Būsto įperkamumas Vilniuje muša rekordus, bankai didina palūkanas

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Vilniuje per metus šoktelėjo į viršų 9,5 punktais ir buvo vienas aukščiausių nuo 2005 metų, teigiama banko pranešime. Trečiąjį šių metų ketvirtį vilniečių šeima galėjo įpirkti beveik 74 kv. m. butą – 5 kv. m. didesnį nei prieš metus.

Lauros Galdikienės, „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės teigimu, pagerėjusias sąlygas gyventojams lėmė Vilniuje sumenkusios butų kainos ir vis dar spartus darbo užmokesčio augimas. Be to, sutaupyti pradiniam įnašui taip pat tapo gerokai paprasčiau ir per metus taupymo laikas sutrumpėjo net 4 mėnesiais.

Tuo metu Kaune įperkamumas sumažėjo. Vis dėlto, skaičiuoja p. Galdikienė, kauniečiai vis dar galėjo įpirkti 110 kv. m. butą – didžiausią iš trijų didžiųjų šalies miestų. Kauno gyventojai taip pat turėjo galimybes per trumpiausią laiką sutaupyti 15% buto kainos siekiančiam pradiniam įnašui – tai jiems užtruktų 1 metus ir 10 mėnesių.

Klaipėdoje butų kainos per metus nesumenko, tačiau augo gerokai lėčiau nei atlyginimai, tad galimybės įpirkti būstą taip pat išaugo, nors ir mažiau nei Vilniuje.

„Šių metų trečiąjį ketvirtį klaipėdiečiai galėjo įpirkti 104 kv. m. butą, arba beveik 3 kv. m. didesnį nei prieš metus. Taupymo pradiniam įnašui laikotarpis sutrumpėjo 1 mėnesiu ir 21 diena. Klaipėdiečiai dėl gerokai mažesnių butų kainų, bet ne tokio didelio atlyginimų skirtumo, lyginant su vilniečiais, pradiniam įnašui turėjo taupyti net 10 mėnesių trumpiau nei vilniečiai“, – pranešime spaudai cituojama p. Galdikienė.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="19923375-7505-4c43-8661-2386aeece67a" prefix="eMQ" format="interactive" title="III ketv 2018 Būsto įperkamumo indeksas"]

Vangus kainų augimas

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente buvo stebimi ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. 

nuotrauka::1left

„Šių metų ketvirtis trečiasis sostinės būsto rinkai buvo kiek neįprastas – pirmą kartą per beveik trejus metus butų kainos susitraukė. Tačiau atlyginimams augant sparčiai, galimybės įpirkti būstą sostinėje šovė į viršų ir vilniečiams beveik niekada iki tol nebuvo taip lengva įpirkti būstą. Visgi metų pabaigoje butų sandorių skaičiaus augimas Vilniuje vėl įsibėgėjo, o kainų augimas įžengė į teigiamą teritoriją“, – kalba p. Galdikienė.

Bankas skaičiuoja, kad šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje ir Kaune parduota maždaug dešimtadaliu mažiau naujos statybos butų nei prieš metus. Tai galėjo lemti ir atslūgusi naujų butų paklausa, ir techniniai veiksniai, kai įsigytų butų duomenys statistikoje užfiksuojami tik tada, kai būstas pastatomas.

Anot p. Galdikienės, naujų butų pasiūla ir toliau didėjo – trečiąjį ketvirtį Vilniuje buvo pabaigta statyti 18%, o Kaune ir Klaipėdoje 36% daugiau butų nei prieš metus. Disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos ryškiausias Vilniuje, tad čia pastebimas ir šioks toks spaudimas kainoms. 

Ekonomistė prognozuoja, kad butų kainų augimas kitąmet greičiausiai bus vangus, kainos gali ir stagnuoti.

„Visgi panašu, kad šalies būsto rinkai geriausi laikai jau praeityje. Išaugęs neparduotų butų skaičius bei numatomos naujos statybos rodo, jog pasiūla kitąmet vis dar išliks gana didelė. Tuo tarpu paklausos augimą kitąmet ribos kiek lėtesnis atlyginimų augimas bei didėsiantis ekonominis neapibrėžtumas“, – sako p. Galdikienė.

Nors spėliojama dėl rinkos sulėtėjimo, tai nereiškia, kad ji perkaitusi, įsitikinęs Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Nors buvo nerimaujama, kad būstą įsigyjantys emigrantai bei investuotojai būsto rinką perkaitins, tuščių būtų pertekliaus nėra, todėl nuomos kainos kilo panašiu tempu kaip ir pardavimo kainos. Aukštas nuomos pajamingumas taip pat rodo, kad kol kas būsto įsigijimas yra finansiškai patrauklesnė alternatyva nei nuoma“, – sako p. Mačiulis.

Auga maržos

Pastarąjį mėnesį Lietuvos bankas (LB) keletą kartų viešumoje atkreipė dėmesį į per metus sparčiai augusias būsto paskolų palūkanas. Šiuo metu jas sudaro tik bankų taikomos maržos dalis, nes tarpbankinių paskolų rodikliai (dažniausiai EURIBOR), kurie pridedami prie galutinių palūkanų, jau kurį laiką yra neigiami, tad palūkanas skaičiuojantys bankai juos vertina kaip nulinius.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="f12e9a82-ba53-43d4-bb22-9a605dac4367" prefix="TwO" format="interactive" title="būsto paskolų palūkanos"]

Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas, sakė, kad institucija jau kurį laiką stebi spartų maržų didėjimą. 

„Matome, kad bankų maržos didėja. Esame pasidarę analizę ir, lyginant su maržų didėjimu Švedijoje, iš kurios ir yra didieji Lietuvos bankai, ten toks maržų didėjimas nėra pastebimas“, – sakė p. Vasiliauskas.

Šių metų spalį vidutinės naujai išduotų paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 2,24%. Per metus jos padidėjo 0,25 proc. punkto. Tomo Garbaravičiaus, LB valdybos nario, teigimu, tai palyginti spartus didėjimas, kurio vien reikalavimas kaupti papildomą rezervą negalėjo sąlygoti.

nuotrauka::2right

„Anksčiau turėjome vienas žemiausių būsto palūkanų euro zonoje, o pastaruoju metu atsidūrėme jau prie tų, kurie aukštesnėje zonoje už medianą. Makroekonominė aplinka nepasikeitė, todėl įdomu, kas vyksta“, – lapkričio pabaigoje kalbėjo p. Garbaravičius.

Jo manymu, būtent konkurencijos sumažėjimas yra labiausiai tikėtinas veiksnys, kodėl būsto paskolų palūkanos Lietuvoje padidėjo.

„Ir tarp rinkos žaidėjų pasigirsta minčių, kad bankai naudojasi stipria būsto paklausa ir didina (skolinimosi – VŽ) kainą. Prie to turbūt prisidėjo ir didelė koncentracija mūsų rinkoje, kuri po „Luminor“ atsiradimo išliko didelė ir būsto paskolų rinkoje vienu dalyviu sumažėjo. Tikimės, kad konkurencija sumažėjusi laikinai“, – sakė LB valdybos narys.

„Swedbank“ prognozuoja, jog kitų metų pabaigoje ECB ryšis padidinti palūkanų normą, o tai reikštų ir tarpbankinių paskolų palūkanų normos EURIBOR augimą. Dėl šios priežasties gyventojai turėtų atsargiau vertinti savo finansines galimybes, ragina bankas.

„Vis tik vangesnis ar stosiantis butų kainų augimas bei toliau vis dar gana sparčiai augantys atlyginimai reiškia, kad nepaisant šiek tiek kilsiančių palūkanų kitais metais gali būti fiksuoti nauji būsto įperkamumo rekordai“, – prognozuoja p. Mačiulis.