Preliminari koncertų salės ant Tauro kalno kaina – 47 mln. Eur

Kultūros ministerijos užsakymu nacionalinės koncertų salės galimybių studiją atlikusi UAB „Eurointegracijos projektai“ skaičiuoja, kad investicijos į šį projektą sieks daugiau kaip 47,23 mln. Eur.

35,13 mln. Eur turėtų atsieiti pačios pastato statybos, 10 mln. Eur – koncertinė įranga ir baldai, virš 2,1 mln. Eur – projektavimas ir inžinerinės paslaugos.

Skaičiavo pagal užsienio patirtį

Simas Lubauskas, UAB „Eurointegracijos projektai“ direktorius, Kultūros ministerijoje vykusiame galimybių studijos pristatyme sakė, kad tokie skaičiavimai gauti įvertinus, kiek kainavo analogiški projektai panašaus dydžio užsienio miestuose – Briugėje, Upsaloje, Stavangeryje, Vroclave, Katovicuose.

Tiesa, p. Lubauskas pažymi, kad kone visi nagrinėti užsienio objektai galiausiai kainavo daugiau nei numatė pradiniai planai, pirmiausia – dėl augusių statybų kaštų. Todėl, pabrėžia p. Lubauskas, Vilniuje planuojamo objekto kaina – taip pat labai preliminari.

Galimybių studijos autoriai nagrinėjo tris nacionalinės koncertų salės projekto variantus – vienos salės pastatą be reziduojančio orkestro, dviejų salių be reziduojančio orkestro ir dviejų salių su reziduojančiu orkestru.

Ponas Lubauskas sako, kad ekonomiškai naudingiausias yra trečiasis variantas, kurį ir siūloma rinktis. Studijos autoriai skaičiuoja, kad tokia nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno per metus galėtų sulaukti apie 130.000 lankytojų, o jos gaunamos pajamos viršytų išlaikymo kaštus.

„Tačiau 130.000 lankytojų yra gana konservatyvus vertinimas, nes nagrinėtų užsienio salių lankomumas svyruoja nuo 150.000 iki 500.000“, – sako p. Lubauskas.

Dvi salės ir vieša erdvė

Pagal galimybių studiją, vietoj Profsąjungų rūmų iškilsiančiame pastate turės būti 1.500 vietų didžioji salė su vietomis orkestrui, chorui ir vargonams. Šioje salėje galėtų vykti klasikinės muzikos ir džiazo koncertai, taip pat – dramos teatro spektakliai.

Mažoji 500 vietų salė tarnautų kaip orkestro repeticijų erdvė, joje taip pat vyktų įvairiausi koncertai, spektakliai, kiti renginiai.

Būsimoji koncertų salė patenka į paveldo apsaugos zona, tad pastato aukštingumas ribojamas iki 25 m. Todėl siūloma du aukštus įrengti po žeme, dar keturis – viršžeminėje dalyje.

Nacionalinės koncertų salės pastate taip pat atsiras erdvė, skirta edukacijai – kintamoms ekspozicijoms, susitikimams, kūrybinėms dirbtuvėms, kitoms informacinėms pažintinėms veikloms, susijusioms su Tautos namų idėja, Lietuvos atgimimo istorija“.

Sklypas ant Tauro kalno buvo nupirktas 1911 m. būtent Tautos namams statyti, o šio projekto iniciatorius Jonas Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje nebuvo pastatyti. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas pastatytas sovietmečiu 1964-aisiais.

2004 m. pastatas du kartus stipriai degė, nemaža jo dalis tuomet nukentėjo, įgriuvo perdangos ir dalis stogo.

Vilniaus savivaldybė planuoja, kad Profsąjungų rūmai bus pradėti griauti jau kitų metų antrąjį pusmetį. 2020-2022 m. numatomos naujojo pastato statybos, o į pirmąjį koncertą naujoje salėje klausytojai turėtų būti pakviesti 2023-iaisiais.

Naują koncertų salę statyti ant Tauro kalno apsispręsta praėjusiais metais. Šių metų sausį bendradarbiavimo susitarimą dėl šio projekto pasirašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Balandį Vyriausybė pritarė, kad koncertų salės projektas būtų įtrauktas į 2019-2021 m. valstybės investicijų programą.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą