Kodėl NT plėtotojai nesiveržia imtis architektūrinių konkursų
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai savanoriškai skelbti architektūrinių konkursų nesiveržia dėl ekonominių ir bendruomenių įsitraukimo priežasčių.
Prieš metus įsigaliojusiame Architektūros įstatyme numatoma, kad visuomenei svarbiais atvejais turi būti skelbiami architektūriniai konkursai. Daiva Veličkaitė, Architektų rūmų pirmininkė, apgailestavo, kad savivaldybės vis dar nesiėmė iniciatyvos šiam punktui įgyvendinti.
Buvo daug vilčių, kad konkursai pasipils. Paskutinėje įstatymo rengimo stadijoje buvo nurodyta, kad vis dėlto tuos atvejus turi detalizuoti savivaldybių tarybos. Kiekvienas miestas turi identifikuoti objektus ar teritorijas, kuriose turi būti rengiami architektūriniai konkursai. Mūsų monitoringas parodė, kad tik 2 iš 60 savivaldybių tai padarė, praėjusią savaitę vykusioje diskusijoje apie Architektūros įstatymą kalbėjo p. Veličkaitė.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) direktorius, pripažino, kad savanoriškų architektūrinių konkursų yra mažai. Pasak jo, tam įtakos turi dideli organizaciniai kaštai. Ponas Statulevičius skaičiavo, kad suorganizuoti nedidelio objekto konkursą plėtotojui kainuoja nuo 30.000 Eur, neįskaitant prizinio fondo.
Tai yra tam tikras stabdys, diskusijoje komentavo plėtotojų atstovas. Be to, ne visada lengva prisikviesti architektus dalyvauti tokiuose konkursuose. Suprantu, turbūt galima už tam tikrus honorarus pasikviesti žvaigždžių. Kita vertus, kartais sulaukiama daug paraiškų, tačiau jų kokybė nekokia, todėl gaištamas laikas. Palinkėčiau architektams aktyviau įsitraukti.
Antra vangumo priežastis, pasak p. Statulevičiaus, bendruomenių dalyvavimas procese.
Skatinome asociacijos narius į konkursų komisijas deleguoti vietos bendruomenių atstovus. Paskutiniu atveju pamatėme, kad jie ne visada sukuria vertę ir atstovauja savo bendruomenėms, kalbėjo LNTPA vadovas.
Pasak jo, kai kuriais atvejais atstovas su konkursu, jo darbais savo bendruomenės net nesupažindina, o komisijoje galų gale išreiškiama tik asmeninė nuomonė.
O kai paklausi žmogaus, kokie apskritai objektai Vilniuje yra patrauklūs, pasako, kad nei vieno tokio nežino. Tuomet kitiems vystytojams atšoka noras įtraukti bendruomenių atstovus, nes galų gale išeina tiesiog blogi viešieji ryšiai, pavyzdį atpasakojo p. Statulevičius.
Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas Facebook puslapyje VŽ Nekilnojamasis turtas
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą