Kaip verslas žengia tvarumo keliu: prisideda ir poveikio aplinkai deklaracijos

Publikuota: 2020-10-13

Verslo skaidrumas ir tvarumas – sąvokos, tapusios daugelio kompanijų kasdieninio egzistavimo dalimi. Tačiau keliai, kuriais įvairių sektorių įmonės siekia savo užsibrėžtų tikslų šiose srityse – skiriasi, išlieka sudėtinga ir išmatuoti, kuris gi verslas yra tvaresnis ar skaidresnis, turint galvoje daugybę šias charakteristikas nulemiančių rodiklių.

Vieną iš instrumentų, leidžiančių atskleisti bendrovių indėlį į veiklos skaidrinimą, Lietuvos rinkai siūlo tvarumo konsultavimo ir sertifikavimo įmonė „Vesta Consulting“. Tai – EPD (Environmental Product Declaration / Produkto poveikio aplinkai deklaracija) deklaracijos, kuriose pateikiama informacija apie produktų neigiamą poveikį aplinkai. Skamba lyg ir paradoksaliai – bendrovės skatinamos pasisakyti apie savo veiklos žalingą poveikį aplinkai. „Tačiau būtent tai ir yra nemenkas proveržis, kalbant apie verslo skaidrumą“, – pabrėžia Evaldas Savickis, UAB „Vesta Consulting“ įkūrėjas ir vadovas bei Lietuvos Žaliųjų Pastatų Tarybos prezidentas.

nuotrauka:: 1 left

- EPD deklaracijos – nebe naujiena nekilnojamojo turto (NT) ir statybų sektoriuose, šioje srityje specializuojasi „Vesta Consulting“. Kuo įmonėms reikšmingas šis dokumentas?

- EPD – tai trečiosios šalies išduota ir viešame registre patvirtinta deklaracija, kuri skaidriai ir atvirai pateikia informaciją apie produkto poveikį aplinkai, analizuojant visus jo gyvavimo ciklus. Į tai įeina ir būdai, kaip išgaunamos produktui reikalingos žaliavos, transportavimas, gamybos parametrai – kiek energijos, kitų resursų reikia produktui pagaminti. Tai leidžia pamatyti tobulintinas vietas produkto tiekimo grandinėje. Poveikis aplinkai analizuojamas gaminio eksploatavimo metu, taip pat jį utilizuojant, perdirbant ar pakartotinai panaudojant. Taigi, visas procesas yra pagrįstas produkto gyvavimo ciklo analize (Life Cycle Analysis, LCA), o metodika grindžiama pripažintu tarptautiniu standartu ISO 14025.

Svarbu pabrėžti, jog ši deklaracija nepatvirtina, kad produktas – draugiškas aplinkai ar ekologiškas. EPD gali atskleisti, kad gaminys netgi žalingas aplinkai, intensyviai ją veikia dėl energijos poreikių, taršos emisijų – tai ir yra deklaruojama. Todėl, nustačius savo produkto silpnąsias savybes, atsiranda galimybė pagerinti produkto aplinkosaugines charakteristikas ir net deklaruoti konkurencinius pranašumus.

Būtent NT ir statybų sektoriuje šių deklaracijų svarba didelė todėl, kad šis sektorius daro vieną didžiausių neigiamų poveikių aplinkai. Didelės taršos emisijos, išnaudojama daug gamtos resursų, energijos. Šiame sektoriuje galima pasiekti nemažų pokyčių, prie to prisideda ir tokios pastatų tvarumo sertifikavimo sistemos kaip BREEAM, LEED, LPTVS, WELL. Vilniuje kylantys nauji biurų pastatai yra sertifikuojami pagal šias sistemas, o tai reiškia, kad juos statant laikomasi tvarumo reikalavimų. O, pavyzdžiui, sertifikuojant pastatus pagal BREEAM, neišvengiamai susiduriama ir su EPD deklaracijų reikalavimu naudojamoms statybinėms ir apdailos medžiagoms.

- Kodėl EPD aktualumas pastaruoju metu išaugo? Kiek tai susiję su bendrosiomis ES žaliosios plėtros gairėmis?

- Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie stumia Lietuvos gamintojus EPD deklaracijų link. Visiškai teisingai – ES skatina žaliąją ekonomiką, Europos Komisija tvirtina programas, kurių finansavimo prioritetai – tvari produkcija. Dabar viena tokių krypčių – plačios apimties ES „Žaliasis susitarimas“ (Green Deal), tačiau ir anksčiau, dar 2018-aisiais, EK patvirtino veiksmų planą, kurio tikslas – transformuoti ekonomiką  į tvaresnę, žalesnę, leidžiančią spręsti klimato kaitos padarinius.   

Dalis minėto veiksmų plano – ES Taksonomija, instrumentas, kuriuo investuotojai ir įmonės gali naudotis, siekdami nustatyti, kiek organizacijų ekonominė veikla prisideda  siekiant klimato ir aplinkos tikslų. Didelėms viešojo sektoriaus kompanijoms bus būtina atsiskaityti pagal Taksonomijos ir ESG (Environmental, Social, Governance) kriterijus, o jie – ne tik aplinkosauginiai, bet ir valdysenos, socialiniai, ekonominiai. Bendras tikslas –  padėti investuotojams ir įmonėms savo veiklą nukreipti tvarumo tikslams, didinti privačiąsias ir viešąsias investicijas, skirtas perėjimui prie tvaraus vystymosi.

EPD – tai vienas iš įrankių, kuris parodo, kiek produktas yra tvarus pagal tam tikro standarto gaires. Poreikį EPD deklaracijoms NT sektoriuje diktuoja rinkos aplinkybės – tarkime, Lietuvos rangovai artimai bendradarbiauja su Skandinavijos statybų ir NT sektoriumi, o šiose šalyse (įskaitant ir Nyderlandus) daugiau nei 80 proc. naujai statomų pastatų diegia europinius tvarumo standartus. Taigi, dirbant šiose rinkose, EPD deklaracijos visoms naudojamoms medžiagoms tapo tiesiog veiklos higiena. Jei lietuvių statybinių medžiagų tiekėjai nori išlikti konkurencingi, dalyvauti Skandinavijoje rengiamuose konkursuose – be šių deklaracijų neapsieis. Dar daugiau – dažnai nebepakanka tiesiog turėti EPD, taip pat joje esantys rodmenys turi atspindėti, kad gaminiai – draugiški aplinkai.

- Kaip šie tvarumo standartai ir juos išmatuoti leidžiantys įrankiai prisideda prie verslo plėtros, tvirtesnių pozicijų rinkoje?

- Rinkoje galiojantys tvarumo reikalavimai apima visą tiekimo grandinę – nuo medžiagų, žaliavų tiekėjų iki rangovų. Ši grandinė privalo būti skaidri – turi būti aišku, kokį neigiamą poveikį aplinkai turi verslo procesai, tuo pačiu metu formuojama konkurencinė aplinka, palankesnė tvaresniems, draugiškiems aplinkai produktams. Tarkime, aktualu mažesnis sunaudotos energijos kiekis, žaliosios energijos panaudojimas, o tai įmanoma tik įdiegus pažangesnes technologijas.

Visa tai pamažu kelia reikalavimus visoje rinkoje, prisidedant prie klimato kaitos padarinių mažinimo.

Aktualu ir viešieji žalieji pirkimai, apie tai daug pradedama kalbėti ir Lietuvoje, yra nubrėžtos tam tikros gairės. Žvelgiant į kitų šalių patirtį, galima prognozuoti, kad ir Lietuvoje EPD atsiras tarp būtinųjų reikalavimų, kalbant apie viešuosius pirkimus, orientuotus į tvarią plėtrą.

- Ar EPD – unikalus įrankis, ar rinkoje yra kitų alternatyvų, siekiant skaidrumo verslo veiklos procesuose? Kaip vyksta patys procesai, kuomet įmonės siekia reikiamų standartų?

- EPD deklaracija yra unikali tuo, kad į ją įtraukti trys pagrindiniai būtini deklaruoti standartai: CO2 emisijos pėdsakas, ekologinis ir vandens sunaudojimo pėdsakas (angl. CO2 footprint, ecological footprint, water foot print). Taigi, EPD unikalumas tame, kad apimami visi svarbiausi aplinkosauginiai dalykai.

Priežastys, paskatinusios bendroves siekti EPD savo produktams, yra dvejopos. Viena vertus, kai kurioms įmonėms tiesiog privalu turėti šias deklaracijas, kadangi to reikalauja jų užsakovai. Šios bendrovės tiesiog skuba gauti deklaraciją ir, bent jau kol kas, ne itin gilinasi į EPD turinį.

Tačiau yra kita rinkos dalyvių dalis, kuriems, kaip minėjau, svarbu ne tik turėti EPD, bet ir gerus rodiklius deklaracijoje, atskleisti daromo neigiamo poveikio lygį, pasilyginti su kitomis panašiomis medžiagomis rinkoje ir net būti pranašesniems. Tada įsijungia visas procesas, vyksta konsultacijos, visoje produkto gyvavimo grandinėje ieškoma būdų, kaip sumažinti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai: kaip sumažinti energijos ar vandens suvartojimą produktui pagaminti, ieškoma alternatyvų vienai ar kitai žaliavai, kuri didina galutinio produkto neigiamą poveikį.

Prie viso to dar prisideda finansavimo poreikis, o pagal ES gaires yra tikslai investuoti į tas veiklas, kurios nukreiptos į taršos emisijų mažinimą. Finansavimą galima pritraukti ne tik iš ES fondų, bet ir institucinių investuotojų – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko. Paprastai tariant, kuo labiau rūpinamasi veiklos tvarumu, tuo daugiau šansų pritraukti tam reikalingų lėšų. Taip „užsikuria“ visa veiklos skaidrinimo, tvarumo joje didinimo grandinė.

- Pagrindinis argumentas verslui, kuomet kalbama apie įvairius standartus, turbūt yra tai, kiek tai prisidės prie įmonės finansinės gerovės. Ar galėtume teikti, kad čia aptariami standartai, instrumentai stiprina pačių bendrovių finansinę sveikatą?

- Tvarumas – tai procesas, kelias, neatsiejamas nuo visų organizacijos valdymo funkcijų. Sunku vienareikšmiškai pasakyti – įmonės veikla tvari ar netvari, kadangi yra daug dedamųjų. Kartais stinga ir žinių, pavyzdžiui, daugelis tvarumą asocijuoja su, tarkime, ekologiškomis pakuotėmis, nors iš tiesų tvarumas – tai daug daugiau: tai ne tik aplinkosauginiai, bet ir valdysenos, socialiniai rodikliai. Nuosekliai einant tvarios veiklos keliu, lengviau suvaldyti reputacines, socialines ar aplinkosaugines rizikas, kurios galiausiai transformuojasi į finansines rizikas. Ši dalis žinoma mažesnei verslo daliai, visgi, mano vertinimu, per pastaruosius 2–3 metus šioje srityje stebimas tam tikras lūžis.

Korporacijos iš tiesų žvelgia pragmatiškai: kokią finansinę naudą duos atliekami procesai? Atsakymas būtų toks: tvarumas, pažangesnės technologijos yra ir bus skatinamos per žaliąsias investicijas, kurioms bus taikomos palankesnės sąlygos. Gamybos procesų optimizavimas mažina išlaidas. O grįžtant prie NT ir statybų sektoriaus – verslas gauna didesnę grąžą, parduodamas pastatus, sertifikuotus pagal tvarumo standartus. Pagaliau, visa tai prisideda prie kompanijų lyderystės ir gero įvaizdžio rinkoje. 

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Inreal“ į mokyklos plėtrą Vilniuje investuoja 1,7 mln. Eur 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir paslaugų grupė „Inreal“ Vilniaus Pavilnyje pradeda priestato statybas.

Statyba ir NT
2020.10.13
Skolinimas verslui per karantiną stagnavo, bet pinigai įmonių sąskaitose ūgtelėjo 32%  1

Bankų skolinimo verslui apimtys per metus beveik nepasikeitė, tačiau paskolos būstui išaugo 9%, vartojimo...

Finansai
2020.10.13
Kaip verslas žengia tvarumo keliu: prisideda ir poveikio aplinkai deklaracijos Verslo tribūna

Verslo skaidrumas ir tvarumas – sąvokos, tapusios daugelio kompanijų kasdieninio egzistavimo dalimi. Tačiau...

Statyba ir NT
2020.10.13
ES planuoja didelį pastatų renovacijos projektą energijai taupyti

Europos Sąjunga (ES) šią savaitę paskelbs didelį pastatų renovacijos projektą energijai taupyti ir taršai...

Statyba ir NT
2020.10.12
Nauji G. Žiemelio pirkiniai: rinkos dalyviai tikisi pozityvių permainų Premium

Verslininkas Gediminas Žiemelis perka „Siemens“ areną, bilietų platinimo bei renginių organizavimo verslus.

Statyba ir NT
2020.10.12
Karantinas baigėsi, VMI vėl stropiai kontroliuoja verslą Premium

Po birželį pasibaigusio karantino VMI vis aktyviau imasi mokesčių mokėtojų priežiūros, o rudeniop beveik...

Finansai
2020.10.12
Ignalinos AE iš naujo ieško rangovo paviršiniam atliekynui statyti

VĮ Ignalinos atominė elektrinė (IAE) dar kartą skelbia konkursą mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių...

Statyba ir NT
2020.10.12
Dviračių tako nuo Smiltynės iki Nidos sutvarkymas kainuos apie 8 mln. Eur 6

Dviračių tako Kuršių nerijoje nuo Smiltynės iki Nidos sutvarkymo darbai kainuos apie 8 mln. Eur.

Statyba ir NT
2020.10.11
VKJ statytoja „Rafako“ Lietuvos statybininkams skolinga daugiau nei milijoną 2

Lenkijos bendrovė „Rafako“, turėjusi būti pagrindine Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) rangove, tačiau...

Pramonė
2020.10.09
Bus atnaujinami ŠMC, Karo, Nacionalinio dailės muziejų pastatai

Energetikos ministerijai paskirsčius Europos Sąjungos paramą viešųjų pastatų atnaujinimu, netrukus bus...

Statyba ir NT
2020.10.09
Poilsio kompleksą „Belvilis“ įsigijo „Tanera“ 5

Ne vienerius metus pardavinėtą poilsio kompleksą Molėtų raj. „Belvilis“ įsigijo UAB „Tanera“.

Statyba ir NT
2020.10.08
NT fondo „Baltic Horizon Fund“ planuose – globos namai, sandėliai

Baltijos biržos fondų prekybos sąraše esantis nekilnojamojo turto (NT) fondas „Baltic Horizon Fund“, Lietuvos...

Statyba ir NT
2020.10.08
„Ober-Haus“: rugsėjį butai didmiesčiuose brango 0,3% 2

Šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, butų kainos Lietuvos didmiesčiuose didėjo 0,3%, per metus buvo...

Statyba ir NT
2020.10.08
Vilniaus Pilaitėje planuojamas baseinas 1

Vilniuje, šalia Pilaitės gimnazijos, miesto savivaldybė planuoja naują baseiną.

Statyba ir NT
2020.10.08
Obligacijomis „Eika“ siekia pritraukti 5 mln. Eur  2

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ spalio pabaigoje ketina išplatinti obligacijų už 5 mln. Eur...

Statyba ir NT
2020.10.08
Naujasis PST vadovas – apie baudą, strategiją ir „kainų pasiutpolkę“ Premium 1

Kalbamės, kai PST generalinio direktoriaus pareigas einate 3 mėnesius. Pačioje grupėje nesate...

Statyba ir NT
2020.10.08
J. Rojaka: nuomos subsidijos išliks tik labiausiai nukentėjusioms įmonėms 1

Įmonės, kurių veikla dėl koronaviruso krizės vis dar sustabdyta ar apribota, gali ir toliau tikėtis gauti...

Statyba ir NT
2020.10.08
Eurostatas: metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didžiausias Baltijos šalyse

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Baltijos šalyse, skelbia...

Statyba ir NT
2020.10.07
Medininkų pasienio poste pradedama modernizacija už 24 mln. Eur 3

Vežėjų ilgai laukta didžiausio Lietuvos–Baltarusijos automobilių kelių transporto pasienio kontrolės punkto...

Lietuviškajam „Silicio slėniui“ Vyriausybė skyrė 5 mln. Eur 1

Aleksoto inovacijų pramonės parkui (AIPP) Kaune Vyriausybė skyrė papildomą finansavimą, kuris sieks beveik 5...

Pramonė
2020.10.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus