Kas tai? Eksperto įžvalgos

Neteisėta statyba. Griauti ar negriauti – štai mįslė

Publikuota: 2019-10-07

Griūvant vieno gerai žinomo dvaro sienoms, neteisėtos statybos padarinių šalinimo reglamentavimas galiojančiuose teisės aktuose bei teismų suformuotos praktikos apžvalga tampa aktualia tema. Ar neteisėtai pastatytas statinys visais atvejais turėtų būti griaunamas?

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato: „Nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.“

Bet nuosavybės teisė nėra absoliuti – ją riboja viešasis interesas, kitų asmenų teisėti interesai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Nuosavybės santykių subjektai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas.

Teisės normų taikymo praktika rodo, kad nuosavybės teises reguliuojantys įstatymai dažnai yra pažeidžiami ne tik kėsinantis į savininko teises, bet ir pačiam savininkui nesilaikant įstatymų apibrėžtų turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo ribų.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato, kad asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

Įstatymų leidėjas konstatuoja, kad iš neteisės teisė nekyla, ir neteisėtai pastatytas pastatas netaps civilinės teisės saugomu objektu.

Asmenys, kurių teisės ir interesai tokiais veiksmais (neveikimu) yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Teismas savo sprendimu gali: (1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; (2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); (3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

Taigi būtent teismams, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, yra pavedama priimti sprendimą griauti ar negriauti pastatą, pastatytą pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pastatytus pastatus.

Kriterijai, pagal kuriuos priimami teismo sprendimai, yra numatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į (1) statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, (2) statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat (3) administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Kadangi visos trys kriterijų grupės yra labai plačios ir abstrakčios, o teismams suteikta sprendimų laisvė, didelę reikšmę įgyja teismų formuojama tokių bylų nagrinėjimo praktika.

Neteisėtos statybos padarinių šalinimas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją.

Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti jokių abejonių, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą to reikalauti.

Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas. Dėl to teismas, esant prieštaravimų tarp skirtingų faktinių duomenų, savo iniciatyva (ex officio) privalo imtis veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti – pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir (ar) pats rinkti įrodymus.

Pagal LAT praktiką, spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimus, bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi įvertinti ginčijamų statybos dokumentų atitikimą viešosios teisės aktams, reglamentuojantiems statybos santykius. Jeigu teismas nusprendžia, kad statybos dokumentai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir dėl to statybą pripažįsta neteisėta, jis turi spręsti dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ne tik vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, bet ir proporcingumo principo pagrindu derindamas viešąjį interesą užtikrinti statybos teisėtumą su asmens teise į nuosavybės ir teisėtų lūkesčių apsaugą.

Svarbi taisyklė suformuota 2011 m. sausio 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimu: sprendimas įpareigoti statytoją statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti.

Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms pripažįstamas proporcingu ir EŽTT praktikoje.

EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje „Hamer prieš Belgiją“, buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) kriterijai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos kriterijų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

Tačiau būtina paminėti, kad egzistuoja galimybė sudaryti taikos sutartį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo net įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo procese. Tokios taikos sutarties sudarymo tvarka, sąlygos ir pagrindai nėra aiškiai reglamentuoti, tačiau būtent dėl sudarytos taikos sutarties ant Kuršių marių kranto vis dar stovi ir nėra griaunami neteisėtai pastatyti statiniai.

Apibendrinant teisės aktų reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką neteisėtos statybos padarinių šalinimo bylose, darytina išvada: jei teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, taikydamas aukštesnius įrodinėjimo standartus, neabejotinai pripažįsta, kad statinys pastatytas neteisėtai ir neranda galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinių kitu būdu nei nugriaunant pastatą, tik tuomet kaip ultima ratio priemonė priimamas sprendimas griovimo būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius. 

Jurgita Zakarauskienė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, įmonių susijungimų ir įsigijimų, nekilnojamojo turto, bendrovių ir komercinės teisės ekspertė.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Corum“ Lietuvoje įsigijo dar vieną „Depo“ parduotuvę

Tarptautinė nekilnojamo turto (NT) investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ įsigijo antrą Latvijos...

 Talino tvirtovės „Batareinaja“ pirkėjas ketina ją paversti daugiafunkciniu centru

Carinės Rusijos laikų tvirtovės „Batareinaja“ („Patarei“) Estijos sostinėje vienintelis potencialus pirkėjas...

„WeWork“ atleidžia 2.400 darbuotojų

JAV bendradarbystės centrų kompanija „WeWork“ išdalino atleidimo lapelius 2.400 darbuotojų. Tokia būdu...

Vadyba
13:38
Teismas: Vilniaus valdžia turi atlyginti 0,5 mln. Eur žalos valstybei

Vilniaus valdžia ir savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ turi atlyginti daugiau nei 0,5...

Susisiekimo ministerija sieks stabdyti tik Kauno ir Klaipėdos paštų pardavimą 1

Susisiekimo ministerija sieks stabdyti Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimą, Vilniaus pašto...

Rengia konsultacijas dėl Šv. Jokūbo ligoninės architektūrinio projekto 1

Architektūrinį konkursą buvusios Šv. Jokūbo ligoninės konversijos projektui rengti laimėjusi studija vykdo...

Sostinės Kalnėnuose planuoja statyti parduotuvę

Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, Rasų seniūnijoje, planuojamos 4.300 kv. m ploto parduotuvės statybos.  

Naujos Panevėžio autobusų stoties projektą miestui dovanoja „Baltisches Haus“

Panevėžio miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį atvėrė galimybę miestui pasirašyti sutartį dėl naujos...

Pakoregavo Vilniaus Centro poliklinikos naujo korpuso projektą 4

Pakoreguotas ir iš naujo viešinamas sostinės Centro poliklinikos planuojamas naujas korpusas.

Bankrutavusios „Geotermos“ turtas parduodamas už 5,95 mln. Eur

Bankrutavusios Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ administratorius paskelbė įmonės turto varžytines.

Pramonė
10:10
Sostinės Pilaitėje suplanavo laidojimo namus 

Vilniaus Pilaitės seniūnijoje, Karveliškių kapinių link vedančioje Čekoniškių gatvėje, ketinama statyti...

Klaipėdos savivaldybė svarsto pirkti centrinio pašto pastatą, prašo stabdyti aukcioną 4

Klaipėdos savivaldybė prašo Lietuvos pašto stabdyti Klaipėdos centrinio pašto pastatų aukcioną ir skelbia,...

Statyba ir NT
2019.11.21
Saulės jėgainės ant stogo norintys gyventojai užvertė verslą užsakymais Premium

Kurį laiką į saulės energiją labiau investuodavo entuziastai, norintys pagelbėti pasauliui, o,...

Gazelė
2019.11.21
„Eika Real Estate Fund“ įsigijo 5.700 kv. m ploto verslo centrą Vilniuje 1

Investicijų valdymo bendrovės UAB „Eika Asset Management“ valdomas fondas „Eika Real Estate Fund“ už 5,8 mln.

Statyba ir NT
2019.11.21
Konkurencija toliau smukdo tinklinių viešbučių rodiklius Premium 2

Vilniuje smarkiai išaugusi naujų kambarių pasiūla toliau mažėjimo linkme koreguoja tarptautiniams tinklams...

Paslaugos
2019.11.21
Vilniaus Perkūnkiemyje darželiui statyti perimama privati žemė

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradeda procedūras, reikalingas visuomenės poreikiams perimti privačius žemės...

Statyba ir NT
2019.11.21
Žalieji pastatai – neišvengiamybė, iš kurios galima išpešti naudos Premium

„Aplinkai draugiški pastatai Europos Sąjungoje bus reglamentuojami teisės aktais ir tai yra...

Statyba ir NT
2019.11.21
Bankrutuoja statybų bendrovė „Magirnis“ Premium

Vilniuje registruotai statybų UAB „Magirnis“, vykdžiusiai generalinės rangos, pastatų renovacijos ir...

Statyba ir NT
2019.11.20
Per 6 metus ketinama rekonstruoti kelią nuo Marijampolės iki pasienio 10

Šiandien Vyriausybė pritarė daugiau nei 40 km ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ A5...

Tyrimas: kasmet vis daugiau gyventojų nori renovuoti savo daugiabutį Verslo tribūna

Daugiau nei trys ketvirtadaliai arba 77 proc. Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose, pastatytuose iki...

Statyba ir NT
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau