Būsto įperkamumas tarp Baltijos šalių sostinių gerėjo tik Vilniuje

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, indekso reikšmė Vilniuje kilo 12,3 punkto, iki 144,0. Tai aukščiausias taškas per visą indekso skaičiavimo laikotarpį nuo 2005 m.

Rygoje indeksas antrąjį ketvirtį smuko 4,7 punkto, iki 182,1, o Taline mažėjo 4,6 punkto, iki 151,5.

Kaune būsto įperkamumo indekso reikšmė per metus pagerėjo 9,9 punkto, iki 204,9, o Klaipėdoje kilo 3 punktais, iki 194,8.

[infogram id="a4e85005-b67d-4ba6-becb-c0d2af79fb7e" prefix="9UV" format="interactive" title="2019 II ketv. Būsto įperkamumo indeksas"]

„Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad sparčiai augantys atlyginimai atskaičius mokesčius ir sulėtėjęs būsto kainų augimas augino įperkamumą visuose Lietuvos miestuose. Nepaisant aukšto būsto rinkos aktyvumo, būsto kainų augimą slopina didelė naujų butų pasiūla rinkoje.

„Aktyvumas Vilniaus būsto rinkoje ir toliau išlieka labai aukštas. Nors per antrąjį metų ketvirtį sostinėje buvo užregistruota beveik 8% mažiau pardavimo sandorių nei prieš metus, jų skaičius viršijo 2.800 ir išlieka istorinėse aukštumose. Sandorių skaičiaus kritimui įtakos turėjo kiek sulėtėjusi naujų butų rinka, kuri dėl nuolat besikeičiančio užbaigiamų projektų skaičiaus yra gana nepastovi. O senų butų pardavimai augo 7,5%“, – pranešime cituojamas Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Pasak jo, dėl sumenkusios naujų butų dalies pardavimuose ir 4% mažėjusios jų kainos bendras Vilniaus kainų augimas buvo tik 1,1%. Senesnės statybos butų kainos tuo tarpu augo sparčiausiai per dvejus metus – net 7,5%.

Dėl spartaus atlyginimų augimo, gerų gyventojų lūkesčių ir smarkiai pagerėjusių migracijos tendencijų būsto rinka per likusį šių metų pusmetį turėtų išlikti aktyvi, teigia jis. Naujų būsto paskolų išdavimo apimtys rodo, jog gyventojai nerimo nejaučia ? pastaraisiais mėnesiais būsto paskolų portfelio metinis augimas siekė apie 8,5%.

Pajamingumas šoktelėjo Klaipėdoje

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pastebi, kad nuomos pajamingumas, rodantis, kokią dalį buto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos, Kaune ir Vilniuje siekė atitinkamai, 7,7% bei 6% ir liko labai artimas istoriniam vidurkiui. Stabilus nuomos pajamingumas reiškia, kad butų nuomos kainos didėjo panašiais tempais kaip ir jų pardavimo kaina.

„Nuomos pajamingumo dinamika rodo, kad ir nuomos, ir pardavimo kainas lemia ne spekuliacinė, o reali būsto paklausa. Nuomos pajamingumas išlieka arti istorinio vidurkio, ir tai reiškia, kad butai Kaune ir Vilniuje nėra nei pervertinti, nei nuvertinti“, ? sako N. Mačiulis.

Pasak jo, įdomesnė tendencija išryškėjo Klaipėdoje. Nuomos kainoms trečiajame šalies mieste kylant greičiau nei pardavimo kainoms, nuomos pajamingumas pakilo į rekordines aukštumas ir gerokai viršija ilgalaikį vidurkį. Tai rodo, kad ypač uostamiestyje įsigijimo alternatyva yra patrauklesnė nei nuomos.

 [infogram id="1dce8f97-9492-46bb-8f1a-8bb98d5f1a0d" prefix="I6Z" format="interactive" title="Copy: Copy: būsto paskolų palūkanos"]