Ekspertai: beviltiškų būstų projektų Vilniuje nėra

Publikuota: 2019-08-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Itin aktyvioje sostinės pirminėje butų rinkoje yra iki 15% sunkiau parduodamų projektų, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tvirtina, kad iš esmės beviltiškų projektų Vilniuje nėra. Dažniausia statytojų problema, anot jų, prasta kainodara.

NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje būsto rinkos apžvalgoje nurodo, kad pirmąjį pusmetį Vilniaus pirminėje rinkoje naujų butų parduota 55% daugiau, Kauno – 34%, Klaipėdoje – 76% daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Vis dėlto rinkos dalyviai ir analitikai skaičiuoja, jog yra iki 15% projektų, kurių pardavimai net ir tokioje aktyvioje rinkoje yra gerokai lėtesni. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje pranešus apie sostinės Konstitucijos prospekte baigtas gyvenamojo ir komercinio pastato „Tower“ statybas, paskelbta, jog iš 180 rinkai pasiūlytų butų per dvejus metus parduoti tik 24.

Skirtingų analitikų BNS pateiktais duomenimis, rinkoje nėra kito taip lėtai realizuojamo projekto. Tarp lėčiau būstus parduodančių minimi Antakalnio daugiabučiai „Bistryčios namai“, „P. Vileišio 10B“, Nemenčinės plente pastatytas prabangus daugiabutis „N41“, Senamiestyje statomi „Bazilijonų namai“, „Užupio terasos“, Pilaitėje statomas „Sofa house“.

„Tokių projektų dalis visoje pirminėje rinkoje nėra didelė ir įtaka bendrai situacijai nereikšminga. Šiuo metu rinkoje nematome beviltiškų projektų. Sutvarkius kainodarą, bet kurį projektą galima realizuoti“, – BNS sakė Kotryna Griško, „Inreal“ analitikė.

„Skaičiuojant tiek pagal projektų, tiek pagal butų juose skaičių, rinkos dalis yra gana panaši – apie 12-14%. Tai atrodo nemažas skaičius, bet didesnės įtakos rinkai tai neturi. Beviltiškų projektų nėra, nes šiandieninėje rinkoje galima parduoti bet ką, jei tik kaina yra adekvati“, – teigia ir Arnoldas Antanavičius, įstaigos „Real data“ vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, apie 20% pirmąjį pusmetį Vilniuje pastatytų projektų buvo realizavę mažiau nei 40% butų.

„Plėtotojams sekasi skirtingai: vienų projektų statybų pabaigoje jau būna parduoti ar rezervuoti beveik visi butai, kituose pardavimų apimtys nesiekia ir trečdalio. Išanalizavus daugiau nei 140 2018-2019 metais plėtojamų projektų ar jų etapų, bendras vidutinis realizacijos tempas per pastaruosius 12 mėnesių siekia apie 55%“, – BNS sako Raimondas Reginis, „Ober Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pasak jo, tai reiškia, kad pagal rinkos vidurkį, plėtotojas, statantis Vilniuje 100 butų, per metus parduoda ar rezervuoja 55 butus.

„Tačiau tai yra rinkos vidurkis, o situacija konkrečiame projekte gali būti labai skirtinga. Vieni plėtotojai per 12 mėnesių sugebėjo parduoti visus turėtus butus, o kituose projektuose realizacijos apimtis buvo tik simbolinės ar laisvų butų kiekis net padidėjo neįvykus galutiniam sandoriui“, – teigia R. Reginis.

„Tačiau lėti pardavimai nebūtinai reiškia, kad projektas yra nesėkmingas. Dažniausiai didžiausia realizacijos apimtis fiksuojamos projekto pradžioje ir eigoje, o vėliau likusių butų pardavimai gali ir sulėtėti“, – aiškina jis.

Ne vietoje, ne laiku, per brangiai

„Real data“ vadovas A. Antanavičius tvirtina, jog dažniausiai pagrindinė mažiau likvidžių projektų problema – kainodara.

„Jei projektas turi trūkumų, tai ne tragedija, nes juos kompensavus mažesne kaina, pardavimai bus pakankamai sėkmingi. Visgi, panašu, kad tie mažai likvidūs projektai šių elementų nesubalansuoja, todėl ir matome lėtus pardavimus, nes tada pirkėjai tiesiog renkasi butus kitur“, – sako jis.

Pasak A. Antanavičiaus, įvairios akcijos taip pat gali pritraukti pirkėjų, tačiau tokių priemonių imasi nedidelė dalis mažiau likvidžių projektų plėtotojų.

„Kai kurie tokių projektų vystytojai, be kainos mažinimo, dar stengiasi pritraukti dėmesį skelbdami įvairias akcijas, bet kas keisčiausia, kad to imasi, tikriausiai, mažesnioji tų nelikvidžių projektų dalis. Kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie vystytojai tiesiog laukia, kol rinka užaugs iki jų kainos arba, kad pirkėjai pas juos ateis savaime, tad per daug nesuka galvos“, – svarsto jis.

„Inreal“ analitikė K. Griško sako, kad priežasčių, kodėl nepavyksta parduoti butų, gali būti ne viena.

„Priežasčių gali būti ne viena, ir dažniausiai ne itin sėkminguose projektuose jos yra kompleksinės. Viena tokių klaidų – neapgalvota kainodara. Tai labai svarbus instrumentas, kurio suderinimas turi lemiamą įtaką projekto sėkmei. Paprastai tariant, jeigu bus per didelė kaina, žmonės butų nepirks“, – sako ji.

Anot jos, problemų gali kilti net ir kruopščiai suplanavus projektą, nes yra ir nuo plėtotojo nepriklausančių veiksnių.

„Pavyzdžiui, gali nutikti taip, kad vienoje teritorijoje įvyks plėtros bumas, pradedami keli to paties segmento projektai. Tokiu atveju išauga pasirinkimas, ir jeigu pardavimai prieš metus pirmame projekto etape vyko puikiai, antrasis sustoja, nes pasikeičia konkurencinės sąlygos“, – sako K. Griško.

Brangūs butai parduodami lėčiau

Rinkos ekspertai sutaria, kad yra vienas segmentas, kurio pardavimų tempai dėl įvairių priežasčių yra lėtesni. Tai – prestižinis būstas.

Anot R. Reginio, kadangi prestižinės klasės projektų rinkoje yra mažiau ir dažniausiai kiekvienas jų unikalus, sudėtinga objektyviai sudaryti jų kainodarą.

„Kartais plėtotojams ar konsultantams tenka remtis profesine nuojauta, kuri ne visada pasiteisina ir matome arba per lėtą, arba per sparčią realizacijos apimtį tokiuose projektuose“, – sako jis.

„Itin gausi tiek naujų butų, tiek namų statybų apimtis Vilniaus regione pritraukė ir itin gausų plėtotojų kiekį. Mūsų duomenimis, patyrusios bendrovės 2018 m. pastatė 44% visų butų, o likusią dalį pastatė mažesnę patirtį turinčios ar tik debiutuojančios rinkoje įmonės. Pastarosioms tikrai nėra lengva konkurencinėje kovoje, kadangi jų finansavimo galimybės yra daug prastesnės, o žinomumo trūkumas mažina galimybę parduoti turtą tokiomis pačiomis kainomis ir tokiu pačiu tempu kaip patyrusiems plėtotojams“, – aiškina R. Reginis.

Pasak K. Griško, pardavimų sparta prestižiniame būsto segmente dažniausiai yra lėtesnė, nes potencialių pirkėjų yra mažiau.

„Ekonominio ar vidutinio segmento projektus paprastai stengiamasi užbaigti kuo greičiau. O prestižinio segmento likučiai pirkėjo gali laukti ir kelerius metus. Negalima teigti, kad prestižinio segmento pasiūla šiuo metu yra per didelė. Per metus prestižinių būstų pasiūla išaugo 2 kartus, o pardavimai – 3. Tam įtakos turėjo tiek išaugusi pasiūla, tiek ir pirkėjų galimybės, kurios, tikėtina, toliau augs“, – sako ji.

A. Antanavičiaus teigimu, didžioji dalis pirminės butų rinkos sandorių neviršija 100.000 Eur.

„Pirkinio sumai perkopus šią ribą ir didėjant, potencialių pirkėjų sparčiai mažėja, todėl nenuostabu, kad prabangius projektus nėra lengva realizuoti, ypač jei jie dar ne iki galo pataiko į rinkos poreikį ar taiko optimistinę kainodarą. Manyčiau, kad konkurencija brangesnių butų segmente yra pakankamai reikšminga, kad matytume prastesnius šio segmento likvidumo rodiklius“, – sako jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

KPD vadovas: Kauno ir Klaipėdos paštų pastatai turėtų likti visuomeninės paskirties

Kauno ir Klaipėdos paštų centriniai pastatai turėtų likti visuomeninės paskirties bei atlikti pašto...

Kaip Baltijos šalis vertina bendradarbystės milžinė „WeWork“ Premium

Viena didžiausių bendradarbystės centrų kompanijų „WeWork“ stebi Baltijos šalių biurų rinkos progresą ir...

EY susitarė dėl biuro nuomos Kaune

Profesinių paslaugų bendrovė „Ernst & Young Baltic“ (EY) susitarė dėl naujo biuro nuomos SBA grupės įmonė...

Konkurencijos taryba leido įsigyti verslo centrą Vilniuje „Quadrum“

Konkurencijos taryba Vokietijos įmonių grupės „Deka Group“ įmonei „Deka Immobilien Investment GmbH“ leido...

Statyba ir NT
2019.11.12
„Akropolis“ prie Vingio parko gali tapti didžiausiu PC Baltijos šalyse 15

VP grupei priklausanti UAB „Akropolis Group“ Vilniuje, buvusios „Velgos“ teritorijoje, šalia Vingio parko,...

Statyba ir NT
2019.11.12
R. Šimašius siunčia žinią dėl naujo Vilniaus bendrojo plano 4

Norintys pasitvirtinti nekilnojamojo turto (NT) projektus pagal dabar galiojantį sostinės bendrąjį planą,...

Statyba ir NT
2019.11.12
Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  2

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kaunas aplenkė Vilnių: pirmą kartą moderniausios grindinio technologijos panaudotos rekonstruojant sankryžą miesto širdyje  Verslo tribūna 6

Kaune pirmą kartą Lietuvoje panaudotos moderniausios grindinio judėjimo prevenciją užtikrinsiančios...

Ateities statyba
2019.11.12
Planuojamas Vilniaus Sapiegų parko kraštovaizdžio architektūros konkursas 1

Vilniaus Sapiegų parkui sutvarkyti planuojamas kraštovaizdžio architektūros konkursas.

Statyba ir NT
2019.11.11
Kauno centre suplanavo 6 aukštų automobilių stovėjimo aikštelę

Kauno centrinėje dalyje esančioje K. Donelaičio g. ketinama statyti beveik 7.000 kv. m ploto automobilių...

Statyba ir NT
2019.11.11
Ketina atnaujinti Vilniaus autobusų stotį 1

Vilniaus autobusų stotis nebus iškelta į kitą vietą, o jos valdytojai skirs resursų rekonstrukcijai.

Statyba ir NT
2019.11.11
Vilniuje suplanavo pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu 

Ties sostinės Zuikių g. ketinama įrengti 113 m. ilgio pėsčiųjų tunelį, sujungsiantį Aukštųjų ir Žemųjų...

Statyba ir NT
2019.11.11
„Transmedos projektai“ gaivina verslo centro idėją Vilniaus J. Jasinskio g. Premium

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Transmedos projektai“ Vilniaus Naujamiestyje imasi praėjusios...

Statyba ir NT
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Molėtuose parduotas pastatas, kuriame įsikūrusi „Maxima“

Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) investicijų bendrovės EECP įmonė Molėtuose įsigijo parduotuvę,...

Statyba ir NT
2019.11.11
„Rail Balticos“ terminalo Taline architektūrinį konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“ ir „Esplan“  1

Europinės vėžės „Rail Baltica“ terminalą Estijos sostinėje gali projektuoti viena garsiausių architektūros...

Statyba ir NT
2019.11.11
Ar „nepritempti“ vertinimai NT platformose: Domeikavos atvejis Premium 6

Lietuvos NT platformose atsirandantys pirmieji NT plėtotojų nemokumo atvejai rodo, kad užstatų vertė gali...

Rinkos
2019.11.11
Didžiausias algas mokančios statybos įmonės Premium

Iš 1.000 didžiausių pagal 2018 m. apyvartą Lietuvos bendrovių VŽ atrinko statybos sektoriaus įmones,...

Statyba ir NT
2019.11.11
Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Rengiamasi rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos 4

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su...

Verslo aplinka
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau