Sudegink ir įrodyk, kad nedega

Aplinkos ministerija (AM) taip reagavo į praėjusių metų birželį Londone „Grenfell Tower“ pastate įvykusį gaisrą. To pastato išorės apdailai buvo panaudotos aliuminio kompozicinės plokštės. AM susizgribo ir tarė: reikia sudaryti komisiją. Ši dirbo daugiau nei metus. Kaip VŽ anądien informavo ministerija, „oficiali tyrimo išvada apie pirminių bandymų rezultatus atskiru dokumentu dar nesuformuota“. Pasirodo, tyrimas dar nėra baigtas. Tačiau raportuojama nedelsiant: „Išanalizavus tam tikrą aibę pastaraisiais metais pastatytų ar renovuotų pastatų, buvo atrinkta 15 skirtingose savivaldybėse esančių skirtingos paskirties pastatų – tyrimo metu buvo imamos šių pastatų fasaduose sumontuotos aliuminio kompozito plokštės ir tikrinamas jų degumas, atitiktis gaisrinės saugos reikalavimams.“

Tai – teorija, o realybėje viskas vyko kiek kitaip. Ministerijos atstovas atskleidė tiriamųjų pastatų atrankos metodiką – priešgaisrinės apsaugos specialistai buvo pasiųsti pasivažinėti miestų gatvėmis ir iš akies nustatyti pastatus, kurių fasaduose panaudotos tokios plokštės. Pasivažinėjimų metu buvo pamatyta kiek daugiau nei 20 tokių pastatų, ištirti pasirinkta 15. Iš šių penki – privačių bendrovių savininkų. O iš šių penkių trys – „Norfos“ grupės. Žinant atrankos metodiką, nenuostabu, kad verslininkai stebisi patekę į tiriamųjų sąrašus, o į prašymus išardyti pastatų fasadus žvelgia įtariai.

Ministerija sudarytos komisijos kompetencijomis deginti fasadus neabejoja. O nepriklausomų laboratorijų išvadomis nepasitiki. Jai įspūdžio nedaro ir visame pasaulyje pripažinti pastatų sertifikavimo standartai. Nors statybų priežiūros srityje dirba „aibė“ įvairių tarnybų, kurios prižiūri ir tiria begalę su statybomis susijusių procedūrų ir pan., ministerija kažkodėl nusprendė šiuo atveju būti „viršesnė ir teisingesnė“, todėl savarankiškai tyrimus atlikusias įmones vis tiek įtraukė į gėdos sąrašą, suprask, neįsileidžia kompetentingosios komisijos, vadinasi, ką nors slepia. Statybos bendrovių vadovai, paklausę AM, kodėl komisija nesutinka bendrauti su tiekėjais, su sertifikatą išdavusiomis įmonėmis, atsakymo nesulaukė. Ministerijai netiko ir pasiūlymas ištirti plokščių likučius – ji užsigeidė spektaklio: lupti plokštes nuo gatavo pastato.

AM trečiadienį dienos pabaigoje paskelbtas pranešimas spaudai – kupinas intrigos ir baimės prieskonio. Jo antraštė „Kas antro ištirto pastato fasadas – degesnis, nei numatyta“ sukonstruota pagal geltonosios spaudos „clickbait“ metodiką ir netgi kvepia propaganda. Tokią antraštę į pasaulį išleidžianti ministerija bando sukelti paniką – atrodo, kad pusė Lietuvos namų rizikuoja sudegti. Iki tol, kol pamatai, koks „reprezentatyvus“ tas tyrimas. Šalies mastu ištirti fasadai – viso labo 10-ies pastatų, bet ministerija nesibodi naudoti gąsdinančio tono ir skelbia: štai – siunčiame signalą rinkai. Išties ministerija šiuokart pasiuntė vieną signalą – nekompetencijos.

VŽ nuomone, jei ministerija nepasitiki mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomomis institucijomis, gal tuomet geriau jas visiškai panaikinti ir nešvaistyti lėšų. O jei valstybės valdomoje grandinėje yra spragų, galbūt vertėtų jas užpildyti kompetentingomis tarnybomis, kuriomis pasitikėtų net ir tie, kuriems smagiau šūkauti „Dangus griūva!“ Tiksliau – „dega“.