„Baltisches Haus“ užbaigė pirmąjį NT projekto Vilniaus senamiestyje etapą

FOTOGALERIJA Kompleksas „Bokšto skveras“ (6 nuotr.)

Jo statyba Bokšto g. 6 buvo užbaigta rugsėjo pradžioje, rodo „Infostatybos“ duomenys. Anot bendrovės, iš viso pirmuoju etapu rinkai pasiūlyta 1.300 kv. m bendro ploto: 450 kv. m patalpose rudenį įsikurs virtuvės šefo Liutauro Čepracko restoranas „Gastronomika“, šiuo metu ieškoma nuomininko 700 kv. m biurui, išsidėsčiusiam per tris aukštus. Čia taip pat bus nuomojamos trys nedidelės studijos.

Kitais metais antruoju ir paskutiniu etapu bus atidarytas dienos SPA centras (1.500 kv. m) su 25 m ilgio baseinu ir japonišku sodu, taip pat likusios biurų erdvės ir iki 150 sėdimų vietų talpinanti koplyčia, kuri bus nuomojama konferencijoms, renginiams, asmeninėms šventėms. Dalyje komplekso bus įrengti nuomai skirti apartamentai.

Iš viso 0,75 ha sklype įsikūrusiame „Bokšto skvere“ bus įrengtos 6.000. kv. m patalpos, iš kurių pusę sudarys biurų erdvės, o likusi dalis skirta restoranui, SPA, apartamentams bei restauruotai koplyčiai.

Kol kas bendrovė investicijų sumos neatskleidžia.

Šio kompleksas, kurio projektavimas ir statybos užtruko kone dešimtmetį, bus atviras visiems vilniečiams bei miesto svečiams, žada „Baltisches Haus“.

„Modernus barokinis galbūt skamba kaip paradoksas, bet tai bus išties išskirtinis kompleksas išskirtinėje vietoje. Neabejojame, kad „Bokšto skvero“ atidarymas įpūs naujos gyvybės į šią senamiesčio dalį, kurią ilgą laiką visi aplenkdavo. Šis kompleksas bus atviras miestiečiams bei turistams. Nors sovietmečiu kompleksas buvo labai subjaurotas, mums pavyko išsaugoti bei atkurti didelę dalį barokinės architektūros elementų, tad pasižvalgyti tikrai bus kur“, – pranešime cituojamas Oliveris Ortizas, „Bokšto skvero“ idėjos sumanytojas, vienas iš  „Baltisches Haus“ akcininkų.

Baigus atkurti Šv. Elžbietos koplyčią, bus atidengti ir išliekamąją meninę vertę turintys XVIII a. vid. tapybinio dekoro elementai. Taip pat miestui bus atvertas sutvarkytas skveras, kurio centre išsaugota jau 250 metų skaičiuojanti liepa.

Šioje teritorijoje 7 metus vyko archeologiniai tyrimai. Jų metu rasti vertingi radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, o vertingiausi šiuo metu eksponuojami Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje įsikūrusiame muziejuje. Tik atlikus archeologinius tyrimus, 2010 m. buvo patvirtintas detalusis teritorijos planas, o statybos leidimas gautas 2014 m.

Pasak Audriaus Masionio, „Baltisches Haus“ direktoriaus, statybų darbai truko gerokai ilgiau nei statant naują biurų pastatą, nes dirbta istorinėje vietoje.

„Labai daug laiko užėmė istoriškai vertingų detalių restauravimas ir atkūrimas, įgyvendinti sudėtingi inžineriniai sprendimai, kurie suteiks pastatų kompleksui visus šiuolaikinius patogumus, bet iš išorės jų nesimatys. Technologiniu požiūriu tai yra labai sudėtingas projektas, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo tarptautinės architektų bei statytojų pajėgos“, – sako A. Masionis.

Projekto rangovas – Panevėžio statybos trestas, architektai – „Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“ (JK), statybų techninis prižiūrėtojas – „Statybų techninė priežiūra“, projekto koordinatorius – „Contestus“ ir kt.

[infogram id="36edfce8-f89d-4f35-a06d-a58bb6a016a4" prefix="fOj" format="interactive" title="Copy: UAB „Baltisches Haus“ finasiniai rezultatai"]

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą