Ateina skandinaviškos pastatų mados – ar tikrai daugiabučiai privalo būti pilki ir vienodi?

Naujausia mada – betonas

Architektūros ir pastatų inžinerijos specialistai pastebi, kad betonas visuomet buvo ir, tikėtina, bus statyboms patogi medžiaga. Tam tikrą priešiškumą viešojoje erdvėje jai sukūrė ne techninės savybės, o išvaizda.

nuotrauka::1 left

VGTU profesorius dr. Juozas Valivonis aiškina, kad atsirandant gamintojams, gebantiems iš betono sukurti estetiškai malonias, unikalias konstrukcijas, į betoninius fasadus parankiau ima žvelgti ne tik statybų profesionalai, bet ir patys gyventojai.

„Technologija betoną panaudoti pastatų fasadams žinoma seniai ir Lietuvoje naudota dažnai, tik labai primityviu būdu, sukuriant neįdomius, pilkus daugiabučius. Bet šie sprendimai nuolat tobulėja – šiandien betono gaminiai gali būti mozaikiniai, spalvoti, iš jo įmanoma sukurti kur kas įvairesnes formas. Be to, kadangi konstrukcijos sukuriamos prieš jas atvežant į statybų aikštelę, trumpėja pačių statybų laikas. Todėl gyventojams betonas parankus išvaizda, statytojams techninėmis savybės, o architektams – suteikiama laisve“, – sako akademikas.  

Įmonės INHUS atstovas Tadas Raškauskas pasakoja, kad užsienyje betonas matoma kaip architekto fantazijai nepaprastai lanksti medžiaga.

„Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, su betoniniais daugiabučių fasadais susidūrė sovietmečiu, kai statyti vienodi, pilki pastatai. Daugeliui ši asociacija išliko  – jei pastato išorė betoninė, vadinasi, jis niūrus. Bet tai netiesa, nes tiek savo forma, tiek spalva betonas neprivalo būti nykus – priešingai, užsienio architektai jau seniai sugeba jį panaudoti taip, kad sąlyginai mažais kaštais sukurtų unikalią, spalvingą namo išvaizdą“, – sako T. Raškauskas.

Vakaruose populiaru, o Lietuvoje dar neįprasta – kodėl?

Lietuvoje betoninių fasadų vertinimas keičiasi pamažu, tačiau keičiasi. Bėda ta, jog kol kas beveik neturime sėkmingų gyvenamųjų namų pavyzdžių, į kuriuos žvelgdami galėtume įsivaizduoti, kokia plati yra pasiūla. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Vytas Sirtautas aiškina, jog labiausiai kaltas įprotis ir pačių statytojų nenoras keistis.

nuotrauka::2 right

„Situacija rinkoje kinta. Gaminių kokybė yra gerokai pažengusi į priekį. Norėtųsi dar daugiau fantazijos nestokojančių naujos kartos projektų ir drąsių architektų bei projektuotojų“, – teigia V. Sirtautas.

Viena priežasčių, kodėl tokių pavyzdžių Lietuvoje kol kas trūksta – pačių statytojų noras pabaigti projektą kuo pigiau, tad fasadams pasirenkamas pigiausias tinkas, greičiau sutvarkomas statybų metu, bet dažnai jau po dešimtmečio reikalaujantis renovacijų.

Tvarumo, taupymo ir grožio mada

Tad ko galima tikėtis iš betoninių fasadų ir dėl kokių savybių jie taip žavi kitas rinkas?

Vertinant iš estetinės pusės, bene didžiausias betono kuriamas privalumas – kiekvienas pastatas tampa unikalus. „Pavyzdžiui, pastato fasadui naudojamas natūralus spalvotas betonas neįgauna tokios lygios spalvos kaip namą nudažius – jis turi gyvą spalvą, kuri nėra vienoda kiekviename centimetre. O tai reiškia, kad net jei šalia jūsų namų kažkas pastatytų kitą projektą pagal identiškus planus, jūsiškis vis tiek išliktų išskirtinis, kadangi skirtųsi jų betono spalvos pasiskirstymas. Tai milžiniškas pliusas, nes jei taip stengiamės namų viduje sukurti unikalų jausmą, kodėl to nepakartojus ir išorėje?“, – klausia T. Raškauskas.

Dar vienas privalumas, kurio svarba pasimato tik po kurio laiko – pastatai kuriami šimtui metų. Su neišblunkančia spalva susijusi ir viena svarbiausių betono savybių – jis nepaprastai ilgaamžis ir po kelių dešimtmečių atrodo bei funkcionuoja lygiai taip pat, kaip vos apsigyvenus. Jei tinko fasadą apgadinti gali ilgalaikė drėgmė, tai betonas išlieka aplinkos sąlygų nepaveikiamas.

„Jei galvojame apie didesnį pastato ilgaamžiškumą, betono pasirinkimas yra vienareikšmiškai pats efektyviausias, nes neprašo beveik jokios priežiūros. Medis ar kitos medžiagos reikalauja reguliariai jomis rūpintis, o betoniniai pastatai, jei jie sukurti pagal visus reikalavimus, stovi per laiką beveik nei kiek nesikeisdami“, – sako J. Valivonis.

nuotrauka::3 left

Su šiuolaikinėmis tvarumo madomis betoną sieja natūralesnis statybų procesas. Statybininkams betonas parankus dar ir todėl, jog jis daugelyje šalių gaminamas iš vietinių medžiagų.

„Visos pastatų betonui reikalingos medžiagos yra Lietuvoje. Jei daugumą apdailinių medžiagų vežamės iš kitų šalių, tai betonui cemento, smėlio, skaldos, vandens – visa, ko reikia, turime patys. Taigi, viena vertus, betoniniai pastatai yra ilgaamžiai ir nereikalauja dažnų remontų, kita vertus, sukuriami praktiškai iš vietinių medžiagų“, – aiškina VGTU profesorius.

Be to, jog yra natūralesnis, statybų procesas tampa ir greitesnis. Pats statybų procesas naudojant surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas su gamykloje išbaigtais betoniniais fasadais yra greitas ir tuo pačiu užtikrinantis kokybę. Tokio tipo elementus atvežtus į statybų aikštelę reikia tik surinkti, tad statybų trukmė sutrumpėja nuo ilgų mėnesių iki kelių savaičių.

Naujo tipo betoniniai fasadai kuriami taip, jog tarnautų labai ilgai, tiek kalbant apie medžiagas, tiek apie stilių, kuris ateityje dėl savo tvarumo neišvengiamai tik populiarės.