„WeWork“ atideda IPO

Kompanija šią savaitę turėjo pradėti lankyti investuotojus ir viešą akcijų siūlymą (angl. initial public offering, IPO) pradėti kitą savaitę. Dabar „Wework“ teigia IPO ketinanti užbaigti iki metų pabaigos ir daugiau komentarų šią tema kol kas neteikia, skelbia „Financial Times“.

Gandai, kad „WeWork“ gali atidėti IPO, sklandė jau keletą savaičių. Tam spaudimą darė ir didžiausias išorės investuotojas Japonijos „Softbank“, pamatęs, kad pradinė investuotojų reakcija nėra tokia, kokios tikėtasi, ir biržos naujokės vertė galiausiai gali būti 2–3 kartus mažesnė nei įsivaizduojama.

Keli IPO procesuose dalyvaujantys šaltiniai anksčiau tvirtino, kad pirmieji signalai iš potencialių investuotojų parodė, jog „Wework“ gali būti įvertinta 15–20 mlrd. USD. Paskutinė „SoftBank“ ir Saudo Arabijos remiamo 100 mlrd. USD vertės fondo „Vision Fund“ finansinė injekcija kompanijos vertę buvo pakėlusi iki 47 mlrd. USD.

Tokią aštrią investuotojų nuomonę galėjo sąlygoti tai, kad žingsniui į biržą besiruošianti kompanija apie save atvėrė daug informacijos, kuri potencialiems investuotojams paliko nekokį įspūdį.

„WeWork“ kritikai ne kartą atkreipė dėmesį į optimizmu ir euforija grįstą kompanijos vertinimą, nepaisant to, kad ši vis dar skendi nuostoliuose, kurie pernai pasiekė 1,9 mlrd. USD, ir kol kas nėra aišku, kada juos galėtų pakeisti pelnu.

Taip pat nemažai triukšmo rinkoje sukėlė ne nuostoliai, o tai, kaip kompanija buvo valdoma. Pavyzdžiui, „WeWork“ praktiškai už dyką (0,64% palūkanas) skolino lėšų įkūrėjui Adamui Neumannui. Jis taip pat nuosavus verslo centrus išnuomodavo „WeWork“. Pajutusi išorinį spaudimą operatorė atšaukė 5,9 mlrd. USD mokėjimą kitai įkūrėjo įmonei už galimybę naudoti prekės ženklą „we“.

Volstritui taip pat nepatiko keisti apskaitos standartai. Pavyzdžiui, įmonė nustoja skaičiuoti išlaidas objektui nuo jo atidarymo momento – esą duodamas 2 metų „apšilimo“ laikotarpis. Be to, kai kurios investicijos į patalpas ataskaitose vadinamos „kompensacijomis“ ar „grantais“ – panašiai, kaip verslus kartais remia juos privilioti siekiančios vyriausybinės agentūros.

„Kompanijos prospekte pateikiama verslo struktūra yra labai sudėtinga. Išskyrus kai kurias Kinijos kompanijas, tai pati sudėtingiausia schema, kokią esu matęs. O tai yra didelė raudona vėliava“, – sako vienas potencialus investuotojas.

Kompanija per IPO, kuris gali tapti vienu didžiausiu šiais metais, tikisi pritraukti daugiau kaip 3 mlrd. USD. Dar 6 mlrd. USD atkeliautų kaip paskola, kurios suteikimas priklausys nuo IPO rezultatų. Ją teiktų grupė bankų, tarp kurių – „JPMorgan Chase“ ir „Goldman Sachs“. Dabar atidėjus IPO, bendradarbystės erdvių operatorė taip pat neteko galimybės greitu metu prieiti prie minėtų 6 mlrd. USD, kurie itin svarbūs pinigus vis dar deginančiam startuoliui.

Mažesnė rinkos vertė taip pat galvos skausmas stambiajam investuotojui, nes prastai iliustruoja sprendimą investuoti į šią bendradarbystės erdvių operatorę. Nesėkmingas IPO fondui gali reikšti iki 5 mlrd. USD nuostolius, skaičiuoja investicijų valdymo bendrovė „AllianceBernstein“. Toks scenarijus, turint omenyje taip pat ne visai nusisekusias investicijas į „Uber“ ir „Slack“, keltų sunkumų pritraukti lėšas į antrąjį „Vision Fund“, kurio dydis turėtų būti 108 mlrd. USD.