Susisiekimo ministerija: Panemunės aplinkkelyje – akivaizdus brokas

Publikuota: 2018-09-05
Atnaujinta 2018-09-05 19:12
Panemunės aplinkkelis. LAKD nuotr.
Panemunės aplinkkelis. LAKD nuotr.

2015 m. baigtame, bet vis dar nenaudojamame Panemunės miesto rytiniame aplinkkelyje Susisiekimo ministerija įžvelgia „akivaizdų broką ir aplaidumą“. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) žada kreiptis į darbus atlikusias įmones. Viena iš rangovių tikina, kad apie problemas šiame kelyje direkcija žino jau seniai ir tikina, kad tai ne įmonės kaltė.

Kelias, kurio statyba kainavo  26,25 mln. Eur, per trejus metus po pridavimo vietomis yra įdubęs apie 1 metrą, teigiama ministerijos trečiadienio pavakare išplatintame pranešime apie kelio A12 ruožą nuo 183,90 iki 187,90 km.

„Tai skandalinga informacija, akivaizdus projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdys. Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, susisiekimo ministras.

Pasak ministerijos, kelią projektavo UAB „Kelprojektas“, statybos darbus atliko ūkio subjektų grupė AB „Latvijas Tilti“, UAB „Kauno keliai“. Techninę projekto priežiūrą vykdė jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė UAB „Kelvista“, UAB TAEM ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.

Nei su viena įmone, išskyrus „Kauno kelius“, darbo dienos pabaigoje VŽ susisiekti nepavyko.

Vitalijus Andrejevas, laikininasis LAKD direktorius, VŽ paaiškino, kad kelias dar nenaudojamas, nes Rusija savo pusėje nepabaigė darbų. Tikimasi, kad šie bus atlikti iki kitų metų pavasario, tuomet ir būtų atidarytas kelias, kuriame įrengti pasienio punktai.

Ponas Andrejevas teigia, kad 2017 m. buvo užsakyta valstybinės reikšmės magistralinio kelio, Panemunės aplinkkelio ir jame esančio tilto per Nemuno prataką prieigų ir paties tilto ekspertizė. Ekspertai išvadas pateikė rugpjūčio pabaigoje.

Teigiama, kad LAKD ekspertai nustatė, jog minėtame kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – „sėdimas“, stebimi kelio dangos geometriniai pakitimai, deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matomi kelio elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektai. Kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos gruntų. Projektas atliktas pagal geologinius tyrimus (tyrimas atliktas 2002–2003 m.), skirtus kelio specialiajam planui parengti.

„Šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolimesnės ilgalaikės kelio dangos deformacijos yra neišvengiamos. Deformacija tik didės pradėjus eksploatuoti kelią. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, bus kreipiamasi į statybos dalyvius dėl priežasčių, kurios lėmė defektų atsiradimą, šalinimo ir tolesnio kelio funkcionalumo užtikrinimo“, – pranešime cituojamas p. Andrejevas.

VŽ jis sako, kad reikia rasti sprendimus, kaip sustabdyti kelio „sėdimą“. Pasak laikinojo LAKD vadovo, kelio deformacija buvo pastebėta jau anksčiau, bebaigiant statybos darbus. Pašnekovas paaiškina, kad dėl deformacijų automobiliai aplinkkeliu negalėtų važiuoti normaliu greičiu, vietomis jį tektų riboti iki 30 km/ val.

„Svarbiausia, koks greitis numatytas techniniame projekte. Tokiame kelyje jis turėtų būti apie 90 km/val., aišku, pasienio ruože tam tikrose atkarpose jis ribojamas“, – VŽ sako p. Andrejevas.

„Kauno keliai“: kaltas nestabilus gruntas

Ramūnas Šilinis, „Kauno kelių“ vadovas, VŽ sako, kad kelio „sėdimo“ problema išaiškėjo dar prieš atiduodant kelią direkcijai. Pasak pašnekovo, tokia deformacija atsirado ne dėl įmonės darbų broko, o dėl nestabilaus grunto.

„Atiduodant kelią su direkcija buvo pasirašyta sutartis, kurioje aiškiai apibrėžta problema – mes jau prieš atiduodant pastebėjome, kad kelias „sėda“. Tai ne mūsų kaltė. Todėl mes, projektuotojai ir direkcija pasirašėme sutartį – ką darysime, jei kelias ir toliau „sės“, – sako p. Šilinis, pridėdamas, kad įmonė laukia oficialių ekspertizės išvadų.

Jis pasakoja, kad supylus gruntą iki estakados viršaus ir praėjus žiemai, buvo nutiestas asfaltas. O likus 1,5 mėnesio iki kelio atidavimo vertinti, kelias „sėdo“ apie 20 cm.

