Vilniaus valdžia skundžia VPT nurodymą nutraukti Nacionalinio stadiono konkursą

Praėjusį penktadienį savivaldybė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jame teigiama, kad VPT išvada grįsta „itin grubiomis fakto ir teisės klaidomis, neatitinka faktinės situacijos“, o įpareigojimas nutraukti procedūras šioje konkurso stadijoje – neproporcingas.

Anot savivaldybės, vertindama projekto rizikas, tarnyba neteisingai nustatė, jog didžioji dalis jų tenka savivaldybei ir valstybei. Jos teigimu, finansinę riziką prisiims projektą finansuosiantis bendrovės „BaltCap“ fondas – jis skolins projektą įgyvendinsiančiai įmonei, o savivaldybė ir valstybė jai mokės metinį mokestį.

„Didžioji rizikos dalis tenka privačiam subjektui, nes jam tenka didžioji dalis veiklos vykdymo rizikos, kuri apima realias paklausos bei atvirumo rinkos pokyčiams rizikas. (...) Statybų bei finansavimo rizikos ne tik neperėjo institucijoms – jos sumažėjo, kadangi į projekto priežiūrą įsitraukė finansuotojas, suinteresuotas stebėti privataus subjekto veiklą, kitaip jis rizikuos neatgauti didelės dalies savo paskolos, suteiktos projekto bendrovei projekto įgyvendinimui“, – rašoma skunde teismui.

VPT gegužę pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

Galutinių derybų ir sutarties projekto vertinimą tarnyba pateikė po to, kai į ją kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

Kovą VPT neleido pasirašyti sutarties. Jos pasirašymas sustabdytas prokurorų ir FNTT prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Po VPT įpareigojimo Vyriausybė išanalizavusi alternatyvas paskelbė, jog Vilniuje yra kelios futbolo stadiono statybos galimybės, tačiau nurodė, kad jai artimesnė Nacionalinio stadiono idėja.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat paragino Vilniaus valdžią su Vyriausybe sutarti dėl konkretaus bei skaidraus projekto.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15.000 vietų stadionu ir kitais objektais statyba būtų kainavusi apie 93,2 mln. Eur, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. Eur.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. Eur, savivaldybės – 101,5 mln. Eur.

Be futbolo stadiono, komplekse planuota dar 15 objektų: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą 0