Seimo nariai sako, kad valstybės NT apmokestinimas gali paskatinti efektyvesnį valdymą
Seime įregistravus siūlymą apmokestinti valstybės ir savivaldybių valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), parlamentarai sako, kad tai gali paskatinti jį efektyviau valdyti, bet tam būtina atidi Finansų ministerijos priežiūra kitu atveju tai tebūtų pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė pasiūlė nuo 2020 metų panaikinti valstybės ar savivaldybių valdomam turtui taikomą NT mokesčio lengvatą.
Ji sako, kad valstybė turėtų atsisakyti savo neefektyviai valdomo NT jį parduoti bei sumažinti išlaikymo sąnaudas, ir tik vėliau galvoti apie gyventojų NT ženklesnį apmokestinimą.
Kęstutis Glaveckas, septintą kadenciją Seime dirbantis ir visada Biudžeto ir finansų komitetui priklausęs liberalas, sako, kad turto apmokestinimas būtų prasmingas tik jei dalis jo būtų privatizuota.
Iš vienos kišenės paimtume ir į kitą perdėtume. Tam, kad valstybinės institucijos sumokėtų tą mokestį, jos reikalautų iš biudžeto daugiau pinigų. Reikia dalį to turto funkcijų privatizuoti, atskirti ir gal tik tada kalbėti apie mokestį, BNS sakė K. Glaveckas.
Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad tas mokestis galėtų būti taikomas kaip tam tikra drausminanti priemonė.
Bet tam reikia, kad Finansų ministerija labai įtemptai skirtų ir asignavimus institucijoms, kad nebūtų taip, kad institucija sako: atsirado mokestis, duokite ir pinigų jam. Bet jeigu tu gautum tik tiek asignavimų, kad laikytum turto tik tiek, kiek jo minimaliai reikia, tada nereikalingas turtas iškeliautų į pardavimą ar kitą panaudojimą, kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, dabar biudžetinėms įstaigoms neskauda tą turtą turėti.
O kad skaudėtų jį turėti, nebūtina įvesti mokestį, užtenka neduoti jo išlaikymui asignavimų, teigė komiteto vadovė.
A. Armonaitė taip pat, beje, siūlo parduoti 10% šiuo metu valstybei priklausančio turto pastatus ir patalpas.
Pasak jos, jeigu tai pavyktų, kasmet būtų sutaupoma apie 20 mln. Eur šio turto išlaikymo sąnaudų, o biudžetas pasipildytų vienkartinėmis pajamomis.
A. Armonaitės duomenimi, pernai buvo parduoti 417 valstybei nereikalingi NT objektai, 2017 metais 289.
Tai leido valstybei sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. Eur pastatų eksploatacijos sąnaudų ir gauti 8,2 mln. Eur pajamų, skaičiuoja ji.
2018 metų pabaigoje valstybinės institucijos ir biudžetinės įstaigos valdė apie 10,3 mln. kvadratinių metrų NT, jo išlaikymas kainavo apie 167 mln. Eur, o likutinė vertė sudarė daugiau nei 2,7 mlrd. Eur.
Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas Facebook puslapyje VŽ Nekilnojamasis turtas
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą