Lietuvos pašto vadovė: nebus delsiama parduoti bendrovės NT

Publikuota: 2019-05-10
Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas netrukus rinkai pasiūlys nemažai nekilnojamojo turto (NT) objektų, įskaitant ir pagrindinius pastatus Vilniuje bei Klaipėdoje. Tikimasi, kad Kauno centrinio pašto pastatą, kuris jau paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, išpirks valstybė, sumokėdama kompensaciją.  

Asta Sungailienė, Lietuvos pašto vadovė, sako, jog siekiant skaidrumo, turtas bus parduodamas aukcionuose.

„Mes esame finišo tiesiojoje, kad pasiruoštume procesui ir manau, kad nebus delsiama“, – interviu BNS sakė p. Sungailienė. 

Ar jūs turite strategiją, ką daryti su Lietuvos pašto turtu, iš kurio įdomiausi, aišku, yra centriniai pašto pastatai trijuose miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Rinka jų jau senokai laukia.

Pradėsiu nuo Kauno – šiuo metu Kauno centrinio pašto pastatą Kultūros paveldo departamentas siekia įtraukti į specifinių ypatingos paveldosaugos objektų sąrašą, išreikštas aiškus interesas – valstybė nori išlaikyti šį pastatą savo žinioje, jį perimdama atlygintinai iš Lietuvos pašto į vieną ar kitą formatą – neaišku kokį, dar nėra galutinių sprendimų. Mes jau esame departamento informuoti, kad jie vykdo tą procesą. 

Ar tai reiškia, kad jūs gausite už tą pastatą kompensaciją rinkos verte? 

Kol nėra galutinių sprendimų, būtų anksti teigti, bet įstatymai numato, kad bet kokį turtą perimant į valstybės nuosavybę, numatytas vienoks ar kitoks kompensavimas turto savininkui. Taip turėtų būti. 

Dėl kitų mūsų nekilnojamojo turto objektų – didieji pastatai Vilniuje ir Klaipėdoje dėl savo dydžio, matyt, yra įdomesni, jie irgi yra paveldosaugos objektai. Tačiau mes turime daug turto ir ne visą jį naudojame. Tas turtas, kurio mes nenaudojame ar naudojame mažai, jis yra parduodamų sąrašuose, ir su valdyba nuosekliai einame tuo keliu. Turtas, kuris mūsų veiklai nereikalingas, tikrai bus parduodamas. Kadangi mes siekiame maksimalaus skaidrumo, mums buvo labai svarbu susiderinti naujas tvarkas, pagal kurias pardavinėsime turtą – aukcionas vertinamas kaip pats skaidriausias. Mes esame finišo tiesiojoje, kad pasiruoštume procesui ir manau, kad nebus delsiama. 

Vadinasi, Vilniaus ir Klaipėdos paštai bus parduodami? 

Mūsų pozicija čia nė kiek nepasikeitusi. Kai bus galutiniai sprendimai – čia bus ir akcininko sprendimas, juos pardavinėsime. 

Kiek jūs turite nenaudojamų ar mažai naudojamų pastatų?

Vienetais nepasakysiu, bet šiandien mes turime daugiau nei 40 proc. plotų, kurie naudojami pašto veiklai. Likusi dalis nenaudojama. Tai nereiškia, kad ji tuščia, kažkiek nuomojame, bet ji reikalauja investicijų, kurioms mes resursų neturime. Tai tokius, kruie labiausiai reikalauja investicijų, ir inicijuosime jų pardavimą. 

Kiek kainuoja  išlaikyti jūsų veikloje nenaudojamus ar nereikalingus pastatus? 

Kur tik yra galimybė, kurių pastatų nenaudojame, sumažinome iki minimumo sąnaudas, bet išskirti kaštus pagal objektus, to neturime. 

Tas palikimas, kaip sakė ministras Rokas Masiulis, yra didelė našta paštui, nes konkurentai to palikimo neturi ir gali dirbti efektyviau, pigiau, konkuruoti su Lietuvos paštu. 

nuotrauka::1left

Pasakyčiau taip – čia yra kur kas platesnė tema, nes turto turėjimas nėra vien tik komunalinės sąnaudos, tai yra pastovios palaikomosios investicijos, ir jeigu jas darai nuosekliai, tai nėra daug, nes tai būna einamieji darbai. Jeigu gi turtas, o didžioji dalis Lietuvos pašto valdomo turto, yra apleistas, tada tu susiduri su nemalonia situacija – objektą norint atgaivinti, reikia labai didelių investicijų. Visam tam ūkiui pakelti bent į minimalų lygį be 30 mln. eurų nelabai ką ir padarysi. Tai didelės sumos. Ar tai ta veikla, kuria turėtų užsiimti paslaugų bendrovė? Mes esame aiškiai apsibrėžę, kad paštas yra pirmiausia paslaugos, kurių reikia žmonėms ir verslui. 

Mūsų klientai nenori, kad tai būtų specifinis pastatas, o nori, kad jis būtų patogus, tiek invalidui, tiek mamai su vežimėliui, vyresnio amžiaus žmogui, nes jam kai kuriose vietose sugriuvę laipteliai yra didelė kliūtis. Todėl mes manome, kad reikia ne išlaikyti istorinį turtą, bet užtikrinti, kad klientas būtų aptarnaujamas pritaikytose patalpose. Tas pats galioja ir darbuotojų sąlygoms. Todėl mes turime ieškoti labai racionalių sprendimų, kad turėtume puikias patalpas klientams ir darbuotojams. 

Lietuvos paštas stato naują siuntų terminalą Vilniuje, tos investicijos turės atsipirkti. 

Šiandien mūsų pagrindinis ir svarbiausias logistikos centras yra Vilniuje, didžiausias srautas yra oro uostas, bet dabartinis terminalas nepatenkina mūsų poreikių, todėl labai svarbu tinkamai įgyvendinti šitą projektą, nes jo pagrindinis tikslas yra ne pats logistikos centras, bet automatizuota linija. Kadangi ji yra specifinė ir jos apimtys didelės, tai reikalauja ir didelių patalpų – dabartinėse patalpose nėra galimybių turėti tokius dalykus. Vilnius su oro uostu yra pats svarbiausias – 50 proc. viso siuntų srauto lieka Vilniuje. 

Naują logistikos centrą Vilniuje siekiamybė turėti 2020 metų pabaigoje, iki Kalėdų.  

Kaune, besiplečiant mūsų veiklai, taip pat yra poreikis, kvestionuoti, jo reikia ar nereikia, net tokio klausimo nėra, tai yra Lietuvos centras ir kalbant apie srautus visoje Lietuvoje, tai bene plačiausiai visų logistikos kompanijų naudojama dislokacija. Visos siuntos ir visa tai, kas Lietuvoje surenkama, eina per Kauną. 

Kokias perspektyvas Lietuvos paštas mato siuntų rinkoje, kur itin didelė konkurencija ir kuriai, pasak R.Masiulio, įmonė nebuvo pasiruošusi, prieš 6 metus liberalizavus pašto rinką.  

Mes matome daug optimizmo šioje rinkoje ir pagrindinė priežastis slypi tame, kad keičiasi žmonių apsipirkimo įpročiai, bent jau pasaulinė tendencija, visų siuntėjų lūkestis yra tas, kad kol kas nesimato tempo lėtėjimo, nes rinka dar nėra tiek įsisotinusi, kad tas tempas pradėtų mažėti. Rinka turi tendenciją augti, prognozės yra labai pozityvios. Mes ėmėmės daug veiksmų, kad stiprintume pozicijas mums svarbiuose segmentuose. 

Pirmasis būtų siuntų daiktų rinka – tai būtų ir savitarnos dalis, kai jau nebebūtina eiti į skyrių, o gali susitvarkyti internetu savo siuntą ir ją tik palikti specialiose vietose. Antroji dalis yra labai populiarėjantys paštomatai, kur mes tęsiame savo investicijas, šiemet planuojame dar daugiau investuoti į tinklo plėtrą nei pernai, nes tai labai aukštai klientų vertinamas pasirinkimo būdas. 

Ir trečioji dalis išlieka labai stipri – pašto skyriai, nes mes esame istoriškai labai priimtini klientams. Mes vis dėlto turime plačiausią tinklą Lietuvoje, mūsų pasiekiamumas yra unikalus. Kai kur atidarėme naujus skyrius, kai kur uždarėme. Tai vyksta visada, nes žmonės migruoja ir mes privalome reaguoti, pavyzdžiui, prie Klaipėdos susiformavo naujas kvartalas ir mes atidarėme skyrių, nes ten yra srautai. Skyrių saldo – daugiau galbūt uždaryta nei atidaryta. 

-----------------

Lietuvos paštas nori parduoti ir beveik 100 pastatų visoje Lietuvoje. Kauno centrinio pašto ir dar septyniems pastatams Vilniuje, Klaipėdoje, Biržuose, Šiauliuose ir Tauragėje taikomi paveldosaugos reikalavimai. 

Lietuvos pašto turtą vertino bendrovė „Apus turtas“ – ji vertino iki 98 objektų. 

Sausį Kauno centrinio pašto pastate įvykus vandentiekio avarijai ir vandeniui užliejus dalį patalpų, rūmai balandį paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šis statusas ateityje leis pastatui suteikti kultūros paminklo statusą – tai reiškia, kad jis išliks atviras visuomenei. Kauno modernizmo statiniui yra suteiktas Europos paveldo ženklas. 

14.200 kv. m ploto Lietuvos pašto logistikos centrą šalia Vilniaus oro uosto už 10,2 mln. Eur stato konkursą laimėjusi Vilniaus statybų bendrovė „Conresta“. Bendros investicijos į projektą sieks 24 mln. Eur. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują agentūrą 8

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują viešąją įstaigą – Statybos sektoriaus vystymo agentūrą (SSVA),...

Statyba ir NT
2019.05.24
Kauno sporto halės rekonstrukcija sustabdyta 5

Pirmadienį turėjusi prasidėti Kauno sporto halės rekonstrukcija sustabdyta, vienam iš dalyvių apskundus...

Statyba ir NT
2019.05.24
„INVL Asset Management“ pensijų fondai investavo į NT fondą 2

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomi pensijų fondai investavo į NT fondą...

Rinkos
2019.05.24
„Plungės lagūna“ gavo beveik 6 mln. Eur užsakymą Šiauliuose  5

Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė 5,7 mln. Eur vertės sutartį su UAB „Plungės lagūna“ dėl Draugystės...

Statyba ir NT
2019.05.23
Nemokama saulės jėgainė: sužinokite, ar ji būtų naudinga jūsų įmonei Verslo tribūna

Dalis stambių Lietuvos bendrovių gali pasinaudoti pasiūlymu nemokamai, be jokių nuosavų investicijų, ant savo...

Pramonė
2019.05.23
„Hanner“ įstatinį kapitalą didina 55 kartus Premium 5

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Hanner“ lėšas kreips į Vilniuje vystomą projektą.

Statyba ir NT
2019.05.23
Plėtrą planavęs bendradarbystės centras verslą pardavė konkurentei 1

Dvi bendradarbystės bei nedidelių biurų erdves „Happspace“ su 300 darbo vietų Kaune perka kita tokių erdvių...

Statyba ir NT
2019.05.23
Viaduką Mažeikiams už 16 mln. Eur statys trys įmonės 3

Mažeikiuose už daugiau nei 16 mln. Eur bus statomas viadukas per geležinkelį bei tvarkomos aplinkinės...

Statyba ir NT
2019.05.23
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
Spekuliacinė statyba pramonei: galima išlošti, bet tinka ne visiems Premium

Spekuliacinė statyba, kai pirma pastatomas pastatas, o vėliau ieškoma, kas jame įsikurs, gali paskatinti...

Pramonė
2019.05.23
Poreikiai keičiasi: auga visiškai įrengto būsto pardavimai Premium 7

Pastarųjų kelerių metų būsto pardavimo tendencijos rodo, kad ateityje gerokai augs visiškai įrengto būsto...

Statyba ir NT
2019.05.23
Klaipėdoje planuojamas 106 namų projektas 7

Uostamiesčio šiaurės rytinėje dalyje projektuojamas 106 sklypų gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame numatoma...

Statyba ir NT
2019.05.22
Vilniaus „Paupio“ verslo kvartale išnuomota daugiau nei pusė biurų patalpų 

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ Vilniaus senamiestyje plėtojamame „Paupio“ rajono...

Statyba ir NT
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą 1

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
0,9 mln. Eur užsakymą remontuoti gatvę Vilniuje gavo „Eurovia Lietuva“  3

Kelių tiesimo UAB „Eurovia Lietuva“ už 920.000 Eur rekonstruos apie 500 m Vilniaus Ąžuolyno gatvės atkarpą.

Statyba ir NT
2019.05.22
PST verslo centre Vilniuje – „Amber Food“ greitų pietų restoranas 2

Vilniaus Šeškinėje statomame verslo centre „U219“ viena didžiausių maitinimo sektoriaus dalyvių „Amber Food“...

Statyba ir NT
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
„Statkorpo“ apyvartą į viršų iškėlė „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Elektromontavimo ir statybos AB „Statkorpas“ praėjusių metų pardavimo pajamas augino daugiau nei 80%. Kita...

Statyba ir NT
2019.05.22
Augantis rinkos poreikis į universitetus grąžins kraštovaizdžio architektų rengimą Verslo tribūna

Nors turime daug gamtos, Lietuva šiuo metu yra  vienintelė Baltijos jūros regiono šalis, kurios...

Ateities miestas
2019.05.22
Stato išskirtinę individualių namų gyvenvietę Vilniuje: naujakuriai čia jausis lyg kurorte Verslo tribūna 31

Vilniuje, pušyno apsuptyje kyla 24 privačių namų gyvenvietė – „Voverių giraitė“. Vos kelis šimtus metrų nuo...

Verslo aplinka
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau