Susiderėta dėl nacionalinio stadiono statybos
Finansų ministerija, o po to ir Vilniaus m. savivaldybės kontrolierius bei taryba dar turės patvirtinti sutartį. Planuojama, kad taryba dėl to galėtų balsuoti dar šiais metais.
Tuomet šiemet arba kitų metų pradžioje būtų galima pasirašyti sutartį, tad 2019 m. koncesininkas galės pradėti griovimo bei techninio projekto rengimo darbus. Tikimasi, kad multifunkcinio komplekso statybos bus baigtos 2022 m.
„Noriu pasidžiaugti, kad šis ilgas ir sudėtingas procesas yra sėkmingai įveiktas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Remigijus Šimašius, sostinės meras.
Finansinę riziką prisiima verslas
Kaip VŽ sakė Povilas Poderskis, savivaldybės administracijos vadovas, sutartyje statybos darbų kainos indeksavimas nenumatomas. Kitaip tariant, visas finansines rizikas prisiima „Axis Industries“ vedamas įmonių konsorciumas, jei, pavyzdžiui, didėtų darbų kaštai.
„Koncesininkas visą projektą finansuos savo lėšomis, o vėliau savivaldybė, Vyriausybė, struktūriniai fondai sumokės už sukurtą produktą ir rezultatą“, – spaudos konferencijoje sakė p. Poderskis.
Pasak jo, projektas neskaidomas į etapus, po kurių kiekvieno būtų atsiskaitoma su koncesininku: „Kai po sėkmingo pridavimo pradedamos teikti paslaugos, su koncesininku atsiskaitoma per 2 metus.“
Bendra projekto vertė siekia 80 mln. Eur, teigia savivaldybė.
Savivaldybės administracijos direktorius skaičiuoja, kad atidarius multifunkcinį kompleksą, jo išlaikymas savivaldybei kasmet gali kainuoti iki 0,5 mln. Eur. Šias išlaidas numatoma indeksuoti.
Tačiau, anot p. Poderskio, realiai ši suma bus mažesnė – apie 0,25 mln. Eur per metus – nes buvo „perdėliotas infrastruktūros naudojimo scenarijus“.
Multifunkcinį kompleksą vystantį konsorciumą sudaro bendrovės „Axis Industries“, „Venetus Capital“, „Kauno arena“ ir architektų studijos „Populous“ bei „Cloud architektai“. Komplekse numatomas 15.000 vietų futbolo stadionas, trys lauko futbolo aikštės, šešios krepšinio aikštelės, rankinio, gimnastikos, bokso bei lengvosios atletikos aikštynai. Taip pat kultūros centras, biblioteka, vaikų darželis ir sporto muziejus.
Hibridinė danga
Derybų metu taip pat sutarta, kad futbolo stadione bus hibridinė danga – natūralios ir dirbtinės vejos mišinys. Toks sprendimas naudojamas aukščiausio lygio varžybose, o Vilniaus stadione leis žaisti futbolą iki 100 dienų per metus, teigia savivaldybė.
„Svarstėme visus tris dangos variantus – natūralios ir dirbtinės vejos arba hibridinę dangą. Nors pastarasis variantas yra brangiausias, tačiau jį pasirinkome dėl galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis prailginti dangos naudojimą iki šimto dienų per metus futbolo veikloms. Ir tai yra moderniausia technologija šių dienų futbolo infrastruktūroje“, – savivaldybės pranešime cituojamas p. Poderskis.
Be to, savivaldybė žada investuoti į aplinkinę infrastruktūrą – pastatyti pėsčiųjų viaduką per Ukmergės gatvę, čia įrengti viešojo transporto stoteles, o po Ozo g. norima įrengti tunelį automobiliams. Siekiama, kad kuo daugiau gyventojų kompleksą pasiektų arba pėsčiomis, arba viešuoju transportu, todėl ateityje norima įrengti takus per Šeškinės kalvas.
„Vilniaus nacionalinis stadionas“ stebisi
Iš nacionalinio stadiono konkurso pašalinta ir teisme dėl sugrąžinimo kovojanti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ mano, kad savivaldybės veiksmai toliau vykdant derybas yra nesąžiningi.
Bendrovė teismuose siekia, kad būtų grąžinta į nacionalinio stadiono konkursą ir būtų vertinamas jos pateikto preliminaraus pasiūlymo turinys.
„Vilniaus nacionalinis stadionas teigia laukiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, kuris bus paskelbtas spalio 19 d. Bendrovė yra apskundusi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje nuspręsta, jog konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas preliminarius pasiūlymus pateikti elektronine forma per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS) atitinka galiojančias Koncesijų įstatymo nuostatas.
„Mums labai keista dabartinė Vilniaus savivaldybės pozicija, jiems žinant, kad šiuo metu vis dar vyksta teismo procesai, elgtis taip, lyg „Vilniaus nacionalinis stadionas“ jau būtų galutinai pašalintas iš konkurso, yra tiek neteisinga, tiek ir nesąžininga. Dar rugpjūčio mėn. LAT priėmė kasacinį skundą, o galutinis teismo sprendimas bus paskelbtas po 8 dienų“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas p. Načajus.
VERSLO TRIBŪNA
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ spalio 31 d. baigia platinti penktąją obligacijų emisiją. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Projektą Rygoje plėtoja Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management” per įsteigtą Latvijos bendrovę „PN Project“.
Šalies statybų sektoriuje vis sparčiau įsitvirtina „Design-Build“ modelis, kai projektavimas, gamyba ir montavimas sujungiami į nuoseklų, vienose rankose sutelktą procesą. Šį požiūrį taikanti statybų paslaugų grupė „Huvud Group“ išsiskiria tvariu ir automatizuotu gamybos procesu, kuris pastatus leidžia kurti greičiau, efektyviau ir atsakingiau. Justinas Putys, „Huvud Group“ įkūrėjas ir vadovas, pasakoja, kaip suvienijus projektavimo, gamybos ir statybos padalinius galima modernizuoti statybas, konkuruoti dinamiškoje rinkoje ir mažinti poveikį aplinkai.
Valstybės įstaigų ir institucijų valdomas nekilnojamasis turtas gali būti klaidingai įsivaizduojamas kaip nepajudinamas – buvo, yra ir bus. Tačiau tai yra itin dinamiškas sektorius, kuriame siekiama vis didesnio efektyvumo. Savo valdomą turtą nuolat peržiūri tiek pačios valstybės organizacijos, tiek tame aktyviai dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas. Kaip valstybės turtas atsiduria Turto banko portfelyje?
Jo nuomone, nacionalinio stadiono statybos procesai yra skubinami, „siekiant kuo greičiau užbaigti konkursą su vienu dalyviu, taip pat įvairiais viešais pranešimais bandoma formuoti politikų, visuomenės, o tuo pačiu ir teismų nuomonę“.
„Jau tendencija tapo tai, kad teismo sprendimų paskelbimo išvakarėse Vilniaus miesto savivaldybė paskelbia apie sėkmingą derybų eigą su kitu likusiu dalyviu, tuo pačiu formuodama poziciją, kad „Vilniaus nacionalinis stadionas“ konkurse jau nebepageidaujamas“, – teigia p. Načajus.
