Metai nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo – savivaldos architekto vertinimas

Publikuota: 2018-11-22
Juditos Grigelytės  (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilniaus vyriausiasis architektas

Lapkričio 14 d. Lietuvos architektų rūmų surengtoje viešoje diskusijoje savo pranešime išsakiau nuomonę apie Lietuvos architektų rūmų veiklą nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo 2017 metais. Dariau tai todėl, kad vertinu mūsų profesinę savivaldą ir noriu ją skatinti kurti, o ne drausti ir bausti. Kalbėjau apie tai, ką žinau, patyriau, ir tai, ką kalba kolegos. Sulaukiau daugybės palaikymo žinučių, tačiau buvo ir kaltinimų šmeižtu. Tad jaučiu pareigą šiame architektų renginyje išsakytą savo nuomonę paviešinti.

Architektų rūmai per šiuos metus nuo Architektūros įstatymo įsigaliojimo neabejotinai atliko didžiulį darbą, įsitvirtindami tarp kitų statybos sektoriuje veikiančių institucijų, tapo matomi medijų ir visuomenės. Tai iš tiesų – didžiulis tiek rūmų tarybos, tiek pirmininkės asmeninis nuopelnas.

Vilniuje Architektūros įstatymo įsigaliojimas smarkiai pagelbėjo šv. Jokūbo Pilypo bažnyčios kvartale plėtoto viešbučio ir biuro projekto atveju, kai Regioninė architektūros taryba (RAT) konstatavo projekto neatitikimą kokybiškos architektūros kriterijams, o vėliau, pakoregavus projektą, nurodė kad naujas urbanistinis sprendimas jau dera prie konteksto, dar liko architektūrinio atskirų tūrių sprendimo paieška. Norėtųsi objektyvaus balso ir dabar (ypač dabar), kai paveldosaugos institucijos projekto eigoje bando keisti „žaidimo taisykles“, nustatydamos naujas objekto vertingąsias savybes ir praktiškai panaikindamos pokyčių čia galimybę.

Mano supratimu, architektų rūmai gali ir turi potencialo tapti skirtingų institucijų tarpusavio dialogo platforma, profesionaliu patarėju derinant tvarios plėtros, aplinkosaugos, paveldosaugos iššūkius. Taip įsivaizdavau jų svarbiausiąją misiją santykiuose tarp institucijų. Gal tai mūsų jaunos institucijos maištingos jaunystės bėda, tačiau manau, kad ypač paskutiniu metu sustiprėjo rūmų noras tapti savotiška architektūros policija, kurios pagrindinė pareiga atrodytų yra „prasikaltusių“ kolegų baudimas, atestatų atiminėjimas, rūmų tarybos ar RAT narių požiūrio į architektų veiklą bei kūrybą įtvirtinimas tokiomis priemonėmis, kurių atitikimą etikos normos ar teisės aktams dar reiktų rimtai padiskutuoti. Reikėtų rimtai pasvarstyti, ar Rūmų tarybos bei regioninių architektūros tarybų veikla kartais nepanašėja į architektų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimą bei nesąžiningą konkurenciją (pavyzdžiui, jau iki svarstymo viešai išsakius neigiamą nuomonę svarstomo projekto atžvilgiu, pralaimėjus architektūrinį konkursą, pataikaujant atskiroms visuomenės grupėms ir panašiai). 

Viešojoje erdvėje kartais galima įžvelgti nesuvokiamą rūmų tarybos tapatinimąsi su kraštutinėmis, prieš bet kokius pokyčius nusistačiusiomis visuomenės grupėmis. Pasvarstykime, kaip vertintinas viešas gyrimasis atimtų ir sustabdytų atestatų statistika, vietoje siekio įvardinti ir ekspertiniu požiūriu įvertinti konkrečiais pažangą ir miesto atsinaujinimą skatinančias problemas: Nacionalinės žemės tarnybos vykdomą draudimo keisti nuomojamos valstybinės žemės paskirtį politiką, stabdančią miesto atsinaujinimą, konversiją ir apleistų teritorijų atgaivinimą, statybą prižiūrinčių institucijų galimą manipuliavimą teisės aktų prieštaravimais, jau tampančia įprasta paveldo institucijų praktiką projektavimo metu keisti objektų vertingąsias savybes.

Rūmų veikloje matyčiau galimo politikavimo požymių. Pavyzdžiui, rūmų tarybos kreipimasis į teismą, ginčijant bendro plano tekstiniuose reglamentuose numatytą miesto tarybos teisę išskirtiniais atvejais, esant aiškiai deklaruotam viešam interesui ir išskirtiniam pagrindimui, leisti viršyti bendrajame plane nustatytus parametrus. Į teismą kreiptasi siekiant sustabdyti konkretų aukštybinio pastato dešiniajame Neries krante projektą, nors architektūrinis konkursas rengtas po ilgų urbanistinės aplinkos analizių, kurių rezultatams buvo pritarę Lietuvos architektų sąjungos ekspertai, organizuotas kartu su architektų sąjunga, projektus vertino tarptautinė žiuri, projekto vystytojų žiuri turėjo tik 25% balsų, o teisė realizuoti projektą atsirado tik pakeitus detalųjį planą (į jo viešą svarstymą, beje, neatvyko nei vienas architektų rūmų atstovas). Tad ar galima būtų paneigti, kad tai nebuvo noras išsiaiškinti teisinio reglamentavimo adekvatumą, o galimai noras sustabdyti konkretų nepatinkantį kolegos iš užsienio projektą. Kartu trukdoma ir kito Vilniui svarbaus projekto – šiukšlių deginimo įmonės – įgyvendinimui, nes ir čia taip pat buvo pasinaudota išskirtine tarybos teise.

Mano giliu įsitikinimu, reikalinga diskusija – ar Vilniaus RAT veiksmai buvo objektyvūs ir nagrinėjant Reformatų skvero rekonstravimo projektą? Ar ne akivaizdžiai matėsi noras įtikti prieš projektą pasisakančiai visuomenės atstovų grupei? Kodėl nuo svarstymo nenusišalino savo neigiamą nuomonę projekto atžvilgiu jau iki svarstymo išsakę bei aktyviai prieš projektą veikę RAT nariai? Teisme (net patys RAT nariai dažnai pajuokauja, kad bando „žaisti teismą“) toks teisėjo elgesys būtų neįsivaizduojamas.

Man atrodo, kad Rūmai, nustatydami RAT veikimo nuostatus, kryptingai eliminavo iš RAT veiklos savivaldybės atstovus, nustatydami, kad Tarybos pirmininko ir/ar nario atstovavimas vietos savivaldos institucijai, kurios teritorijai priskiriamas svarstomas objektas, taip pat laikomas nusišalinimo pagrindu (nuostatų p.44). Galima teigti, kad tuo būdu savivalda de facto aplamai prarado Architektūros įstatyme numatytą teisę (ir pareigą) turėti RAT savo atstovą, nes jos atstovas ir atstovaus savivaldos institucijai, o RAT veikla dar labiau pakrypo nuo Tarybos link Teismo. Tik tariami „teisėjai“ šiuo atveju yra konkuruojantys tos pačios rinkos dalyviai, kurie turi galimybę patys atsirinkti svarstomus projektus ir juos svarsto uždaruose posėdžiuose, kur negali dalyvauti nei pareiškėjai (išskyrus jei pareiškėjas pats RAT narys), nei projektų autoriai, nei visuomenės atstovai.

Ar nėra taip, kad Lietuvos architektų sąjungos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (kai kurių kolegų jau net pravardžiuojama klubu), kurioje kalbama viešai ir atvirai, nuomonių įvairovė išsakoma tiesiai į akis, su savo kolegiškais patarimais ir aiškesniais protokolais yra geresnė kūrybinio dialogo forma, negu RAT naudojama „uždaro teismo“ forma. Mano nuomone, teisėjai turi būti visiškai nešališki ir negali tuo pačiu metu narstyti projektus ir kaip prokurorai („ar oponentai“), ir kaip teisėjai, visai nedalyvaujant advokatams.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Autoūkio“ vietoje Vilniaus Žirmūnuose planuojami 519 butų Premium 16

Vilniaus Žirmūnuose, teritorijoje tarp Verkių, Kareivių ir Žirmūnų gatvių, planuojama automobilių garažus ir...

Statyba ir NT
2019.05.20
Netoli Kauno Lampėdžio ežero planuoja 200 butų Premium 1

Nekilnojamojo turto (NT) UAB „Centromera“ Kaune planuoja naują projektą – Vilijampolės seniūnijoje,...

Statyba ir NT
2019.05.20
J. Borisovas iš buvusio verslo partnerio siekia prisiteisti 6 mln. Eur

Jurijus Borisovas siekia, kad Sergejus Rumiancevas, jo verslo partneris, atlygintų jam kiek daugiau nei 6...

Statyba ir NT
2019.05.20
„Omberg“ turi naują vadovą 2

NT bendrovės „Omberg“ direktoriaus pareigas pradeda eiti Petras Kirdeika, buvęs telekomunikacijų UAB „Cgates“...

Vadyba
2019.05.20
„Hilton“ ieško naujų galimybių Baltijos šalyse – ne tik sostinėse Premium 2

Tarptautinis viešbučių tinklas „Hilton“ ieško galimybių atidaryti daugiau skirtingų ženklų viešbučių Baltijos...

Statyba ir NT
2019.05.20
„Your sandbox in Šiauliai“ – nauja erdvė verslo plėtrai Šiauliuose Verslo tribūna 3

„Your sandbox in Šiauliai. Come & play!“ (liet. „Smėlio dėžė Jūsų verslo plėtrai Šiauliuose“) – tokios idėjos...

Verslo aplinka
2019.05.20
„Technopolio“ apyvarta Lietuvoje pernai augo trečdaliu 2

Didžiausią biurų parką Lietuvoje valdanti Suomijos kompanija „Technopolis“ šioje rinkoje pernai apyvartą...

Statyba ir NT
2019.05.20
Ruošiamasi rekonstruoti Vilniaus oro uosto peroną 1

Vilniaus oro uostas už 12 mln. eurų rengiasi atnaujinti perono šiaurinę dalį. Rangos konkursą numatoma...

Statyba ir NT
2019.05.20
Į naują Psichikos sveikatos centro korpusą Vilniuje planuojama investuoti apie 4,5 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė paskelbė ketinanti statyti naują Psichikos sveikatos centro korpusą, jis kainuos apie...

Statyba ir NT
2019.05.18
Užsienio rinkose įsitvirtinusi „Staticus“ jau planuoja 2021–2023 m. darbus Premium 3

Pastatų fasadų elementus projektuojanti, gaminanti ir montuojanti UAB „Staticus“, 95% pajamų gaunanti iš...

Statyba ir NT
2019.05.17
Vietoje sandėlių prie Vilniaus „Panoramos“ planuojamas verslo centras 17

Vilniuje, netoli prekybos centro „Panorama“ ir aplink išplėtotų verslo centrų, turėtų iškilti dar vienas...

Statyba ir NT
2019.05.17
„Darnu Group“ apyvarta mažėjo, pelnas augo 3,3 karto

Koncernui „MG Baltic“ priklausančios nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ konsoliduotos pajamos...

Statyba ir NT
2019.05.17
„Telia“ įsikraustė į naują būstinę: sieks tapti „žaliausia“ bendrove Lietuvoje 15

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ įsikėlė į naują biurą, į kurį bendrovė investavo 5 mln. Eur.

Vadyba
2019.05.17
Vilniaus Naujamiestyje plėtojamam butų projektui suteikė 4,7 mln. Eur paskolą

Nekilnojamojo turto (NT) valdymo ir plėtros UAB „Realinija“ plėtojamo butų projekto „Sierakausko 25“ statybų...

Statyba ir NT
2019.05.17
Butas nuomai: 2019-ųjų investicinės mados Premium 13

NT rinkai, demonstruojančiai aktyvumą ir kainų augimą, gyvybės suteikia ir tarp investuotojų populiari buto...

Rinkos
2019.05.17
Apdovanoti geriausi Baltijos šalių NT projektai 1

Apdovanoti geriausi nekilnojamojo turto (NT) projektai. Šį kartą visi jie atiteko Lietuvoje plėtotiems...

Statyba ir NT
2019.05.16
PST pasirinko architektus projektui Vilniaus Naujamiestyje 5

AB Panevėžio statybos trestas (PST) uždaro konkurso būdu pasirinko dvi architektūrines vizijas, kurias būtų...

Statyba ir NT
2019.05.16
Kompiuterinė rega: darbų saugą prižiūri mašinos Premium

Technologijų bendrovė „Agmis“ sukūrė kompiuterinės regos (angl. Computer Vision) sprendimą, skirtą darbų...

Paslaugos
2019.05.16
Analitikas: investicijos į komercinį NT Europoje šiemet krito penktadaliu Premium

Investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinką Europoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 21%,...

Statyba ir NT
2019.05.16
„EfTEN“ fondui – 30 mln. Eur injekcija iš ERPB

Didžiausiai Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo bendrovei „EfTEN Capital“...

Statyba ir NT
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau