Metai nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo – savivaldos architekto vertinimas

Publikuota: 2018-11-22
Juditos Grigelytės  (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilniaus vyriausiasis architektas

Lapkričio 14 d. Lietuvos architektų rūmų surengtoje viešoje diskusijoje savo pranešime išsakiau nuomonę apie Lietuvos architektų rūmų veiklą nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo 2017 metais. Dariau tai todėl, kad vertinu mūsų profesinę savivaldą ir noriu ją skatinti kurti, o ne drausti ir bausti. Kalbėjau apie tai, ką žinau, patyriau, ir tai, ką kalba kolegos. Sulaukiau daugybės palaikymo žinučių, tačiau buvo ir kaltinimų šmeižtu. Tad jaučiu pareigą šiame architektų renginyje išsakytą savo nuomonę paviešinti.

Architektų rūmai per šiuos metus nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo neabejotinai atliko didžiulį darbą, įsitvirtindami tarp kitų statybos sektoriuje veikiančių institucijų, tapo matomi medijų ir visuomenės. Tai iš tiesų – didžiulis tiek rūmų tarybos, tiek pirmininkės asmeninis nuopelnas.

Vilniuje Architektūros įstatymo įsigaliojimas smarkiai pagelbėjo šv. Jokūbo Pilypo bažnyčios kvartale plėtoto viešbučio ir biuro projekto atveju, kai Regioninė architektūros taryba (RAT) konstatavo projekto neatitikimą kokybiškos architektūros kriterijams, o vėliau, pakoregavus projektą, nurodė kad naujas urbanistinis sprendimas jau dera prie konteksto, dar liko architektūrinio atskirų tūrių sprendimo paieška. Norėtųsi objektyvaus balso ir dabar (ypač dabar), kai paveldosaugos institucijos projekto eigoje bando keisti „žaidimo taisykles“, nustatydamos naujas objekto vertingąsias savybes ir praktiškai panaikindamos pokyčių čia galimybę.

Mano supratimu, architektų rūmai gali ir turi potencialo tapti skirtingų institucijų tarpusavio dialogo platforma, profesionaliu patarėju derinant tvarios plėtros, aplinkosaugos, paveldosaugos iššūkius. Taip įsivaizdavau jų svarbiausiąją misiją santykiuose tarp institucijų. Gal tai mūsų jaunos institucijos maištingos jaunystės bėda, tačiau manau, kad ypač paskutiniu metu sustiprėjo rūmų noras tapti savotiška architektūros policija, kurios pagrindinė pareiga atrodytų yra „prasikaltusių“ kolegų baudimas, atestatų atiminėjimas, rūmų tarybos ar RAT narių požiūrio į architektų veiklą bei kūrybą įtvirtinimas tokiomis priemonėmis, kurių atitikimą etikos normos ar teisės aktams dar reiktų rimtai padiskutuoti. Reikėtų rimtai pasvarstyti, ar Rūmų tarybos bei regioninių architektūros tarybų veikla kartais nepanašėja į architektų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimą bei nesąžiningą konkurenciją (pavyzdžiui, jau iki svarstymo viešai išsakius neigiamą nuomonę svarstomo projekto atžvilgiu, pralaimėjus architektūrinį konkursą, pataikaujant atskiroms visuomenės grupėms ir panašiai). 

Viešojoje erdvėje kartais galima įžvelgti nesuvokiamą rūmų tarybos tapatinimąsi su kraštutinėmis, prieš bet kokius pokyčius nusistačiusiomis visuomenės grupėmis. Pasvarstykime, kaip vertintinas viešas gyrimasis atimtų ir sustabdytų atestatų statistika, vietoje siekio įvardinti ir ekspertiniu požiūriu įvertinti konkrečiais pažangą ir miesto atsinaujinimą skatinančias problemas: Nacionalinės žemės tarnybos vykdomą draudimo keisti nuomojamos valstybinės žemės paskirtį politiką, stabdančią miesto atsinaujinimą, konversiją ir apleistų teritorijų atgaivinimą, statybą prižiūrinčių institucijų galimą manipuliavimą teisės aktų prieštaravimais, jau tampančia įprasta paveldo institucijų praktiką projektavimo metu keisti objektų vertingąsias savybes.

Rūmų veikloje matyčiau galimo politikavimo požymių. Pavyzdžiui, rūmų tarybos kreipimasis į teismą, ginčijant bendro plano tekstiniuose reglamentuose numatytą miesto tarybos teisę išskirtiniais atvejais, esant aiškiai deklaruotam viešam interesui ir išskirtiniam pagrindimui, leisti viršyti bendrajame plane nustatytus parametrus. Į teismą kreiptasi siekiant sustabdyti konkretų aukštybinio pastato dešiniajame Neries krante projektą, nors architektūrinis konkursas rengtas po ilgų urbanistinės aplinkos analizių, kurių rezultatams buvo pritarę Lietuvos architektų sąjungos ekspertai, organizuotas kartu su architektų sąjunga, projektus vertino tarptautinė žiuri, projekto vystytojų žiuri turėjo tik 25% balsų, o teisė realizuoti projektą atsirado tik pakeitus detalųjį planą (į jo viešą svarstymą, beje, neatvyko nei vienas architektų rūmų atstovas). Tad ar galima būtų paneigti, kad tai nebuvo noras išsiaiškinti teisinio reglamentavimo adekvatumą, o galimai noras sustabdyti konkretų nepatinkantį kolegos iš užsienio projektą. Kartu trukdoma ir kito Vilniui svarbaus projekto – šiukšlių deginimo įmonės – įgyvendinimui, nes ir čia taip pat buvo pasinaudota išskirtine tarybos teise.

Mano giliu įsitikinimu, reikalinga diskusija – ar Vilniaus RAT veiksmai buvo objektyvūs ir nagrinėjant Reformatų skvero rekonstravimo projektą? Ar ne akivaizdžiai matėsi noras įtikti prieš projektą pasisakančiai visuomenės atstovų grupei? Kodėl nuo svarstymo nenusišalino savo neigiamą nuomonę projekto atžvilgiu jau iki svarstymo išsakę bei aktyviai prieš projektą veikę RAT nariai? Teisme (net patys RAT nariai dažnai pajuokauja, kad bando „žaisti teismą“) toks teisėjo elgesys būtų neįsivaizduojamas.

Man atrodo, kad Rūmai, nustatydami RAT veikimo nuostatus, kryptingai eliminavo iš RAT veiklos savivaldybės atstovus, nustatydami, kad Tarybos pirmininko ir/ar nario atstovavimas vietos savivaldos institucijai, kurios teritorijai priskiriamas svarstomas objektas, taip pat laikomas nusišalinimo pagrindu (nuostatų p.44). Galima teigti, kad tuo būdu savivalda de facto aplamai prarado Architektūros įstatyme numatytą teisę (ir pareigą) turėti RAT savo atstovą, nes jos atstovas ir atstovaus savivaldos institucijai, o RAT veikla dar labiau pakrypo nuo Tarybos link Teismo. Tik tariami „teisėjai“ šiuo atveju yra konkuruojantys tos pačios rinkos dalyviai, kurie turi galimybę patys atsirinkti svarstomus projektus ir juos svarsto uždaruose posėdžiuose, kur negali dalyvauti nei pareiškėjai (išskyrus jei pareiškėjas pats RAT narys), nei projektų autoriai, nei visuomenės atstovai.

Ar nėra taip, kad Lietuvos architektų sąjungos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (kai kurių kolegų jau net pravardžiuojama klubu), kurioje kalbama viešai ir atvirai, nuomonių įvairovė išsakoma tiesiai į akis, su savo kolegiškais patarimais ir aiškesniais protokolais yra geresnė kūrybinio dialogo forma, negu RAT naudojama „uždaro teismo“ forma. Mano nuomone, teisėjai turi būti visiškai nešališki ir negali tuo pačiu metu narstyti projektus ir kaip prokurorai („ar oponentai“), ir kaip teisėjai, visai nedalyvaujant advokatams.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Architektų rūmai teismui skundžia kavinės Vilniaus centre įstiklinimą

Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti Lietuvos architektų rūmų ieškinį dėl Gedimino pr. 27...

Ieško architektūrinės idėjos naujam tiltui per Nerį Vilniuje 8

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūrinį konkursą naujam pėsčiųjų tiltui per Nerį, kuris turėtų...

Lapkritį butų sandorių skaičius Vilniuje augo 22,9% 5

Artėjant metų pabaigai, šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pirkėjų aktyvumas mažėjo visose turto...

Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

„Realco“ gavo leidimą statyti būstus Ozo teritorijoje, svarsto – nuomai ar pardavimui Premium 8

Su NT plėtros UAB „Realco“ susijusi bendrovė prie sostinės Ozo gatvės yra suplanavusi 5 poilsio paskirties...

Susitarta dėl ukrainiečių darbo sąlygų Lietuvoje 27

Kad būtų geriau užtikrinama abiejų šalių darbuotojų teisių ir interesų apsauga ir kovojama su nelegaliu...

Verslo aplinka
2018.12.07
LMTA pardavė pastatą sostinės Gedimino prospekte 10

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) surengtame aukcione pardavė nenaudojamą pastatą Vilniaus centre.

Statyba ir NT
2018.12.07
Vilniaus Naujamiestyje planuoja nedidelį verslo centrą 2

Vilniaus Švitrigailos gatvėje planuojamas nedidelis biurų projektas, iškilsiantis teritorijoje, į kurią...

Statyba ir NT
2018.12.07
Ministras: ŽŪM Kaune gali įsikurti valstybei nereikalinguose objektuose 9

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Kaune gali įsikurti kuriose nors valstybei nebereikalingose patalpose,...

Statyba ir NT
2018.12.07
„Urban Inventors“ Vilniaus Žvėryne už 5,2 mln. Eur parduoda rezidenciją 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Urban Inventors“ įmonė Vilniaus Žvėryne parduoda 1980-aisiais statytą...

Statyba ir NT
2018.12.07
Kėdainiuose atnaujintas tiltas per Smilgą 1

Baigti pėsčiųjų tilto per Smilgos upelį Kėdainiuose atnaujinimo darbai. Į projektą investuota 800.000 Eur.

Statyba ir NT
2018.12.07
„Conresta“: pažangios technologijos ir kompleksiniai sprendimai Rėmėjo turinys 4

Vieniems krizė – pasaulio pabaiga, kitiems – naujos galimybės. Ši frazė puikiai tinka generalinės rangos...

Verslo aplinka
2018.12.06
NT plėtros asociacija apdovanojo geriausius 2018 m. projektus

Viešbutis „Pacai“, prekybos centras „Ogmios miestas“, Ilzenbergo dvaras ir Smiltynės jachtklubas pateko tarp...

Statyba ir NT
2018.12.06
VMI: už įsigytas medžiagas GPM lengvata nebus taikoma 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. gyventojai galės susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už savo ar...

Finansai
2018.12.06
Ruošiamas visuotinis savivaldybių NT auditas

Kitais metais planuojama atlikti visų savivaldybių valdomo nekilnojamojo turto (NT) auditą.

Statyba ir NT
2018.12.06
Analitikai: „Barclays“ atlaisvinus biurų Vilniuje, jie bus lengvai išnuomoti

Jungtinės Karalystės bankui „Barclays“ nutarus trauktis iš Lietuvos ir biurų pastate „Green Hall“ Vilniuje...

Statyba ir NT
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Butų pirkėjai investuotojai nebe tokie aktyvūs, bet plėtotojai neliūdi Premium 22

Būstus kaip investiciją perkantys gyventojai kainų korekcijos nesibaimina ir šiais metais atsigręžė į...

Statyba ir NT
2018.12.06
Statybos inspekcija ir „Realco“ susitaikė dėl daugiabučių Vilniaus Šeškinėje 6

Neteisėtai išduotu statybos leidimą pripažinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija...

Statyba ir NT
2018.12.05
Teismas atmetė 25 mln. Eur „Elijos“ Šventojoje plėtotojo ieškinį valstybei 1

Verslininkui Vaidui Šimaičiui, buvusiam Šventosios komplekso „Elija“ plėtotojui, ir jo motinai nepavyko iš...

Statyba ir NT
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau