Kaip verslas žengia tvarumo keliu: prisideda ir poveikio aplinkai deklaracijos

Reklama publikuota: 2020-10-13

Verslo skaidrumas ir tvarumas – sąvokos, tapusios daugelio kompanijų kasdieninio egzistavimo dalimi. Tačiau keliai, kuriais įvairių sektorių įmonės siekia savo užsibrėžtų tikslų šiose srityse – skiriasi, išlieka sudėtinga ir išmatuoti, kuris gi verslas yra tvaresnis ar skaidresnis, turint galvoje daugybę šias charakteristikas nulemiančių rodiklių.

Vieną iš instrumentų, leidžiančių atskleisti bendrovių indėlį į veiklos skaidrinimą, Lietuvos rinkai siūlo tvarumo konsultavimo ir sertifikavimo įmonė „Vesta Consulting“. Tai – EPD (Environmental Product Declaration / Produkto poveikio aplinkai deklaracija) deklaracijos, kuriose pateikiama informacija apie produktų neigiamą poveikį aplinkai. Skamba lyg ir paradoksaliai – bendrovės skatinamos pasisakyti apie savo veiklos žalingą poveikį aplinkai. „Tačiau būtent tai ir yra nemenkas proveržis, kalbant apie verslo skaidrumą“, – pabrėžia Evaldas Savickis, UAB „Vesta Consulting“ įkūrėjas ir vadovas bei Lietuvos Žaliųjų Pastatų Tarybos prezidentas.

nuotrauka:: 1 left

- EPD deklaracijos – nebe naujiena nekilnojamojo turto (NT) ir statybų sektoriuose, šioje srityje specializuojasi „Vesta Consulting“. Kuo įmonėms reikšmingas šis dokumentas?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

- EPD – tai trečiosios šalies išduota ir viešame registre patvirtinta deklaracija, kuri skaidriai ir atvirai pateikia informaciją apie produkto poveikį aplinkai, analizuojant visus jo gyvavimo ciklus. Į tai įeina ir būdai, kaip išgaunamos produktui reikalingos žaliavos, transportavimas, gamybos parametrai – kiek energijos, kitų resursų reikia produktui pagaminti. Tai leidžia pamatyti tobulintinas vietas produkto tiekimo grandinėje. Poveikis aplinkai analizuojamas gaminio eksploatavimo metu, taip pat jį utilizuojant, perdirbant ar pakartotinai panaudojant. Taigi, visas procesas yra pagrįstas produkto gyvavimo ciklo analize (Life Cycle Analysis, LCA), o metodika grindžiama pripažintu tarptautiniu standartu ISO 14025.

Svarbu pabrėžti, jog ši deklaracija nepatvirtina, kad produktas – draugiškas aplinkai ar ekologiškas. EPD gali atskleisti, kad gaminys netgi žalingas aplinkai, intensyviai ją veikia dėl energijos poreikių, taršos emisijų – tai ir yra deklaruojama. Todėl, nustačius savo produkto silpnąsias savybes, atsiranda galimybė pagerinti produkto aplinkosaugines charakteristikas ir net deklaruoti konkurencinius pranašumus.

Būtent NT ir statybų sektoriuje šių deklaracijų svarba didelė todėl, kad šis sektorius daro vieną didžiausių neigiamų poveikių aplinkai. Didelės taršos emisijos, išnaudojama daug gamtos resursų, energijos. Šiame sektoriuje galima pasiekti nemažų pokyčių, prie to prisideda ir tokios pastatų tvarumo sertifikavimo sistemos kaip BREEAM, LEED, LPTVS, WELL. Vilniuje kylantys nauji biurų pastatai yra sertifikuojami pagal šias sistemas, o tai reiškia, kad juos statant laikomasi tvarumo reikalavimų. O, pavyzdžiui, sertifikuojant pastatus pagal BREEAM, neišvengiamai susiduriama ir su EPD deklaracijų reikalavimu naudojamoms statybinėms ir apdailos medžiagoms.

- Kodėl EPD aktualumas pastaruoju metu išaugo? Kiek tai susiję su bendrosiomis ES žaliosios plėtros gairėmis?

- Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie stumia Lietuvos gamintojus EPD deklaracijų link. Visiškai teisingai – ES skatina žaliąją ekonomiką, Europos Komisija tvirtina programas, kurių finansavimo prioritetai – tvari produkcija. Dabar viena tokių krypčių – plačios apimties ES „Žaliasis susitarimas“ (Green Deal), tačiau ir anksčiau, dar 2018-aisiais, EK patvirtino veiksmų planą, kurio tikslas – transformuoti ekonomiką  į tvaresnę, žalesnę, leidžiančią spręsti klimato kaitos padarinius.   

Dalis minėto veiksmų plano – ES Taksonomija, instrumentas, kuriuo investuotojai ir įmonės gali naudotis, siekdami nustatyti, kiek organizacijų ekonominė veikla prisideda  siekiant klimato ir aplinkos tikslų. Didelėms viešojo sektoriaus kompanijoms bus būtina atsiskaityti pagal Taksonomijos ir ESG (Environmental, Social, Governance) kriterijus, o jie – ne tik aplinkosauginiai, bet ir valdysenos, socialiniai, ekonominiai. Bendras tikslas –  padėti investuotojams ir įmonėms savo veiklą nukreipti tvarumo tikslams, didinti privačiąsias ir viešąsias investicijas, skirtas perėjimui prie tvaraus vystymosi.

EPD – tai vienas iš įrankių, kuris parodo, kiek produktas yra tvarus pagal tam tikro standarto gaires. Poreikį EPD deklaracijoms NT sektoriuje diktuoja rinkos aplinkybės – tarkime, Lietuvos rangovai artimai bendradarbiauja su Skandinavijos statybų ir NT sektoriumi, o šiose šalyse (įskaitant ir Nyderlandus) daugiau nei 80 proc. naujai statomų pastatų diegia europinius tvarumo standartus. Taigi, dirbant šiose rinkose, EPD deklaracijos visoms naudojamoms medžiagoms tapo tiesiog veiklos higiena. Jei lietuvių statybinių medžiagų tiekėjai nori išlikti konkurencingi, dalyvauti Skandinavijoje rengiamuose konkursuose – be šių deklaracijų neapsieis. Dar daugiau – dažnai nebepakanka tiesiog turėti EPD, taip pat joje esantys rodmenys turi atspindėti, kad gaminiai – draugiški aplinkai.

- Kaip šie tvarumo standartai ir juos išmatuoti leidžiantys įrankiai prisideda prie verslo plėtros, tvirtesnių pozicijų rinkoje?

- Rinkoje galiojantys tvarumo reikalavimai apima visą tiekimo grandinę – nuo medžiagų, žaliavų tiekėjų iki rangovų. Ši grandinė privalo būti skaidri – turi būti aišku, kokį neigiamą poveikį aplinkai turi verslo procesai, tuo pačiu metu formuojama konkurencinė aplinka, palankesnė tvaresniems, draugiškiems aplinkai produktams. Tarkime, aktualu mažesnis sunaudotos energijos kiekis, žaliosios energijos panaudojimas, o tai įmanoma tik įdiegus pažangesnes technologijas.

Visa tai pamažu kelia reikalavimus visoje rinkoje, prisidedant prie klimato kaitos padarinių mažinimo.

Aktualu ir viešieji žalieji pirkimai, apie tai daug pradedama kalbėti ir Lietuvoje, yra nubrėžtos tam tikros gairės. Žvelgiant į kitų šalių patirtį, galima prognozuoti, kad ir Lietuvoje EPD atsiras tarp būtinųjų reikalavimų, kalbant apie viešuosius pirkimus, orientuotus į tvarią plėtrą.

- Ar EPD – unikalus įrankis, ar rinkoje yra kitų alternatyvų, siekiant skaidrumo verslo veiklos procesuose? Kaip vyksta patys procesai, kuomet įmonės siekia reikiamų standartų?

- EPD deklaracija yra unikali tuo, kad į ją įtraukti trys pagrindiniai būtini deklaruoti standartai: CO2 emisijos pėdsakas, ekologinis ir vandens sunaudojimo pėdsakas (angl. CO2 footprint, ecological footprint, water foot print). Taigi, EPD unikalumas tame, kad apimami visi svarbiausi aplinkosauginiai dalykai.

Priežastys, paskatinusios bendroves siekti EPD savo produktams, yra dvejopos. Viena vertus, kai kurioms įmonėms tiesiog privalu turėti šias deklaracijas, kadangi to reikalauja jų užsakovai. Šios bendrovės tiesiog skuba gauti deklaraciją ir, bent jau kol kas, ne itin gilinasi į EPD turinį.

Tačiau yra kita rinkos dalyvių dalis, kuriems, kaip minėjau, svarbu ne tik turėti EPD, bet ir gerus rodiklius deklaracijoje, atskleisti daromo neigiamo poveikio lygį, pasilyginti su kitomis panašiomis medžiagomis rinkoje ir net būti pranašesniems. Tada įsijungia visas procesas, vyksta konsultacijos, visoje produkto gyvavimo grandinėje ieškoma būdų, kaip sumažinti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai: kaip sumažinti energijos ar vandens suvartojimą produktui pagaminti, ieškoma alternatyvų vienai ar kitai žaliavai, kuri didina galutinio produkto neigiamą poveikį.

Prie viso to dar prisideda finansavimo poreikis, o pagal ES gaires yra tikslai investuoti į tas veiklas, kurios nukreiptos į taršos emisijų mažinimą. Finansavimą galima pritraukti ne tik iš ES fondų, bet ir institucinių investuotojų – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko. Paprastai tariant, kuo labiau rūpinamasi veiklos tvarumu, tuo daugiau šansų pritraukti tam reikalingų lėšų. Taip „užsikuria“ visa veiklos skaidrinimo, tvarumo joje didinimo grandinė.

- Pagrindinis argumentas verslui, kuomet kalbama apie įvairius standartus, turbūt yra tai, kiek tai prisidės prie įmonės finansinės gerovės. Ar galėtume teikti, kad čia aptariami standartai, instrumentai stiprina pačių bendrovių finansinę sveikatą?

- Tvarumas – tai procesas, kelias, neatsiejamas nuo visų organizacijos valdymo funkcijų. Sunku vienareikšmiškai pasakyti – įmonės veikla tvari ar netvari, kadangi yra daug dedamųjų. Kartais stinga ir žinių, pavyzdžiui, daugelis tvarumą asocijuoja su, tarkime, ekologiškomis pakuotėmis, nors iš tiesų tvarumas – tai daug daugiau: tai ne tik aplinkosauginiai, bet ir valdysenos, socialiniai rodikliai. Nuosekliai einant tvarios veiklos keliu, lengviau suvaldyti reputacines, socialines ar aplinkosaugines rizikas, kurios galiausiai transformuojasi į finansines rizikas. Ši dalis žinoma mažesnei verslo daliai, visgi, mano vertinimu, per pastaruosius 2–3 metus šioje srityje stebimas tam tikras lūžis.

Korporacijos iš tiesų žvelgia pragmatiškai: kokią finansinę naudą duos atliekami procesai? Atsakymas būtų toks: tvarumas, pažangesnės technologijos yra ir bus skatinamos per žaliąsias investicijas, kurioms bus taikomos palankesnės sąlygos. Gamybos procesų optimizavimas mažina išlaidas. O grįžtant prie NT ir statybų sektoriaus – verslas gauna didesnę grąžą, parduodamas pastatus, sertifikuotus pagal tvarumo standartus. Pagaliau, visa tai prisideda prie kompanijų lyderystės ir gero įvaizdžio rinkoje. 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Statyba ir NT“
Naujų butų pardavimai mažiausi per septynerius metus, plėtotojai bando išlaikyti ramybę Premium

Dėl pasiūlos trūkumo bei išaugusių medžiagų kainų smarkiai pabrango nauji butai, tad prisidėjus didelei...

„Omniva“ investuoja 40 mln. Eur – statys siuntų paskirstymo terminalą Kaune Premium 8

Siuntų UAB „Omniva LT“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys savo siuntų terminalą, kuris turėtų...

Logistika
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 1

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Savo nacionalinius apdovanojimus turės ir architektai

Liepos 1-ąją Kaune pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai 2023 (NAA). Pirmieji jų laureatai bus...

Laisvalaikis
2022.07.01
„Akmenės cemento“ 27,5 mln. Eur nuostoliai patirti dėl įsigytų ATL

Per 2021 m. cemento gamintoja AB „Akmenės cementas“ uždirbo 87,5 mln. EUR pajamų, metus baigė su 27,5 mln.

Pramonė
2022.07.01
„Eika“: naujų butų pardavimai šiemet Vilniuje smuko 64% 3

Šių metų I pusmetį Vilniuje plėtotojai susitarė dėl 1.526 naujų butų pardavimo – tai yra 64% mažiau, nei...

Statyba ir NT
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
„Thermo Fisher“ projektuoja dar vieną gamybos pastatą 1

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėstis ir statyti...

Pramonė
2022.07.01
„Akropolis Vingis“: pristatytos naujo Vilniaus kvartalo detalės 10

Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centrus valdanti „Akropolis Group“ penktadienį visuomenei pristato...

Prekyba
2022.07.01
Korupcijos skandalo įsuktos „Autokaustos“ pajamos pernai augo 26,6%

Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovės „Autokausta“ pajamos praėjusiais metais augo 26,6%, iki 74,34 mln.

Statyba ir NT
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
„Zaha Hadid“ darbas Vilniaus architektūros ekspertų iškart neįtikino Premium 5

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ pasitelkus pasaulyje gerai žinomą architektų biurą „Zaha...

Statyba ir NT
2022.07.01
Kai viešbučiai tampa daugiabučiais: VŽ studijoje – STT ir M. Pakalnis Premium

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus korupcijos rizikos analizę sostinės savivaldybėje ir pateikus...

Statyba ir NT
2022.07.01
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
„Equite“ vietoje „Pieno žvaigždžių“ sandėlių Vilniuje mato gyvenamuosius namus

Verslininko Viliaus Kavaliausko investicijų bendrovė „Equite“, užbaigusi vienos didžiausių pieno perdirbimo...

Statyba ir NT
2022.06.30
Statybos Latvijoje per metus pabrango 22% 1

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo 22,3% didesnės nei pernai gegužę, praneša nacionalinė...

Statyba ir NT
2022.06.30
Ruošiasi pristatyti atnaujintą sostinės Vokiečių g. projektą 1

Atnaujintą sostinės Vokiečių gatvės renovacijos projektą penktadienį, liepos 1-ąją, numatoma pristatyti...

Statyba ir NT
2022.06.30
Biurų pastatas „Lvivo“ gavo „BREEAM“ sertifikatą

Biurų pastatas „Lvivo“, iškilęs sostinės centriniame verslo rajone (angl. CBD), sertifikuotas pagal...

Statyba ir NT
2022.06.30
D. Libeskindo sukurtame „Artery“ net ir dideli vasaros karščiai nevargins žmonių Verslo tribūna 2

Nors dėmesį paprastai pirmiausiai atkreipia pastatų architektūra, jų eksterjero ir interjero sprendimai,...

Statyba ir NT
2022.06.30
Birželį pradėti ir baigti NT projektai Premium

Birželį Vilniuje pradėtos naujų daugiabučių, bendro gyvenimo būsto, biurų pastato statybos, Kaune ir...

Statyba ir NT
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku