Ž. Mauricas: jei pasaulyje bus NT korekcija, Lietuvos rinka išsilaikys neilgai

2020 m. pasaulio NT rinka gali atsidurti neigiamoje teritorijoje, tačiau tai priklausys nuo įvairių ekonominių faktorių, Metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje ketvirtadienį kalba p. Mauricas.

Poveikis Lietuvai gali būti ir atidėtas, teigia jis.

„Jei pasaulyje yra korekcija, Lietuva, tikėtina, gali tik kurį laiką išsilaikyti, atsispirti tai bendrai tendencijai, ką mes sėkmingai darėme 2007–2008 m.: vėliausiai pradėjome kristi, nes JAV tai nutiko 2006 m., 2007 m. – didžiojoje dalyje ES valstybių, 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje – Estijoje, o mes užtempėme iki pat 2008 m. pabaigos“, – dėsto „Luminor“ ekonomistas.

Pasak jo, pasaulio NT rinkai kyla trys pagrindinės grėsmės – palūkanų normų kėlimas, besivystančių rinkų ekonomikos lėtėjimas ir JAV–Kinijos prekybos karas.

Šie dalykai, pasak p. Maurico, atsilieps tiek akcijoms, tiek NT rinkai, nes tai yra rizikingos investicijos, kurios, esant ekonominiam nestabilumui, keičiamos į šalių obligacijas ir kitą saugesniu laikomą turtą.

Kinija – išimtis

JAV, kur palūkanos jau kyla, matosi NT rinkos sustojimo ženklų, teigia ekonomistas. „Paraiškos būsto paskolai gauti 2018 m. rudenį pirmą kartą įžengė į neigiamą teritoriją“, – pastebi p. Mauricas.

Anot jo, tuo pat metu komercinio NT grąža taip pat pradėjo mažėti dėl kylančių palūkanų, o kainos nebeauga nuo 2017 m.

Besivystančių rinkų valiutos nuvertėja JAV dolerio atžvilgiu, krenta žaliavų kainos, į tai sureaguos ir NT kainos šiose šalyse, sako p. Mauricas.

„Galbūt vienintelė išimtis besivystančių rinkų radare kol kas yra Kinija, kuri, jei tik kainos pradeda kristi, imasi to paties ginklo – padidina kreditavimą, ekonominį skatinimą“, – teigia „Luminor“ ekonomistas.

Kalba apie Daniją

Tuo metu išsivysčiusiose šalyse nerimą kelia pervertintas būstas – daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių namų ūkių pajamų ir būsto kainų santykis yra didesnis nei vidurkis, todėl kyla grėsmė kainoms sparčiai mažėti.

Arčiau mūsų rinkos, Skandinavijoje, pasak p. Maurico, yra „laukimo nuotaikos“. Praėjusiais metais Švedijoje kainos ėmė mažėti, dabar vėl pakilo, tačiau, ekonomisto teigimu, šis augimas nėra tvarus.

„Daugiau mažiau visi laukia, kada, bet nežino kiek ir kur prasidės (kritimas – VŽ). Taip apibūdinčiau dabar Danijos ir Švedijos NT rinką – pastaruoju metu vis labiau Danijos rinka kaista“, – atkreipia dėmesį p. Mauricas.

Kitiems metams p. Mauricas prognozuoja, kad Lietuvos būsto rinkoje kainos augs tiek pat, kiek infliacija – apie 2,4%.