Metai nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo – savivaldos architekto vertinimas

Publikuota: 2018-11-22
Juditos Grigelytės  (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilniaus vyriausiasis architektas

Lapkričio 14 d. Lietuvos architektų rūmų surengtoje viešoje diskusijoje savo pranešime išsakiau nuomonę apie Lietuvos architektų rūmų veiklą nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo 2017 metais. Dariau tai todėl, kad vertinu mūsų profesinę savivaldą ir noriu ją skatinti kurti, o ne drausti ir bausti. Kalbėjau apie tai, ką žinau, patyriau, ir tai, ką kalba kolegos. Sulaukiau daugybės palaikymo žinučių, tačiau buvo ir kaltinimų šmeižtu. Tad jaučiu pareigą šiame architektų renginyje išsakytą savo nuomonę paviešinti.

Architektų rūmai per šiuos metus nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo neabejotinai atliko didžiulį darbą, įsitvirtindami tarp kitų statybos sektoriuje veikiančių institucijų, tapo matomi medijų ir visuomenės. Tai iš tiesų – didžiulis tiek rūmų tarybos, tiek pirmininkės asmeninis nuopelnas.

Vilniuje Architektūros įstatymo įsigaliojimas smarkiai pagelbėjo šv. Jokūbo Pilypo bažnyčios kvartale plėtoto viešbučio ir biuro projekto atveju, kai Regioninė architektūros taryba (RAT) konstatavo projekto neatitikimą kokybiškos architektūros kriterijams, o vėliau, pakoregavus projektą, nurodė kad naujas urbanistinis sprendimas jau dera prie konteksto, dar liko architektūrinio atskirų tūrių sprendimo paieška. Norėtųsi objektyvaus balso ir dabar (ypač dabar), kai paveldosaugos institucijos projekto eigoje bando keisti „žaidimo taisykles“, nustatydamos naujas objekto vertingąsias savybes ir praktiškai panaikindamos pokyčių čia galimybę.

Mano supratimu, architektų rūmai gali ir turi potencialo tapti skirtingų institucijų tarpusavio dialogo platforma, profesionaliu patarėju derinant tvarios plėtros, aplinkosaugos, paveldosaugos iššūkius. Taip įsivaizdavau jų svarbiausiąją misiją santykiuose tarp institucijų. Gal tai mūsų jaunos institucijos maištingos jaunystės bėda, tačiau manau, kad ypač paskutiniu metu sustiprėjo rūmų noras tapti savotiška architektūros policija, kurios pagrindinė pareiga atrodytų yra „prasikaltusių“ kolegų baudimas, atestatų atiminėjimas, rūmų tarybos ar RAT narių požiūrio į architektų veiklą bei kūrybą įtvirtinimas tokiomis priemonėmis, kurių atitikimą etikos normos ar teisės aktams dar reiktų rimtai padiskutuoti. Reikėtų rimtai pasvarstyti, ar Rūmų tarybos bei regioninių architektūros tarybų veikla kartais nepanašėja į architektų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimą bei nesąžiningą konkurenciją (pavyzdžiui, jau iki svarstymo viešai išsakius neigiamą nuomonę svarstomo projekto atžvilgiu, pralaimėjus architektūrinį konkursą, pataikaujant atskiroms visuomenės grupėms ir panašiai). 

Viešojoje erdvėje kartais galima įžvelgti nesuvokiamą rūmų tarybos tapatinimąsi su kraštutinėmis, prieš bet kokius pokyčius nusistačiusiomis visuomenės grupėmis. Pasvarstykime, kaip vertintinas viešas gyrimasis atimtų ir sustabdytų atestatų statistika, vietoje siekio įvardinti ir ekspertiniu požiūriu įvertinti konkrečiais pažangą ir miesto atsinaujinimą skatinančias problemas: Nacionalinės žemės tarnybos vykdomą draudimo keisti nuomojamos valstybinės žemės paskirtį politiką, stabdančią miesto atsinaujinimą, konversiją ir apleistų teritorijų atgaivinimą, statybą prižiūrinčių institucijų galimą manipuliavimą teisės aktų prieštaravimais, jau tampančia įprasta paveldo institucijų praktiką projektavimo metu keisti objektų vertingąsias savybes.

Rūmų veikloje matyčiau galimo politikavimo požymių. Pavyzdžiui, rūmų tarybos kreipimasis į teismą, ginčijant bendro plano tekstiniuose reglamentuose numatytą miesto tarybos teisę išskirtiniais atvejais, esant aiškiai deklaruotam viešam interesui ir išskirtiniam pagrindimui, leisti viršyti bendrajame plane nustatytus parametrus. Į teismą kreiptasi siekiant sustabdyti konkretų aukštybinio pastato dešiniajame Neries krante projektą, nors architektūrinis konkursas rengtas po ilgų urbanistinės aplinkos analizių, kurių rezultatams buvo pritarę Lietuvos architektų sąjungos ekspertai, organizuotas kartu su architektų sąjunga, projektus vertino tarptautinė žiuri, projekto vystytojų žiuri turėjo tik 25% balsų, o teisė realizuoti projektą atsirado tik pakeitus detalųjį planą (į jo viešą svarstymą, beje, neatvyko nei vienas architektų rūmų atstovas). Tad ar galima būtų paneigti, kad tai nebuvo noras išsiaiškinti teisinio reglamentavimo adekvatumą, o galimai noras sustabdyti konkretų nepatinkantį kolegos iš užsienio projektą. Kartu trukdoma ir kito Vilniui svarbaus projekto – šiukšlių deginimo įmonės – įgyvendinimui, nes ir čia taip pat buvo pasinaudota išskirtine tarybos teise.

Mano giliu įsitikinimu, reikalinga diskusija – ar Vilniaus RAT veiksmai buvo objektyvūs ir nagrinėjant Reformatų skvero rekonstravimo projektą? Ar ne akivaizdžiai matėsi noras įtikti prieš projektą pasisakančiai visuomenės atstovų grupei? Kodėl nuo svarstymo nenusišalino savo neigiamą nuomonę projekto atžvilgiu jau iki svarstymo išsakę bei aktyviai prieš projektą veikę RAT nariai? Teisme (net patys RAT nariai dažnai pajuokauja, kad bando „žaisti teismą“) toks teisėjo elgesys būtų neįsivaizduojamas.

Man atrodo, kad Rūmai, nustatydami RAT veikimo nuostatus, kryptingai eliminavo iš RAT veiklos savivaldybės atstovus, nustatydami, kad Tarybos pirmininko ir/ar nario atstovavimas vietos savivaldos institucijai, kurios teritorijai priskiriamas svarstomas objektas, taip pat laikomas nusišalinimo pagrindu (nuostatų p.44). Galima teigti, kad tuo būdu savivalda de facto aplamai prarado Architektūros įstatyme numatytą teisę (ir pareigą) turėti RAT savo atstovą, nes jos atstovas ir atstovaus savivaldos institucijai, o RAT veikla dar labiau pakrypo nuo Tarybos link Teismo. Tik tariami „teisėjai“ šiuo atveju yra konkuruojantys tos pačios rinkos dalyviai, kurie turi galimybę patys atsirinkti svarstomus projektus ir juos svarsto uždaruose posėdžiuose, kur negali dalyvauti nei pareiškėjai (išskyrus jei pareiškėjas pats RAT narys), nei projektų autoriai, nei visuomenės atstovai.

Ar nėra taip, kad Lietuvos architektų sąjungos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (kai kurių kolegų jau net pravardžiuojama klubu), kurioje kalbama viešai ir atvirai, nuomonių įvairovė išsakoma tiesiai į akis, su savo kolegiškais patarimais ir aiškesniais protokolais yra geresnė kūrybinio dialogo forma, negu RAT naudojama „uždaro teismo“ forma. Mano nuomone, teisėjai turi būti visiškai nešališki ir negali tuo pačiu metu narstyti projektus ir kaip prokurorai („ar oponentai“), ir kaip teisėjai, visai nedalyvaujant advokatams.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 3

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Vilniaus oro uoste planuoja rekonstruoti riedėjimo taką 2

VĮ Lietuvos oro uostai ruošiasi rekonstruoti pagrindinių šalies oro vartų riedėjimo taką B.

Statyba ir NT
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Rontgen“ atidarė antrinę NT paskolų rinką 7

Lietuvos investicijų į NT sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ atidarė antrinę investicijų į NT...

Rinkos
2019.02.15
G. Surplys: ŽŪM Kaune patalpų nuomos konkursas bus skelbiamas vasarį 4

Vyriausybei jau pritarus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui į Kauną, Giedrius Surplys, ministras...

Statyba ir NT
2019.02.15
Pernai Lietuvoje baigta statyti 10,9% daugiau butų 2

Praėjusiais metais, palyginti su 2017 m., Lietuvoje statybos leidimų kiekis augo 4,1%, o baigtų statyti butų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Merko“ investicinė idėja materializavosi: +6,5% Premium 3

Investicinė idėja prieš rezultatus užsipirkti statybininkės „Merko Ehitus“ akcijų pasiteisino – po rodiklių...

Rinkos
2019.02.14
LVAT: specialusis planas, leidęs statyti „Misionierių sodus“, teisėtas 6

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.14
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
128 mln. Eur sandoris: „Eastnine“ perka 3 verslo centrus Vilniuje 7

Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojamos...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Merko“ 2018-ųjų apyvartą išaugino maždaug trečdaliu

Tiek Estijos statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Merko Ehitus“ įmonių grupė, tiek jos...

Statyba ir NT
2019.02.14
Suteikė galimybę NŽT teisme ginti viešąjį interesą

Seimas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) suteikė teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Statyba ir NT
2019.02.14
Vilniaus Naujamiestyje planuojamas dar vienas verslo centras Premium 8

Vilniaus Kauno g. planuojama išplėtoti 6.700 kv. m bendro ploto verslo centrą, investuotojas netrukus pradės...

Statyba ir NT
2019.02.14
Statybos darbų apimtis 2018 m. augo 13,7%  1

Pernai statybos darbų apimtis Lietuvoje augo daugiau nei dešimtadaliu, o didžiausią dalį sudarė inžineriniai...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Cramo“: įrangos nuomos tendencijos Europoje palankios 1

Vienos didžiausių Europoje statybinės įrangos bei modulinių patalpų nuomos įmonių grupės „Cramo“ pardavimai...

Pramonė
2019.02.14
Vyriausybė dėl dalyvavimo statant nacionalinį stadioną pasisakys kitą savaitę 1

Finansų ministerija vertina riziką dėl europinių lėšų įsisavinimo sostinėje statant nacionalinį stadioną ir...

Statyba ir NT
2019.02.14
A. Avulis: prieš 5 metus Vilniuje tokios psichozės nebuvo Premium 30

Arvydas Avulis, vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Hanner“ valdybos...

Statyba ir NT
2019.02.14
Sostinės gyventojams atnaujintas šilumos tiekimas, nutrūkęs pažeidus trasą

Vilniaus šilumos tinklai ketvirtadienio rytą atstatė šilumos tiekimą 25 sostinės pastatams – jis buvo...

Pramonė
2019.02.13
„Autokausta“ atsisakė 20.000 Eur pretenzijos Kelių direkcijai 

Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“ atsisakė 20.000 Eur vertės pretenzijos Lietuvos...

Logistika
2019.02.13
Ketina atidaryti Jonavos geležinkelio tiltą, ieško rangovų

Šiuo metu nenaudojamu geležinių konstrukcijų tiltu per Neries upę greta Jonavos vėl riedės traukiniai – tiltą...

Statyba ir NT
2019.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau