Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus

Tokią Vilniaus tarybos teisę numatanti bendrojo plano nuostata yra teisėta, ketvirtadienį nutarė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), atmetęs Lietuvos architektų rūmų skundą.

Teismas pripažino, kad 2007 metais patvirtinto Vilniaus bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamento dalis neprieštarauja Teritorijų planavimo, Savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymuose įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

Teismo sprendimą galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Architektų rūmai teigia to nedarysiantys, nes pritaria taip pat teismo pateiktam išaiškinimui dėl teritorijų planavimo.

Tai buvo antras kartas, kai VAAT nagrinėja Lietuvos architektų rūmų skundą. Kovą teismas buvo nusprendęs bylą nutraukti, tačiau balandį LVAT sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Architektų rūmai teisme ginčijo bendrojo plano nuostatą, pagal kurią numatyta galimybė miesto tarybai pritarus, keisti užstatymo reglamentą tam tikruose sklypuose, jeigu yra viešasis interesas ar ypatinga urbanistinė situacija. Nuostata galioja nuo 2007 metų patvirtintame Vilniaus plane, kurio galiojimas dabar laikinai pratęstas, kol rengiamas naujas planas.

Anot architektų, kai taryba priima sprendimą leisti statyti didesnį ar aukštesnį pastatą nei konkrečioje teritorijoje leidžia bendrasis planas, iš proceso eliminuojama visuomenė, todėl pažeidžiamas viešasis interesas.

Architektų rūmai sprendimo neskųs

Penktadienį Architektų rūmai išplatino savo poziciją, susijusią su LVAT sprendimu. Įstaiga sako esanti patenkinta nutartyje taip pat pateiktu išaiškinimu, kad išimtis tam tikriems NT projektams turi būti taikoma paisant kitų teisės aktų, kurie apibrėžia bendrojo plano koregavimą.

„Rūmų vertinimu, teismas patvirtino poziciją, kad taryba neturi savarankiškos kompetencijos keisti Bendrojo plano sprendinių, nevykdant teritorijų planavimo procedūrų. Tai buvo padaryta ne pripažįstant skųstą nuostatą neteisėta, bet nurodant, kad ši nuostata negali būti taikoma savarankiškai, atsietai nuo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų“, – rašoma Architektų rūmų pranešime.

Pasak architektų profesinės įstaigos, teismas nurodė, jog „bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkte nėra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl Bendrojo plano teritorijų užstatymo reglamento viršijimo, neatlikusi jokių teritorijų planavimo procedūrų, kurių metu būtų priimtas naujas Bendrasis planas arba pakeisti ar pakoreguoti atitinkami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“.

Architektų rūmai pažymi, kas šio pareiškimo pagrindinis tikslas buvo pasiekti, kad savivaldybių tarybos išimties tvarka nepriiminėtų visuomenei svarbių sprendimų už uždarų durų, neįtraukiant visuomenės, neužtikrinant kvalifikuotų specialistų ir atsakingų institucijų dalyvavimo, negarantuojant priimamų sprendimų viešumo, neatliekant kitų Teritorijų planavimo įstatyme numatytų veiksmų, skirtų skaidriam visuomenės interesų suderinimui.

„Kadangi teismas savo sprendimu tokią rūmų teiktą poziciją patvirtino, priimto sprendimo planuojama neskųsti“, – skelbia architektų profesinė įstaiga.

Per visą dabartinio bendrojo plano galiojimo laikotarpį – nuo 2007 m. – savivaldybės taryba minimą išimtį naudojo du kartus: leista statyti aukštesnius, nei detaliajame plane numatyta komercinį kompleksą „K18B“ ir Vilniaus kogeneracinę jėgainę.