigų jie mokės savo mokėtinas sumas, bet ne iš ko privatininkas skolinsis ir kokiais kaštais finansuos projektą. Čia jau renkasi pats privatininkas (ir tai nugula į jo siūlomą kainą/koncesijos mokesčius) ir jam institucijos negali liepti skolintis iš to ar ano. Teoriškai, privatininkas galėtų finansuoti net iš nuosavo kapitalo. Kokia būtų tokio finansavimo kaina tada? Beje, toks pavyzdys netgi yra :) Dėl VPT - tai kad jie akivaizdžiai negynė jokio viešo intereso. Rašo, kad prokuratūra liepė jiems tirti dėl kainos. Bet akivaizdu, kad šiuo aspektu VPT nerado prie ko prikibti, nes liepė juk nutraukti ne dėl kainos, bet dėl to, kad VPT mano, jog čia ne koncesija, bet VžPP / VP. T.y. iš esmės formalistiniu / procedūriniu pagrindu.. Ir žinant, kad VPT turi 0 patirties ir kompetencijos VPSP, panašu, kad realiai teisėtumo klausimo nėra, tik ar ne per brangu.