„Na, galvojome – kažkas čia tikrai negerai“, – prisimena p. Šilinis. Prieš atiduodant kelią direkcijai, jis buvo pataisytas. Tačiau vadovas tikina jau tada perspėjęs direkciją, kad kelias ir toliau „sės“.

Jau tada, teigia jis, buvo bandoma išsiaiškinti, kieno tai kaltė – ar rangovai netinkamai stabilizavo gruntą, ar tai buvo kita problema. Todėl buvo atlikta geologinė ekspertizė, iki konstrukcijos pabaigos į žemę nuleisti strypai.

„Jei konstrukcija būtų bloga, strypas stovėtų vietoje. Tačiau strypas „sėdo“ kartu su keliu – aišku, kad apačioje silpnas gruntas. Jis su visu kelio svoriu pradėjo grimzti į apačią. Mes to negalėjome numatyti“, – teigia „Kauno kelių“ vadovas.

Pasak jo, susidariusią situaciją Panemunės aplinkkelyje pataisyti įmanoma, tačiau tai gali brangiai kainuoti, nes reikėtų keisti visą konstrukciją. Paklaustas, ar rengiant projektą nebuvo aišku, kad apačioje esantis gruntas gali neatlaikyti kelio svorio, p. Šilinis negalėjo pasakyti, kokie tyrimai daromi rengiant projektą.

„Mano žiniomis, kelis metrus sudarė stabilus gruntas. Sunku komentuoti, negaliu pasakyti, ar toje vietoje, kur dabar yra didžiausia dauba, buvo pastebėta grunto problema, čia reikėtų kalbėti su projektuotojais. Mes viską atlikome pagal reglamentus. Problema – ne konstrukcijoje, o žemėje, ir mes apie tai iš karto informavome direkciją“, – teigia p. Šilinis.

Auditavo kelius

Perėmęs susisiekimo ministro portfelį, p. Masiulis inicijavo kelių darbų auditus. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje ministerija paskelbė, kad 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacija tvirtina, kad ministro deklaruojami pokyčiai neduoda jokių rezultatų ir svarsto Kelių audito rezultatus užginčyti teisme.

„Nors ministras nuolat kalba apie skaidrumą bei atvirumą, ministerijai pavaldžios įstaigos realiame gyvenime elgiasi priešingai – net Seimo komiteto posėdžio metu LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas, nepaisydamas Seimo narių nuostabos, pareiškė, kad jo pristatyta medžiaga apie investicijų planus yra konfidenciali. Be to, LVK dar liepos mėnesį nesėkmingai kreipėsi į automobilių kelių direkciją prašydama pateikti duomenis, kaip šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vykdo Kelių plėtros ir priežiūros programą (KPPP) ir žvyrkelių asfaltavimo programą“, – piktinosi LVK.

Jau kitą dieną ministras viešai apkaltino LVK atstovą (neįvardijant konkretaus asmens) grasinant Susisiekimo ministerijos pareigūnui.

Skundžiasi darbų stoka

Kelių ir tiltų statybos įmonėms reiškiant nepasitenkinimą darbų stoka ir ilgomis kai kurių didelių projektų procedūromis, p. Masiulis, susisiekimo ministras, kritiką atmeta – anot jo, kai kuriuose konkursuose nepasirodo nė vienas dalyvis, nes įmonės nori išlaikyti ankstesnį „vieną stilių“. Ponas Masiulis taip pat teigia, jog ateityje gali būti didinamas Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžetas, rašė BNS.

Kaip VŽ nurodė LAKD, nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 16 d. neįvykusių konkursų bendra vertė siekia apie 78,6 mln. Eur. Apie pusę šių konkursų sudaro vidutinės vertės pirkimai, tačiau yra ir keletas didelių milijoninės vertės pirkimų.

Kelių direkcija nurodo, kad tais atvejais, kai konkursai neįvyko dėl per didelės kainos, rangovų prašoma suma už darbus direkcijos lūkesčius viršijo „nuo 1% iki 2,3 karto“.

„Kelių direkcija analizuoja situaciją, svarsto galimas priežastis, dėl ko konkursai nesulaukia dalyvių. Viena priežasčių galėtų būti ta, kad įmonės turi daug užsakymų, ir įsivertinusios savo galimybes, kad gali nespėti darbų atlikti laiku, nutaria nedalyvauti konkurse. Gali būti, kad kai kurie mažesnės apimties projektai nėra patrauklūs verslui“, – rašoma komentare, kurį VŽ atsiuntė Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.

O kelininkų įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas VŽ sako, jog Kelių direkcija veltui tikisi, kad įmonės konkursuose siūlys kainą, kuri neleistų dirbti pelningai.

Ponas Gradauskas pažymi, jog p. Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija gyrėsi, kad kelių tiesimo ir remonto kainas sumažino apie 30%, ir tai yra tiesa. Tačiau ta mažesnė kaina įmonėms esą buvo nuostolinga. „Lietuvos kelių“ vadovas sako, kad dėl to visos kelininkų bendrovės praėjusius metus baigė demonstruodamos prastus finansinius rezultatus.

Iš viso kelius tiesti ir taisyti šiemet buvo suplanuota skirti apie 504 mln. Eur.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vilniuje suplanavo beveik pusšimtį svečių namų 6

Sostinėje, prie Buivydiškių tvenkinio esančiuose trijuose sklypuose projektuojami 46 skirtingo ploto svečių...

Itin brangių būstų rinka pernai rekordo nepavijo, vilties yra šiemet

Pernai, palyginti su 2017 m., itin brangių būstų rinka nebuvo tokia aktyvi. Joje veikiantys tarpininkai...

Rusija konservuoja AE statybą Kaliningrade

„Rosenergoatom“ skelbia, kad 2019 m. Baltijos atominės elektrinės statybos konservavimo darbams skirs beveik...

Pramonė
2019.07.20
Klaipėda už 5 mln. Eur rekonstruos Danės krantinę 5

Klaipėda už maždaug 5 mln. Eur planuoja atnaujinti 420 metrų Danės upės krantinės miesto centre bei įrengti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Startuoliai nebeišsitenka, o vietų plėtrai sostinėje nėra  15

Startuolių parko „Vilnius tech park“ valdytojai, nebetilpdami dabartinėse patalpose Sapiegų parke, ieško...

Technologijos
2019.07.20
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 5

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Investuotojai į SBA grupės NT fondą – nuo pensininkų iki žinomų verslininkų 1

Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“, priklausančios SBA grupei, valdomas fondas...

Rinkos
2019.07.19
„Lietuvos energija“ dairosi biuro, kurį gali pasiūlyti rinka 5

„Lietuvos energija“ keičia ankstesnę strategiją nuomotis specialiai jai pastatytą biurų pastatą ir rinksis iš...

Pilaitės mokyklos architektūrinį konkursą laimėjo „DO architects“  5

Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos skelbtame naujos mokyklos Pilaitės mikrorajone...

Statyba ir NT
2019.07.19
R. Šimašius: Vyriausybė neatsitraukia iš nacionalinio stadiono projekto 10

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako išgirdęs iš premjero Sauliaus Skvernelio patikinimą, kad...

Statyba ir NT
2019.07.19
STT architektų savivaldoje tiesioginės korupcijos nemato, bet riziką įžvelgia 3

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išnagrinėjo teisės aktus, reguliuojančius Lietuvos architektų rūmų (LAR)...

Statyba ir NT
2019.07.19
„Stemma group“ atnaujins buvusį Klaipėdos Odos ligų centrą

Verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma group“ už 572.000 Eur įsigijo buvusio Klaipėdos...

Statyba ir NT
2019.07.18
„Eikai“ plėtoti „Live Square“ sekėsi geriau, nei tikėjosi, pasiekė 9% pajamingumą 12

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ tikina suvaldžiusi investicijas į multifunkcį kompleksą Vilniaus...

Statyba ir NT
2019.07.18
N. Numavičiaus NT bendrovė planuoja 200 mln. Eur investicijas Premium 9

Verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „M.M.M. projektai“ įsigijo...

Statyba ir NT
2019.07.18
 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna 9

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Statyba ir NT
2019.07.18
S. Skvernelis žada NT ir taršių automobilių mokesčius   38

Naujų mokesčių bei didesnio jų progresyvumo Lietuvai nepavys išvengti, sako laikinasis premjeras. Sauliaus...

Verslo aplinka
2019.07.18
Vijūnėlės dvaro Druskininkuose griovimas taps našta biudžetui 8

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įpareigojimas nugriauti Vijūnėlės dvarą bus našta Druskininkų savivaldybės...

Statyba ir NT
2019.07.18
Registrų centras: naujų butų kainos Vilniuje per metus sumažėjo 2,5%  13

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje būstui įsigyt išleista apie 520 mln. Eur, o didžioji dalis šių lėšų buvo...

Statyba ir NT
2019.07.18
Klaipėda ieško naujos sporto arenos koncesininkų 

Klaipėda ieško sporto komplekso koncesininkų – savivaldybė paskelbė koncesijos konkursą projektavimui,...

Statyba ir NT
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau