DIY plėtra – pasitikėjimas ekonomika ir apsauga nuo konkurentų

Šiemet DIY segmente skaičiai išties įspūdingi: per pirmus tris šių metų ketvirčius šalyje atidaryta 81.213 kv. m tokio tipo prekybos centrų ploto arba 3 kartus daugiau nei per visus 2017-uosius, o kitąmet yra suplanuota ar jau statoma dar beveik 130.000 kv. m DIY ploto. Ką visai tai rodo ir kas tai lemia?

Pradėkime nuo pačių objektyviausių augimo priežasčių: šiemet DIY rinka Lietuvoje akivaizdžiai reaguoja į naujo stambaus žaidėjo – Latvijos DEPO – atėjimą. 2016 m. startavęs Klaipėdoje, o pernai atvėręs antrą prekybos centrą Panevėžyje, šiemet DEPO jau kaip reikiant įsibėgėjo atidaręs parduotuvę Vilniuje ir dar iki metų galo sostinėje planuodamas antrą, taip pat, iki metų galo turi atsidaryti ir DEPO prekybos centras Kaune. Kitąmet DEPO planuoja pastatyti ir vieną prekybos centrą Šiauliuose bei antrąjį Kaune.

Stambaus žaidėjo atėjimas paskatino reaguoti ir rinkos senbuvius: šiemet sostinėje vieną naują prekybos centrą atidarė ir vieną renovavo „Kesko-Senukai”, dar vieną centrą bendrovė planuoja Klaipėdoje. Taip pat, bent tris naujus prekybos centrus didmiesčiuose stato ir dar vieną Vilniuje planuoja „Moki-Veži”, o „Ermitažas”, anksčiau veikęs tik didmiesčiuose, be dviejų naujų planuojamų centrų Vilniuje ir vieno Kaune, aktyviai plečiasi į mažesnius miestelius. Apskritai, pernai ir ypač šiemet DIY parduotuvės plečiasi ne tik didmiesčiuose, bet ir su mažesnio ir vidutinio dydžio parduotuvėmis ateina į mažesnius Lietuvos miestus, tokius kaip Ukmergė, Mažeikiai ir Utena (čia plečiasi „Ermitažas”) ar Mažeikiai ir Kėdainiai („Moki-Veži”).

Negana to, senieji Lietuvos DIY rinkos žaidėjai ėmė aktyviau investuoti į esamų prekybos erdvių renovaciją, technologines naujoves, paslaugas, naudotojo patirties gerinimą. Pavyzdžiui, „Kesko-Senukai” ir jau minėtas DEPO stipriai plečia „Drive-in” paslaugą ir jai skirtus plotus, o visuose tinkluose matome investicijas į prekybos erdvių atnaujinimą, dizainą, gražesnį prekių pateikimą ar išdėstymą.

Tokia padėtis primena tai, ką nuo 2016 m. matome mažmeninės prekybos rinkoje pasirodžius „Lidl”: atėjus stipriam naujokui, rinkos senbuviai ėmė masiškai investuoti į naujų parduotuvių atidarymą ir senųjų renovaciją, o IKI su RIMI siekė susijungimo. Kai kuriais atvejais mažmeninės prekybos segmente matėme situacijų, kai investuojama į objektus iš pažiūros infrastruktūriškai neišvystytuose ir didelių srautų negeneruojančiuose rajonuose: prekybininkai taip daro prielaidą, kad ilgesnėje perspektyvoje rajonas užaugs ir išsivystys, o pirmųjų keleto metų nuostolį prisiimti verta vien todėl, kad į teritoriją nebeateitų konkurentas. Tam tikra prasme panašią tendenciją dabar atkartoja ir DIY prekybos centrai: plėtra, mūsų vertinimu, vykdoma ne tik dėl pelningumo, o kovojant ir dėl rinkos dalies. Beje, kalbant apie susijungimus, DIY segmente jų taip pat matome: šiemet „Kesko-Senukai” įsigijo elektroninės prekybos grupę 1A, o „Ermitažas” nusipirko Estijos kapitalo DIY operatorių „Bauhof” tapdamas trečiu pagal apyvartą DIY sektoriaus parduotuvių tinklu Baltijos šalyse.

Apibendrinus, mūsų vertinimu, DIY rinkos aktyvumą pirmiausia lemia agresyvi naujoko plėtra ir senbuvių reakcija siekiant išsaugoti rinkos dalį, neretai dėl jos aukojant pelningumą. Tiesa, neatmetame galimybės, kad Lietuvos DIY rinką aktyviai nagrinėja pasauliniai šio sektoriaus milžinai, tokie kaip OBI, „Leroy Merlin” ar „Bauhaus”. Vokiečių „Bauhaus” jau nuo 2010 m. veikia Taline ir pernai Estijos sostinėje atidarė antrąją parduotuvę, o „Leroy Merlin” valdanti prancūzų Mulliezų šeima jau turi plėtros Lietuvoje precedentą: Vilniuje įsikūrė pirmasis Baltijos šalyse jos taip pat valdomo „Decathlon” ženklo sporto prekių prekybos centras. Taigi dar viena Lietuvos DIY sektoriaus plėtros priežasčių yra esamų žaidėjų siekis uždaryti rinką ja galintiems domėtis pasauliniams megažaidėjams.

Ne paslaptis, kad statybos ir apdailos medžiagų prekybos rinka tiesiogiai susijusi su likusių NT segmentų plėtra, pirmiausia - gyvenamojo sektoriaus, taip pat ir su biurais ar viešbučiais. Ir jei gyvenamasis NT šiemet pradeda rodyti stabilizacijos ženklus, tai komercinio NT sektorius išlaiko ar net didina pagreitį. Pavyzdžiui, šiemet Vilniuje jau atidaryti 4 viešbučiai su 634 kambariais, o iki 2020 m. vien sostinėje suplanuota dar 14 viešbučių, kurie rinką papildys 1.528 kambariais. Šalies biurų segmente matome nuosaikų augimą: tikėtina, kad 2019 m. bus rekordiniai pagal išvystytą ofisų plotą: kitąmet pabaigus vystomus ir planuojamus objektus, rinkai bus pasiūlyta 117.000 kv. m nuomojamo biurų ploto.

Kita vertus, jau nuo 2017-ųjų rinka tikisi palūkanų didėjimo kitą rudenį, o didmiesčiuose yra susikaupęs didelis (per 5.000 butų) ir dar, tikėtina, didėsiantis neparduoto naujo būsto sandėlis, praktiškai išsikvėpė gyvenamojo būsto kainų augimas, todėl elementari verslo logika tarsi turėtų sufleruoti atsargesnę DIY segmento plėtrą. Tačiau rinkoje veiksmas – priešingai – itin aktyvus. Kodėl?

Manome, kad DIY segmento vystytojai mato teigiamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas, pirmiausia - vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, tačiau galimai net ir trumpuoju. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad DIY projektų vystymas Lietuvoje nėra toks inertiškas kaip, pvz., gyvenamojo NT ar biurų segmentai. Kitaip tariant, sprendimą imti plėtoti DIY prekybos centrą ir statybų pabaigą mūsų šalyje dažnai skiria ne 3-4 metai, o vos 1-2 m., kartais netgi dar mažiau. Tokį greitį iš dalies lemia istorinės aplinkybės: dalis DIY vystytojų nuosavybės teise jau daugelį metų valdo sklypus ir yra sutvarkę dokumentus, todėl, reaguodami į padėtį rinkoje ir ekonomikoje, gali greitai startuoti. Taip pat, DIY prekybos centrai, kitaip nei kiti komercinio NT segmentai, yra beveik vienos koncepcijos ir plečiantis reikalauja nebent nedidelių korekcijų.

Vis dėlto dar anksti kalbėti apie tai, į kurią pusę rinka ir šalies ekonomika trumpuoju laikotarpiu pasisuks 2020-aisiais. Dėl šios priežasties NT vystytojai, mūsų nuomone, šiandien mažiau suka galvas dėl nuomininkų ar pirkėjų, o rūpinasi tuo, kaip greičiau įdarbinti finansus.Toks kontekstas taip pat iš dalies pagrindžia sparčią DIY bei kitų komercinių NT segmentų plėtrą. Suprantama, kad dar tolesnį DIY raidos vektorių lems padėtis statybų sektoriuje ir ekonomikoje, tačiau prognozuojame, kad bent DEPO nesustos stiprinti pozicijų ir po 2019-ųjų, o kitų Lietuvos rinkos žaidėjų elgesį daugiau lems ekonominiai faktoriai.

Komentaro autorius - Domas Jagminas, NT konsultacijų ir valdymo bendrovės „Solid Real Advisors” partneris

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą