Bûsto áperkamumas tarp Baltijos ðaliø sostiniø gerëjo tik Vilniuje

„Swedbank“ skaièiuojamas bûsto áperkamumo indeksas rodo, kad, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirèiu, indekso reikðmë Vilniuje kilo 12,3 punkto, iki 144,0. Tai aukðèiausias taðkas per visà indekso skaièiavimo laikotarpá nuo 2005 m.

Rygoje indeksas antràjá ketvirtá smuko 4,7 punkto, iki 182,1, o Taline maþëjo 4,6 punkto, iki 151,5.

Kaune bûsto áperkamumo indekso reikðmë per metus pagerëjo 9,9 punkto, iki 204,9, o Klaipëdoje kilo 3 punktais, iki 194,8.

[infogram id="a4e85005-b67d-4ba6-becb-c0d2af79fb7e" prefix="9UV" format="interactive" title="2019 II ketv. Bûsto áperkamumo indeksas"]

„Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad sparèiai augantys atlyginimai atskaièius mokesèius ir sulëtëjæs bûsto kainø augimas augino áperkamumà visuose Lietuvos miestuose. Nepaisant aukðto bûsto rinkos aktyvumo, bûsto kainø augimà slopina didelë naujø butø pasiûla rinkoje.

„Aktyvumas Vilniaus bûsto rinkoje ir toliau iðlieka labai aukðtas. Nors per antràjá metø ketvirtá sostinëje buvo uþregistruota beveik 8% maþiau pardavimo sandoriø nei prieð metus, jø skaièius virðijo 2.800 ir iðlieka istorinëse aukðtumose. Sandoriø skaièiaus kritimui átakos turëjo kiek sulëtëjusi naujø butø rinka, kuri dël nuolat besikeièianèio uþbaigiamø projektø skaièiaus yra gana nepastovi. O senø butø pardavimai augo 7,5%“, – praneðime cituojamas Vytenis Ðimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Pasak jo, dël sumenkusios naujø butø dalies pardavimuose ir 4% maþëjusios jø kainos bendras Vilniaus kainø augimas buvo tik 1,1%. Senesnës statybos butø kainos tuo tarpu augo sparèiausiai per dvejus metus – net 7,5%.

Dël spartaus atlyginimø augimo, gerø gyventojø lûkesèiø ir smarkiai pagerëjusiø migracijos tendencijø bûsto rinka per likusá ðiø metø pusmetá turëtø iðlikti aktyvi, teigia jis. Naujø bûsto paskolø iðdavimo apimtys rodo, jog gyventojai nerimo nejauèia ? pastaraisiais mënesiais bûsto paskolø portfelio metinis augimas siekë apie 8,5%.

Pajamingumas ðoktelëjo Klaipëdoje

Nerijus Maèiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pastebi, kad nuomos pajamingumas, rodantis, kokià dalá buto kainos sudaro metinës jo nuomos pajamos, Kaune ir Vilniuje siekë atitinkamai, 7,7% bei 6% ir liko labai artimas istoriniam vidurkiui. Stabilus nuomos pajamingumas reiðkia, kad butø nuomos kainos didëjo panaðiais tempais kaip ir jø pardavimo kaina.

„Nuomos pajamingumo dinamika rodo, kad ir nuomos, ir pardavimo kainas lemia ne spekuliacinë, o reali bûsto paklausa. Nuomos pajamingumas iðlieka arti istorinio vidurkio, ir tai reiðkia, kad butai Kaune ir Vilniuje nëra nei pervertinti, nei nuvertinti“, ? sako N. Maèiulis.

Pasak jo, ádomesnë tendencija iðryðkëjo Klaipëdoje. Nuomos kainoms treèiajame ðalies mieste kylant greièiau nei pardavimo kainoms, nuomos pajamingumas pakilo á rekordines aukðtumas ir gerokai virðija ilgalaiká vidurká. Tai rodo, kad ypaè uostamiestyje ásigijimo alternatyva yra patrauklesnë nei nuomos.

 [infogram id="1dce8f97-9492-46bb-8f1a-8bb98d5f1a0d" prefix="I6Z" format="interactive" title="Copy: Copy: bûsto paskolø palûkanos"]