Bûsto áperkamumo indeksas Kaune – þemiausias per 6 metus

„Nors, lyginant su kitø didþiøjø ðalies miestø gyventojais, kaunieèiø galimybës ápirkti bûstà vis dar yra didþiausios, vël ásibëgëjus kainø augimui jos menksta. Kauno gyventojams greièiausiai teks susitaikyti su ðia savo miesto didëjanèio patrauklumo kaina“, – raðoma banko praneðime.

nuotrauka::1left

Pasak Lauros Galdikienës, „Swedbank“ vyresniosios ekonomistës, sparèiau uþ butø kainas augantis darbo uþmokestis ir þemos palûkanø normos yra ypaè palanki kombinacija bûsto pirkëjams. Bûtent tokia situacija antràjá ðiø metø ketvirtá galëjo dþiaugtis Vilniaus ir Klaipëdos gyventojai, kuriø galimybës ásigyti nuosavà bûstà per metus iðaugo.

Sulëtëjæs butø kainø augimas ir ásibëgëjæs atlyginimø augimas per metus kilstelëjo vilnieèiø bûsto áperkamumo indeksà 2 punktais, tad vilnieèiø ðeimos pajamos buvo 31,7% didesnës nei pakankamos ápirkti 55 kv.m. butà sostinëje. Sutaupyti pradiniam ánaðui vilnieèiams taip pat tapo lengviau – taupymo laikotarpis per metus sutrumpëjo 2 mënesiais ir ðiuo metu siekia 2 metus ir 10 mënesiø.

„Dar labiau dþiaugtis galëjo klaipëdieèiai, kadangi bûsto áperkamumo indeksas uostamiestyje iðaugo daugiausiai - net 10 punktø. Iðaugusias galimybes ápirkti bûstà Klaipëdoje lëmë tai, jog butø kainø augimas beveik sustojo, o vidutinis neto atlyginimas per metus iðaugo deðimtadaliu. Klaipëdieèiø ðeimos áperkamo bûsto plotas siekë 106 kv.m. ir jau nedaug atsiliko nuo Kauno, kur jis siekia 107 kv. m“, ? komentuoja p. Galdikienë.

„Swedbank“ skaièiavimai rodo, kad bûstas sostinëje taptø neáperkamas, jei ðiuo metu palûkanø normos bûstui siektø 4,6%.

Bankas prognozuoja, jog ðiuo metu neigiama 6 mënesiø trukmës tarpbankiniø paskolø palûkanø norma EURIBOR, su kuria Lietuvoje susieta nemaþai paskolø, kitø metø pabaigoje áþengs á teigiamà teritorijà. Taèiau, tikëtina, palûkanø normø augimas bus lëtas ir 2020 m. pabaigoje 6 mënesiø EURIBOR sieks apie 1%. Palyginimui, 2007 m. 6 mën. EURIBOR norma buvo artima 5%.

Tæsinys po grafiku

[infogram id="02b8cba9-c782-41fe-90fb-d876d27216b2" prefix="VY7" format="interactive" title="Bûsto áperkamumo indeksas 2018 m. II ketv."]

Nuomos kaina kyla, bûsto paklausa ? tvari

Nuomos kainoms kylant sparèiau uþ butø kainas, „Swedbank“ skaièiuojamas nuomos pajamingumas pastaràjá ketvirtá padidëjo ir pakilo virð ilgalaikio istorinio vidurkio. Nuomos pajamingumas parodo, kokià dalá buto kainos sudaro metinës pajamos ið jo nuomos. Ðiuo metu Vilniuje jis siekia 6,3%, Klaipëdoje – 6,5%, o Kaune – 8%.

nuotrauka::2left

„Didëjanèios nuomos kainos ir augantis nuomos pajamingumas rodo, kad bûsto paklausa didmiesèiuose yra tvari, spekuliaciniai veiksniai jai átakos neturi. Þvelgiant atgal á 2006-2007 metus, kai ryðkëjo nekilnojamo turto burbulo kontûrai, bûsto kainos augo daug sparèiau nei nuomos, todël nuomos pajamingumas krito. Ðiuo metu nieko panaðaus nëra, ir dabartinis nuomos pajamingumas virðija istoriná vidurká – tai reiðkia, kad bûstas nëra pervertintas“, – sako Nerijus Maèiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, nuomos kainø kilimui átakos gali turëti tai, kad gyventojai daþniau nuomojasi ne senos, o naujesnës statybos butus. Be to, pastebimas ir nuomos rinkos skaidrëjimas – vis didesnë dalis nuomotojø ásigyja verslo liudijimus ir bent dalá sànaudø perleidþia nuomininkams. Nuomos rinkà pagyvina ir maþëjanti emigracija bei rekordinë imigracija, ðie veiksniai artimiausiu metu niekur neiðnyks. 

Vilniuje – nuosaikus augimas

Po silpnos metø pradþios butø sandoriø skaièius Vilniuje pavasará ðoko á virðø. Geguþës mënesá buvo parduota daugiausiai butø per pastaruosius 11 metø.

„Visgi panaðu, kad ðis rinkos suaktyvëjimas buvo laikinas. Sandoriø skaièiaus augimui átakos greièiausiai turëjo tokie vienkartiniai veiksniai, kaip ypaè didelis baigtø statyti butø skaièius ir pasiraðytos galutinës pirkimo-pardavimo sutartys. Vasaros mënesiais ir sandoriø skaièius, ir kainø augimas Vilniuje vël atslûgo“, ? pastebi p. Galdikienë.

Pasak „Swedbank“ ekonomistës, antroje metø pusëje sostinëje stebësime nuosaikø kainø ir sandoriø skaièiaus augimà. Bûsto rinkos aktyvumà gali palaikyti aukðtas bûsto áperkamumas ir teigiami lûkesèiai, taèiau didëjanèiø palûkanø perspektyvos pradës riboti paklausà. Kainø augimui ásibëgëti taip pat neleis didelë butø pasiûla, kuri ateityje gali ir toliau augti – antràjá ketvirtá Vilniuje iðduotø statybø leidimø skaièius buvo didþiausias nuo 2007 metø. Taigi, panaðu, jog derybinë galia ir toliau liks bûsto pirkëjø rankose.

Kaunas gali augti, Klaipëdoje – ðtilis

Kaune pavasario ir vasaros mënesiais buvo jauèiamas rinkos suaktyvëjimas, ir kainø augimas èia vël ásibëgëjo. Tam átakos galëjo turëti ir antràjá ketvirtá iðaugæs baigtø statyti butø skaièius. Kiek kitokia situacija pastebima Klaipëdoje – èia bûsto rinkos aktyvumas, lyginant su praëjusiais metais, yra sumenkæs, o kainø augimas vangus, analizuoja „Swedbank“.

„Labai tikëtina, kad laikinosios sostinës bûsto rinka dar turi potencialo augimui, nes Kauno bûsto rinkos ciklas kiek atsilieka nuo sostinës, bûsto áperkamumas iðlieka aukðtas. Be to, Kaunas tampa patrauklia tiesioginiø uþsienio investicijø kryptimi.  Treèiajam ðalies miestui, Klaipëdai, ðiuo metu sunkiai sekasi rasti naujø ekonomikos augimo varikliø, ir vargu, ar galima tikëtis didesniø pokyèiø uostamiesèio bûsto rinkoje“, ? sako p. Galdikienë.

[infogram id="997afc1d-21f7-4d07-b988-c5ab55140d0f" prefix="FRj" format="interactive" title="Bûsto kainø pokyèiai 2018 m. II ketvirtá"]

[infogram id="5da02b06-c8a4-4813-9993-4b5d468293a4" prefix="U3B" format="interactive" title="Rugpjûtis NT rinkos aktyvumas bûstai butai RC rugpjûtis 2018"]