Vilniaus oro uosto perono šiaurinės dalies rekonstrukcijai – 17,3 mln. Eur

Šiaurinio perono rekonstrukcija apims naujos asfalto dangos įrengimą, stovėjimo vietų ženklinimą, efektyvų ir taupų apšvietimą, naujų žiburių išdėstymą, stebėjimo sistemą, efektyvesnį paviršinių nuotekų surinkimo sprendimų įdiegimą. Planuojama, kad šiame perone ateityje bus naudojamos ir modernios požeminės elektros sistemos (angl. Ground Power Unit), kurios aptarnaus orlaivius.

Savo apimtimi projektas prilygsta 2017 m. rugpjūtį atliktai kilimo–tūpimo tako rekonstrukcijai, kurios vertė siekė 19 mln. Eur, teigiama VĮ Lietuvos oro uostai pranešime. Planuojama, kad investicijos į šiaurinio perono rekonstrukciją atsipirks per 10 metų.

„Augant keleivių ir tuo pačiu didžiųjų lėktuvų skaičiui, mums kritiškai svarbu tampa efektyviai išnaudoti infrastruktūros galimybes, o tai, turint dabartines perono sąlygas, – padaryti darosi labai sunku. Didesni orlaiviai, kurių vis dažniau sulaukiame mūsų oro uoste, kelia rimtus iššūkius, juos integruojant į esamą infrastruktūrą, todėl pokyčiai yra būtini“, – pranešime cituojamas Dainius Čiuplys, Vilniaus oro uosto vadovas.

Arnas Dūmanas, Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programos projektų vadovas, paaiškina, kad ši rekonstrukcija nutolins orlaivių laikymo vietas nuo aplinkinių gyvenamųjų zonų.

„Po rekonstrukcijos bus sukurtos 5 papildomos parkavimo vietos, pritaikytos ir didiesiems orlaiviams, šiuo metu Vilniaus oro uoste turime iš viso 56 vietas“, – teigia A. Dūmanas.

Perono projektinius pasiūlymus rengė bendrovė „Sweco Lietuva“. Statybos darbus, konkurso būdu atrinkus rangovą, planuojama pradėti kitų metų pirmoje pusėje. Rangos konkursą numatoma skelbti rudenį, darbus tikimasi pradėti 2020 m. antrąjį ketvirtį, o baigti – 2021-ųjų pabaigoje. BNS skelbė, kad techninis šios rekonstrukcijos projektas buvo parengtas 2011 m., tuomet už maždaug 10 mln. Eur atnaujinti peroną turėjo konkursą laimėjusi UAB „Fegda“. Sutartis buvo pasirašyta, tačiau užtrukus statybos leidimo išdavimo procedūroms pasikeitė faktinis tokio projekto poreikis.

Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programa apima šiaurinio perono, riedėjimo takų rekonstrukciją, naujo VIP terminalo su konferencijų centru įrengimą, išvykimo terminalo statybą, eismo schemos priešais oro uostą keitimą ir naujų komercinių erdvių įrengimą. Visi minėti rekonstrukcijos projektai bus vykdomi veikiančiame oro uoste.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61.000 skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 kompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.