Statybininkai prašosi po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sparnu

Lietuvos statybininkų asociacija pranešė kreipusis į Saulių Skvernelį, premjerą, bei Rimantą Sinkevičių, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką, prašydama inicijuoti diskusiją dėl statybos sektoriaus politikos formavimo funkcijų perdavimo kitai ministerijai.

„Statybos sektoriaus politikos perdavimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai atitiktų ministerijų funkcijų paskirstymo algoritmą, pagal kurį strateginiams ūkio sektoriams įsteigiamos specialios ministerijos, o visus kitus ūkio sektorius kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nors politikos formavimo institucijų pertvarka pareikalaus tam tiktų išlaidų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje bus naudinga tiek sektoriui, tiek valstybei“, –  teigiama rašte.

Šiuo metu sektorius prižiūrimas Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų. Ši ministerija nuo praėjusių metų gruodžio neturi vadovo – pareigas laikinai eina Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras. Prezidentei nepatvirtinus vienos kandidatūros į aplinkos ministrus, premjeras buvo sakęs, kad kurį laiką Aplinkos ministerija funkcionuos su politinio pasitikėjimo komanda.

Nori pertvarkos

nuotrauka::1left

Lietuvos statybininkų asociacija savo prašymą grindžia sektoriaus svarba ir indėliu į bendrą šalies ekonomiką. Dalius Gedvilas, asociacijos prezidentas, sako, kad tai viena problematiškiausių Lietuvos ūkio šakų: nelegalios statybos, didžiulis šešėlis, daugybė bankrotų, neskaidrūs viešieji pirkimai, neefektyvus valstybinių statybų valdymas, stringanti pastatų renovacija, per lėta skaitmenizacija ir dėl to menkai augantis darbo našumas bei įmonių konkurencingumas, per mažos paskatos statybos darbų eksportui, nuo realaus gyvenimo atsiliekantis teisinis reguliavimas, biurokratizmas ir kt.

„Bet kurio sektoriaus pažanga priklauso visų pirma nuo to sektoriaus politikos formavimo institucijos. Manome, kad norint iš esmės spręsti statybos sektoriaus problemas, yra būtina politikos formavimo institucijų pertvarka“, – pranešime cituojamas p. Gedvilas.

Asociacijos rašte pabrėžiama, kad iki 1998 m. statybos sektorių kuravo Statybos ir urbanistikos ministerija, ir tik nuo  1998 m. ši sritis perduota Aplinkos ministerijai.

„Nėra abejonės, kad stambios ūkio šakos, tokios kaip gamyba, transportas, energetika, ryšiai, žemės ūkis ir pan., daro įtaką aplinkai. Statyba irgi yra viena iš tokių ūkio šakų. Tačiau tai, kad statyba daro įtaką aplinkai, savaime nėra pakankamas pagrindas šį sektorių priskirti Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, nes pagal tokią logiką Aplinkos ministerijai reiktų priskirti ir daugelį kitų ūkio šakų“, – teigiama rašte.

Asociacija taip pat pažymi, kad statyba yra svarbi šalies ekonomikos dalis, sukurianti didelę dalį BVP ir daug darbo vietų tiek pačiame sektoriuje, tiek ir susijusiuose versluose. Statybos darbai yra eksportuojami, statyboje vyksta skaitmenizavimo procesai, kuriamos naujos technologijos. Statybos darbai sudaro didelę dalį visų viešųjų pirkimų, o pastarieji sudaro didelę dalį visos statybos darbų rinkos.

„Pramonė 4.0 reikalauja iš esmės naujo ir inovatyvaus požiūrio į daugelį ūkio šakų, įskaitant ir statybą. Deja, Aplinkos ministerijos funkcijose užkoduotas iš principo ydingas požiūris – statyba vertinama ne kaip ūkio šaka, kurią reikia visokeriopai skatinti ir plėtoti, bet kaip įtakos aplinkai darytoja, kurią reikia griežtai reglamentuoti ir riboti. Statybos pramonė yra viena iš Lietuvos ūkio pramonės šakų ir todėl manome, kad teisinis reguliavimas neturėtų būti atskirtas nuo kitų pramonės šakų teisinio reguliavimo“, – teigia D. Gedvilas.

Asociacijos nuomone, statybos pramonės poreikiai sutampa su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tikslais ir funkcijomis, kurios yra numatytos ministerijos nuostatuose: pvz. ūkio vystymas, palankios aplinkos verslui kūrimas, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra, technologijų ir inovacijų diegimas, eksporto ir investicijų skatinimas, konkurencingumo didinimas, viešųjų pirkimų geresnis reguliavimas, žmogiškųjų išteklių plėtra, ne maisto produktų rinkos priežiūra, produktų sauga, standartizacija, reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos bei Lietuvos profesijų klasifikatorius, ir kt.

Lietuvos statybininkų asociacija vienija daugiau kaip 200 verslo įmonių, kurios kasmet atlieka 65% visų šalies statybos darbų. 

LNTPA: tai trumparegiška

NT projektų plėtotojus toks Statybininkų asociacijos prašymas nustebino, teigia Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) direktorius.

„Toks dalykas nebuvo derintas su sektorinėmis asociacijomis. Mūsų nuomone, šis prašymas yra trumparegiškas – statyba yra tik viena sritis, kuri visada apsupta (teritorijų – VŽ) planavimo, architektūros ir, svarbiausia, žemės klausimų. Todėl, išėmus vieną sritį, galima padaryti dar daugiau žalos nei iki šiol. Jei planavimas, žemės klausimai lieka ten, kur yra dabar, o statyba pereina į kitą ministeriją, rezultatas – didžiulė košė“, – VŽ sako p. Statulevičius.

Jis mano, kad įgyvendinus Statybininkų asociacijos prašymą, reguliavimo „išskydimas bus dar didesnis“.

nuotrauka::2right

„Dar vienas jų motyvas – pramonė 4.0. Tačiau jie patys sako, kad tai reikalauja inovatyvaus požiūrio į daugelį ūkio šakų, įskaitant ir statybą. Tačiau jei pramonė 4.0 bus koncentruojama tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, o kitose ministerijose bus apleista, nebus žinių, nebus paskatos naujovių diegti savo kuruojamose srityse. Galų gale pramonė 4.0 turi ateiti ir į Žemės ūkio, Aplinkos ministerijas“, – dėsto LNTPA direktorius.

Todėl jis sako, kad LNTPA turbūt nepalaikys šios iniciatyvos: „Vien dėlto, kad nebuvo diskusijos rinkos viduje. Mes juk turime susijusių asociacijų forumą, keičiamės sektoriams aktualia informacija. Keista, kad tokia pozicija nebuvo derinama. Nenoriu paskayti, kad esame nusivylę ar pan., tačiau tokie dideli dalykai pirmiausia plačiai turi būti išdiskutuoti viduje.“