Kokie iššūkiai laukia NT investicijų rinkos 2020-aisias?
Lietuvos politikams žūtbūt siekiant įgyvendinti rinkėjams pridalintus pažadus, viena ranka dalijami pinigai, kita ranka užkraunami nauji mokesčiai, kurie labiausiai paveiks tuos, kurie stengiasi gyventi geriau ir savo pinigus investuoja į nuosavą būstą ar jo nuomą. Nuo 2020-ųjų metų Vyriausybė svarsto sumažinti neapmokestinamąją NT ribą iki 150.000 Eur. Kas reiškia, kad žmonės, turintys NT virš 150.000 Eur, turės sumokėti 0,5% mokestį virš tos sumos. Skaičiuojama, kad šis mokestis palies apie 37.000 asmenų, iš jų – apie 26.000 Vilniuje turėtų mokėti tokį mokestį, o biudžetas pasipildytų apie 5 mln. Eur, kas bendrame biudžete nėra ženklus pokytis. Tai, be abejonės, gali šiek tiek prislopinti NT sandorius didmiesčiuose bei paveikti butų nuoma užsiimančius asmenis.
Be to, Vyriausybė panaikino verslo liudijimus būsto nuomai, kai nuomojama daugiau nei vienas vienetas. Nuo šiol teks įsigyti verslo liudijimą kiekvienam būstui nuomoti. Tai reiškia, kad investavusiems ar planuojantiems investuoti į būsto nuomą didėja kaštai ir mažėja investicinė grąža, kas kai kuriuos gali priversti ieškoti kitų alternatyvų arba žengti į šešėlį.
Didelę įtaką tradiciniams NT investavimo būdams gali turėti ir vis dar svarstomi nauji bankų mokesčiai, kurie, tikėtina, nugultų ant besiskolinančiųjų pečių, taip pat ir verslo.
NT sutelktinis finansavimas toliau augs
Komerciniams bankams ir toliau mažinant paskolų dalinimo apsukas, vis daugiau NT plėtotojų bus priversti dairytis alternatyvių finansavimo šaltinių. Tad sutelktinio finansavimo apimtys 2020 m. didės, ir investuotojai turės daugiau pasirinkimo, į kokius projektus nori investuoti. Tačiau kitoje medalio pusėje investuotojams siūlomos palūkanos mažės. Ši tendencija jau yra pastebima ir dabar, kai nesunkiai finansuojami projektai už 8% metinių palūkanų. Tai natūralus sutelktinio finansavimo rinkos vystymosi etapas, kurį jau praėjo Vakarų šalys, kuriose šis finansavimo būdas veikia jau seniau. Be abejonės, prie to paties prisideda ir pingantys pinigai bei vis augantis gyventojų sąskaitose gulinčių pinigų kiekis. Tačiau su mažesnėmis palūkanomis ateis ir didesni, saugesni projektai, tad patikimesnės paskolos atpirks mažėjančias palūkanas.
Iš esmės nauji NT mokesčių pakeitimai gali net pasitarnauti sutelktinio finansavimo rinkai, nes sutelktinio finansavimo platformos su NT įkeitimu gali tapti dar patrauklesnės investuotojams dėl mažesnių mokesčių, laiko kaštų nei įsigyti ir nuomoti NT.
Nauji europiniai reglamentai didins konkurenciją Europoje
Netrukus turėtų įsigalioti bendras Europos Sąjungos (ES) sutelktinio finansavimo reglamentas, kuris atvers didesnes galimybes sutelktinio finansavimo platformoms plėstis į kitas ES šalis ir pritraukti ne tik investicinių projektų, bet ir investuotojų.
Šiuo reglamentu siekiama skatinti tarpvalstybinį verslo finansavimą, mat iki šiol galiojančios nacionalinės taisyklės skiriasi tiek, kad trukdo tarpvalstybiniu mastu teikti sutelktinio finansavimo paslaugas ir tai turi tiesioginį poveikį tokioms paslaugoms vidaus rinkoje. Visų pirma dėl to, kad teisinė sistema baigia galioti ties nacionalinėmis sienomis, atsiranda didelių teisinių reikalavimų laikymosi išlaidų mažmeniniams investuotojams, kurie dažnai susiduria su sunkumais, neproporcingais jų investicijų dydžiui.
Dėl tokių pačių priežasčių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, naudodami tokias platformas, neskatinami siūlyti savo paslaugų valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę. Todėl iki šiol sutelktinio finansavimo veikla daugiausia buvo vykdoma nacionaliniu mastu, nesuteikiant galimybės augti ES sutelktinio finansavimo rinkai bei nesudarant įmonėms galimybių pasinaudoti sutelktinio finansavimo paslaugomis.
Nors su nauja bendra ES direktyva gali ateiti ir naujų reikalavimų, tačiau Lietuvos sutelktinio finansavimo platformoms didelių pokyčių nereikės daryti, mat pati direktyva yra labai panaši į šiuo metu veikiančią Lietuvoje nustatytą tvarką. Tad laukiami pokyčiai lietuviškoms platformoms tik pagerins konkurenciją ir sutelktinio finansavimo plėtrą Europoje.
„Statista“ sutelktinio finansavimo apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. pasaulinė sutelktinio finansavimo rinka turėtų augti apie 23,3%. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ES planuojama priimti bendrą reglamentą, šis augimas Bendrijoje, tikėtina, bus daug didesnis, o Lietuvoje sutelktinio finansavimo rinka per ateinančius metus gali paaugti ir dvigubai.
Žvelgiant į NT investicijų rinką 2020-aisiais galima teigti, kad pokyčių tikrai sulauksime. Viena vertus, tradiciniams investavimo būdams ateinantys metai, ko gero, nebus dosnūs, juolab kad dar nėra aišku, kaip baigsis valstybės biudžeto dėlionė ir kokių naujų mokesčių sulauksime. Kita vertus, alternatyvi NT investicijų rinka sulauks teigiamų pokyčių, kurie paskatins šios rinkos augimą.
Komentaro autorė – Viktorija Vanagė, NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja
