„WeWork“ IPO kyla grėsmė

„Financial Times“ šaltinių teigimu, viešo akcijų siūlymo (angl. initial public offering, IPO) metu kompanija investuotojų gali būti įvertinta tik apie 15–20 mlrd. USD, kai per paskutinę pagrindinio išorinio investuotojo japonų „SoftBank“ investiciją vertinimas siekė 47 mlrd. USD. 

„Kompanija pagaliau susiduria su realybe, – leidiniui sakė vienas „WeWork“ darbuotojas. – Ji tiesiog nėra verta 50 ar 60 mlrd. USD, kaip kad jie norėtų.“

Keli IPO procesuose dalyvaujantys šaltiniai patvirtino, kad kompanija vis dar deda viltis, kad vertė galėtų pasiekti 25–30 mlrd. USD.

Tokį aštrų pjūvį gali sąlygoti tai, kad žingsniui į biržą besiruošianti kompanija apie save atvėrė daug informacijos, kuri potencialiems investuotojams paliko nekokį įspūdį.

nuotrauka::1left

„WeWork“ kritikai ne kartą atkreipė dėmesį į optimizmu ir euforija grįstą kompanijos vertinimą, nepaisant to, kad ši vis dar skendi nuostoliuose, kurie pernai pasiekė 1,9 mlrd. USD, ir kol kas nėra aišku, kada juos galėtų pakeisti pelnu.

Taip pat nemažai triukšmo rinkoje sukėlė ne nuostoliai, o tai, kaip kompanija buvo valdoma. Pavyzdžiui, „WeWork“ praktiškai už dyką (0,64% palūkanas) skolino lėšų įkūrėjui Adamui Neumannui. Jis taip pat nuosavus verslo centrus išnuomodavo „WeWork“. Pajutusi išorinį spaudimą operatorė atšaukė 5,9 mlrd. USD mokėjimą kitai įkūrėjo įmonei už galimybę naudoti prekės ženklą „we“.

Volstritui taip pat nepatiko keisti apskaitos standartai. Pavyzdžiui, įmonė nustoja skaičiuoti išlaidas objektui nuo jo atidarymo momento – esą duodamas 2 metų „apšilimo“ laikotarpis. Be to, kai kurios investicijos į patalpas ataskaitose vadinamos „kompensacijomis“ ar „grantais“ – panašiai, kaip verslus kartais remia juos privilioti siekiančios vyriausybinės agentūros.

„Kompanijos prospekte pateikiama verslo struktūra yra labai sudėtinga. Išskyrus kai kurias Kinijos kompanijas, tai pati sudėtingiausia schema, kokią esu matęs. O tai yra didelė raudona vėliava“, – sako vienas potencialus investuotojas.

Kompanija per IPO, kuris gali tapti vienu didžiausiu šiais metais, tikisi pritraukti daugiau kaip 3 mlrd. USD. Dar 6 mlrd. USD atkeliautų kaip paskola, kurios suteikimas priklausys nuo IPO rezultatų. Ją teiktų grupė bankų, tarp kurių – „JPMorgan Chase“ ir „Goldman Sachs“.

„SoftBank“ spaudimas

nuotrauka::2right

Minėtą 47 mlrd. USD „WeWork“ įkainojimą lėmė gilios japonų „SoftBank“ ir Saudo Arabijos remiamo 100 mlrd. USD vertės fondo „Vision Fund“ investicijos. Būtent šis fondas yra didžiausias kompanijos išorės investuotojas. Į „WeWork“ jis įdėjo apie 10,7 mlrd. USD, paskutinė šiais metais atlikta investicija ir lėmė pastarąjį įvertinimą.

„Manau, kad po žinių apie mažesnę kompanijos vertę žmonės pradeda persigalvoti dėl dalyvavimo „WeWork“ IPO“, – komentuoja aukšto pajamingumo obligacijų prekybininkas iš Niujorke įsikūrusios „Dinosaur Finacial“.

Dvigubai ar trigubai mažesnis kompanijos įvertinimas kelia problemų „SoftBank“, nes prastai iliustruoja sprendimą investuoti į šią bendradarbystės erdvių operatorę. Nesėkmingas IPO fondui gali reikšti iki 5 mlrd. USD nuostolius, skaičiuoja investicijų valdymo bendrovė „AllianceBernstein“. Toks scenarijus, turint omenyje taip pat ne visai nusisekusias investicijas į „Uber“ ir „Slack“, keltų sunkumų pritraukti lėšas į antrąjį „Vision Fund“, kurio dydis turėtų būti 108 mlrd. USD. 

O IPO atidėjimas ar atšaukimas būtų skausmingas „WeWork“, kuriai vis dar itin reikalingas kapitalas. Be IPO ir papildomos paskolos kompanijai gali tekti platinti aukšto pajamingumo obligacijas, t. y. skolintis brangiai.