Lietuvoje galima rasti vis daugiau gerųjų kvartalinės renovacijos pavyzdžių

Prieš kelerius metus buvo pradėti įgyvendinti pirmieji kvartalinės renovacijos projektai trijose savivaldybėse. Tuomet juos vykdyti padėjo pažengę kompleksinės renovacijos ekspertai iš Vokietijos, tačiau anot Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, šiandien gerosios praktikos pavyzdžių galime rasti ir Lietuvoje.

„Pačius pirmuosius demonstracinius projektus buvo nuspręsta vykdyti Birštono, Šiaulių ir Utenos savivaldybėse. Nuo šių programų pradžios praėjo jau treji metai, o per juos Lietuvoje atsirado nemažai pavyzdžių, iš kurių galime mokytis. Žinoma, negalime pamiršti ir užsienio specialistų, kuriems esame dėkingi už suteiktą pagalbą“, – teigia M. Narmontas.

Atnaujins daugiabučių infrastruktūrą

Kvartalinės renovacijos metu yra atnaujinamos viešosios erdvės, gyvenamosios teritorijos, sutvarkomos poilsio zonos, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės. Be to, gyventojai gali džiaugtis atnaujinta automobilių stovėjimo aikštele ar naujais dviračių takais.

Visgi pagrindinis šių programų tikslas yra padidinti atitinkamų kvartalų energinį efektyvumą ne mažiau kaip 20 proc. Norint tai pasiekti, reikia įgyvendinti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones: atnaujinti daugiabučius ir viešuosius pastatus, modernizuoti gatvių apšvietimo tinklą ir šilumos perdavimo tinklus.

Inovatyvios energiją taupančios priemonės

Miestuose renovavus didelę dalį pastatų, sumažėja šilumos energijos poreikis. Todėl kyla nesuderinamumas tarp energijos gamybos ir nukritusio energijos vartojimo, o šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai lieka tokie patys. Tai gali lemti energijos kainų augimą.

Inovatyvių energiją taupančių priemonių diegimas yra vienas pagrindinių būdų norint pristabdyti energijos kainų kilimą bei taupyti energiją.

Daugiabučius renovuojantys gyventojai gali įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius savo pastatuose. Programų dalyviai gali pasirinkti tokias priemones kaip terminiai saulė skolektoriai, geoterminis šildymas ar fotovoltinė saulės modulių jėgainė.

Spartus kompleksinės renovacijos vykdymas užtikrinant inovatyvių energijos šaltinių diegimą garantuotų ir sklandų Lietuvos klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų Europos Sąjungai įgyvendinimą. Iki 2030 m. Lietuva turėtų bent 30 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o iki 2050 m. – 100 proc.

Kvartalinę renovacija pasirengusios pradėti 35 savivaldybės

Aplinkos viceministras sako, kad Vyriausybė nuolat tobulina Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, jog savivaldybėms kvartalų atnaujinimas taptų kuo paprastesnis.

„Didesnį dėmesį kompleksinei kvartalų renovacijai skirsime ir toliau, tačiau vis dar turime kur tobulėti. Nuolat ieškome būdų, kaip efektyviau konsoliduoti lėšas ar sklandžiau spręsti teisinius klausimus. Dalis idėjų vis dar nėra įgyvendintos, tačiau jau pavyko sukaupti ir nemažai praktinės patirties. Kryptingai dirbame norėdami pagerinti teisinę aplinką, palengvinti programos įgyvendinimo procesą ir tikimės, kad ateityje renovacija bus dar naudingesnė gyventojams ir gamtai“, – spalio mėn. vykusių „Savivaldybių darbuotojų mokymų apie kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimą“ metu kalbėjo M. Narmontas.

Savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau nei pusė visų šalies savivaldybių.

nuotrauka::1 nocrop

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“