Apžvelgė renovacijos naudą – pokytis jaučiamas ir miestų lygmeniu

„Pastebėjus, kad sparti daugiabučių renovacija daro įtaką ir šilumos kainoms, savivaldybės stengiasi kruopščiau derinti pastatų atnaujinimo geografiją bei mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Įprastai stengiamasi sumažinti veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį, įrengiami mažesnės galios įrenginiai, atnaujinami vamzdynai. Tam naudojami plastikiniai vamzdžiai, pereinama į žemesnės temperatūros režimus ir panašiai“, – teigia Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis.

Kainų stabilumui – kompleksinis požiūris

Tad Lietuvoje augant renovuotų daugiabučių skaičiui, savivaldybės ir daugiau turėtų derinti pastatų renovacijos apimtis ir geografiją su infrastruktūros modernizavimu. Tam padeda prieš kelerius metus pradėtos įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos, kurios suteikia dar didesnę naudą daugiabučių gyventojams. Jų metu yra atnaujinami ne pavieniai būstai, bet grupės daugiabučių, kartu su šaligatviais, žaliosiomis erdvėmis ir inžinierine infrastruktūra. Šiuo metu savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių.

Tai itin svarbu ir dėl to, nes laiku nepradėjus investuoti į šilumos tinklų atnaujinimą, šilumos energijos kaina gali augti. Jei tai nepadaroma, pasitaiko atvejų, kai miestuose atnaujinus didesnę dalį daugiabučių, šilumos poreikis nors ir ženkliai sumažėja, tačiau šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai lieka tokie patys.

Kai kur nejuntamas šilumos kiekio mažėjimas

Pasitaiko ir tokių atveju, kai sumažėjęs daugiabučių namų šilumos poreikis kompensuojamas kitais būdais. Birštono šilumos tinklų direktorius Gintaras Verseckas pastebi, kad šiluminės energijos poreikį augina ir aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų.

„Nemažai gyventojų anksčiau atsijungusių nuo centrinio šildymo, šiandien sugrįžta. Tarp tokių naujų vartotojų yra ir renovuotų daugiabučių gyventojų“, – tvirtina G. Verseckas

Taip pat šilumos kiekis auga ir dėl sanatorijų bei SPA centrų paklausos šiluminei energijai. Viena tokių – ta pati Birštono savivaldybė, kurioje nuo 2013 m. renovuoti 29 ir šiuo metu atnaujinami 3 daugiabučiai namai. Tačiau nepaisant palankios situacijos, kai šilumos poreikis dar nemažėja, savivaldybė planuoja vis tiek investuoti į šilumos tinklų būklę.

„Planuojame keisti du senus neekonomiškus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernesnius su didesniu šilumos reguliavimo diapazonu. Tolimuose šilumos trasų taškuose, kur šilumos sunaudojimas vasaros laikotarpyje būna nedidelis, ateityje planuojame montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, –paaiškina Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė.

Tokia pati tendencija stebima ir Druskininkų savivaldybėje, kur nuo 2013 metų modernizuoti 98 daugiabučiai namai, o 4 daugiabučiuose vyksta renovacijos procesas. Anot Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, ryškaus šilumos gamybos mažėjimo dėl daugiabučių namų renovacijos nėra juntama dėl augančio vartotojų skaičiaus.

Tiesa, kartu su atnaujinamais namais savivaldybėje atnaujinami ir šilumos tinklai. Pašnekovas pabrėžia, kad atnaujinant šilumos tinklus pirmenybė teikiama seniausiai įrengtiems magistraliniams šilumos tinklams bei šilumos tiekimo vamzdynams naujiems vartotojams.

nuotrauka::1 nocrop