Susisiekimo ministerija: Panemunės aplinkkelyje – akivaizdus brokas

Publikuota: 2018-09-05
Panemunės aplinkkelis. LAKD nuotr.
Panemunės aplinkkelis. LAKD nuotr.

2015 m. baigtame, bet vis dar nenaudojamame Panemunės miesto rytiniame aplinkkelyje Susisiekimo ministerija įžvelgia „akivaizdų broką ir aplaidumą“. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) žada kreiptis į darbus atlikusias įmones. Viena iš rangovių tikina, kad apie problemas šiame kelyje direkcija žino jau seniai ir tikina, kad tai ne įmonės kaltė.

Kelias, kurio statyba kainavo  26,25 mln. Eur, per trejus metus po pridavimo vietomis yra įdubęs apie 1 metrą, teigiama ministerijos trečiadienio pavakare išplatintame pranešime apie kelio A12 ruožą nuo 183,90 iki 187,90 km.

„Tai skandalinga informacija, akivaizdus projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdys. Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, susisiekimo ministras.

Pasak ministerijos, kelią projektavo UAB „Kelprojektas“, statybos darbus atliko ūkio subjektų grupė AB „Latvijas Tilti“, UAB „Kauno keliai“. Techninę projekto priežiūrą vykdė jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė UAB „Kelvista“, UAB TAEM ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.

Nei su viena įmone, išskyrus „Kauno kelius“, darbo dienos pabaigoje VŽ susisiekti nepavyko.

Vitalijus Andrejevas, laikininasis LAKD direktorius, VŽ paaiškino, kad kelias dar nenaudojamas, nes Rusija savo pusėje nepabaigė darbų. Tikimasi, kad šie bus atlikti iki kitų metų pavasario, tuomet ir būtų atidarytas kelias, kuriame įrengti pasienio punktai.

Ponas Andrejevas teigia, kad 2017 m. buvo užsakyta valstybinės reikšmės magistralinio kelio, Panemunės aplinkkelio ir jame esančio tilto per Nemuno prataką prieigų ir paties tilto ekspertizė. Ekspertai išvadas pateikė rugpjūčio pabaigoje.

Teigiama, kad LAKD ekspertai nustatė, jog minėtame kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – „sėdimas“, stebimi kelio dangos geometriniai pakitimai, deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matomi kelio elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektai. Kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos gruntų. Projektas atliktas pagal geologinius tyrimus (tyrimas atliktas 2002–2003 m.), skirtus kelio specialiajam planui parengti.

„Šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolimesnės ilgalaikės kelio dangos deformacijos yra neišvengiamos. Deformacija tik didės pradėjus eksploatuoti kelią. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, bus kreipiamasi į statybos dalyvius dėl priežasčių, kurios lėmė defektų atsiradimą, šalinimo ir tolesnio kelio funkcionalumo užtikrinimo“, – pranešime cituojamas p. Andrejevas.

VŽ jis sako, kad reikia rasti sprendimus, kaip sustabdyti kelio „sėdimą“. Pasak laikinojo LAKD vadovo, kelio deformacija buvo pastebėta jau anksčiau, bebaigiant statybos darbus. Pašnekovas paaiškina, kad dėl deformacijų automobiliai aplinkkeliu negalėtų važiuoti normaliu greičiu, vietomis jį tektų riboti iki 30 km/ val.

„Svarbiausia, koks greitis numatytas techniniame projekte. Tokiame kelyje jis turėtų būti apie 90 km/val., aišku, pasienio ruože tam tikrose atkarpose jis ribojamas“, – VŽ sako p. Andrejevas.

„Kauno keliai“: kaltas nestabilus gruntas

Ramūnas Šilinis, „Kauno kelių“ vadovas, VŽ sako, kad kelio „sėdimo“ problema išaiškėjo dar prieš atiduodant kelią direkcijai. Pasak pašnekovo, tokia deformacija atsirado ne dėl įmonės darbų broko, o dėl nestabilaus grunto.

„Atiduodant kelią su direkcija buvo pasirašyta sutartis, kurioje aiškiai apibrėžta problema – mes jau prieš atiduodant pastebėjome, kad kelias „sėda“. Tai ne mūsų kaltė. Todėl mes, projektuotojai ir direkcija pasirašėme sutartį – ką darysime, jei kelias ir toliau „sės“, – sako p. Šilinis, pridėdamas, kad įmonė laukia oficialių ekspertizės išvadų.

Jis pasakoja, kad supylus gruntą iki estakados viršaus ir praėjus žiemai, buvo nutiestas asfaltas. O likus 1,5 mėnesio iki kelio atidavimo vertinti, kelias „sėdo“ apie 20 cm.

„Na, galvojome – kažkas čia tikrai negerai“, – prisimena p. Šilinis. Prieš atiduodant kelią direkcijai, jis buvo pataisytas. Tačiau vadovas tikina jau tada perspėjęs direkciją, kad kelias ir toliau „sės“.

Jau tada, teigia jis, buvo bandoma išsiaiškinti, kieno tai kaltė – ar rangovai netinkamai stabilizavo gruntą, ar tai buvo kita problema. Todėl buvo atlikta geologinė ekspertizė, iki konstrukcijos pabaigos į žemę nuleisti strypai.

„Jei konstrukcija būtų bloga, strypas stovėtų vietoje. Tačiau strypas „sėdo“ kartu su keliu – aišku, kad apačioje silpnas gruntas. Jis su visu kelio svoriu pradėjo grimzti į apačią. Mes to negalėjome numatyti“, – teigia „Kauno kelių“ vadovas.

Pasak jo, susidariusią situaciją Panemunės aplinkkelyje pataisyti įmanoma, tačiau tai gali brangiai kainuoti, nes reikėtų keisti visą konstrukciją. Paklaustas, ar rengiant projektą nebuvo aišku, kad apačioje esantis gruntas gali neatlaikyti kelio svorio, p. Šilinis negalėjo pasakyti, kokie tyrimai daromi rengiant projektą.

„Mano žiniomis, kelis metrus sudarė stabilus gruntas. Sunku komentuoti, negaliu pasakyti, ar toje vietoje, kur dabar yra didžiausia dauba, buvo pastebėta grunto problema, čia reikėtų kalbėti su projektuotojais. Mes viską atlikome pagal reglamentus. Problema – ne konstrukcijoje, o žemėje, ir mes apie tai iš karto informavome direkciją“, – teigia p. Šilinis.

Auditavo kelius

Perėmęs susisiekimo ministro portfelį, p. Masiulis inicijavo kelių darbų auditus. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje ministerija paskelbė, kad 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacija tvirtina, kad ministro deklaruojami pokyčiai neduoda jokių rezultatų ir svarsto Kelių audito rezultatus užginčyti teisme.

„Nors ministras nuolat kalba apie skaidrumą bei atvirumą, ministerijai pavaldžios įstaigos realiame gyvenime elgiasi priešingai – net Seimo komiteto posėdžio metu LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas, nepaisydamas Seimo narių nuostabos, pareiškė, kad jo pristatyta medžiaga apie investicijų planus yra konfidenciali. Be to, LVK dar liepos mėnesį nesėkmingai kreipėsi į automobilių kelių direkciją prašydama pateikti duomenis, kaip šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vykdo Kelių plėtros ir priežiūros programą (KPPP) ir žvyrkelių asfaltavimo programą“, – piktinosi LVK.

Jau kitą dieną ministras viešai apkaltino LVK atstovą (neįvardijant konkretaus asmens) grasinant Susisiekimo ministerijos pareigūnui.

Skundžiasi darbų stoka

Kelių ir tiltų statybos įmonėms reiškiant nepasitenkinimą darbų stoka ir ilgomis kai kurių didelių projektų procedūromis, p. Masiulis, susisiekimo ministras, kritiką atmeta – anot jo, kai kuriuose konkursuose nepasirodo nė vienas dalyvis, nes įmonės nori išlaikyti ankstesnį „vieną stilių“. Ponas Masiulis taip pat teigia, jog ateityje gali būti didinamas Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžetas, rašė BNS.

Kaip VŽ nurodė LAKD, nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 16 d. neįvykusių konkursų bendra vertė siekia apie 78,6 mln. Eur. Apie pusę šių konkursų sudaro vidutinės vertės pirkimai, tačiau yra ir keletas didelių milijoninės vertės pirkimų.

Kelių direkcija nurodo, kad tais atvejais, kai konkursai neįvyko dėl per didelės kainos, rangovų prašoma suma už darbus direkcijos lūkesčius viršijo „nuo 1% iki 2,3 karto“.

„Kelių direkcija analizuoja situaciją, svarsto galimas priežastis, dėl ko konkursai nesulaukia dalyvių. Viena priežasčių galėtų būti ta, kad įmonės turi daug užsakymų, ir įsivertinusios savo galimybes, kad gali nespėti darbų atlikti laiku, nutaria nedalyvauti konkurse. Gali būti, kad kai kurie mažesnės apimties projektai nėra patrauklūs verslui“, – rašoma komentare, kurį VŽ atsiuntė Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.

O kelininkų įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas VŽ sako, jog Kelių direkcija veltui tikisi, kad įmonės konkursuose siūlys kainą, kuri neleistų dirbti pelningai.

Ponas Gradauskas pažymi, jog p. Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija gyrėsi, kad kelių tiesimo ir remonto kainas sumažino apie 30%, ir tai yra tiesa. Tačiau ta mažesnė kaina įmonėms esą buvo nuostolinga. „Lietuvos kelių“ vadovas sako, kad dėl to visos kelininkų bendrovės praėjusius metus baigė demonstruodamos prastus finansinius rezultatus.

Iš viso kelius tiesti ir taisyti šiemet buvo suplanuota skirti apie 504 mln. Eur.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
VPT: statybos viešuosiuose pirkimuose – teigiamas pokytis 1

Statybos viešuosiuose pirkimuose didėja konkurencija, todėl paslaugas pradėjo teikti daugiau įmonių. Nors...

Statyba ir NT
2019.12.05
V. Andrejevas: Panemunės aplinkkelį tikimasi sutvarkyti po metų

Prieš ketverius metus nekokybiškai nutiesto ir kol kas nenaudojamo Panemunės aplinkkelio pasienyje su...

Statyba ir NT
2019.12.05
Kelių direkcija: rangovai vilkina defektų taisymą

Pernai atlikus valstybinės reikšmės kelių auditą, rangovai vilkina defektų tvarkymą, todėl dalis jų bus...

Statyba ir NT
2019.12.05
Butų pardavimo sandorių skaičius Vilniuje augo 5%

Per šių metų 11 mėn. butų sandorių skaičius penkiuose didžiausiuose šalies miestuose augo 4–11%, palyginti su...

Statyba ir NT
2019.12.05
„Orion“ fondo įmonė įsigijo Palangos aplinkkelio projektą Premium 1

Investicijų valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ fondo bendrovė įsigijo įmonę, kuri viešojo ir...

Statyba ir NT
2019.12.05
Konferencija BIM FORUM VILNIUS 2019: STATYBŲ DIENA Verslo tribūna

Š. m. lapkričio 21 d. Vilniuje įvyko konferencija BIM FORUM VILNIUS 2019: STATYBŲ DIENA. Trečią kartą...

Statyba ir NT
2019.12.05
Vyriausybė panaikino dalį verslo liudijimų Premium 3

Vyriausybė panaikino verslo liudijimus statybos apdailos darbams, autoservisų ir auklių paslaugoms. Smulkieji...

Finansai
2019.12.05
Investuoja į 200 vietų senjorų namus Premium 2

UAB „Veisnera“ pernai Varėnos r. Spenglos kaime įsigytą apleistą internatinę mokyklą, esančią 5 ha ploto...

Statyba ir NT
2019.12.05
Komercinio sklypo pardavimas – lyg pardavėjo ir pirkėjo protų mūšis Premium

Komercinės paskirties objektų teritorijų kainą, jų pardavimo ir vystymo galimybes iš esmės lemia penki...

Statyba ir NT
2019.12.05
Vilnius rengia mokestinių naujovių nuomojantiems butus per „Airbnb“ Premium 4

Vilniaus m. savivaldybė planuoja pasirašyti sutartį su tarptautine nakvynių rezervavimo platforma „Airbnb“...

Paslaugos
2019.12.04
Kitąmet mažės statybos darbų, kuriuos bus galima atlikti su verslo liudijimais 3

Nuo 2020 m. liepos 1 d. pagal verslo liudijimą nebus galima verstis statybos baigimo apdailos darbais,...

Statyba ir NT
2019.12.04
Vilniaus valdžia ėmėsi svarstyti nacionalinio stadiono sutarties projektą 2

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti naują nacionalinio stadiono sutarties koncesijos...

Statyba ir NT
2019.12.04
Susisiekimo ministras nepritars geležinkelio elektrifikavimo sutarčiai

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio...

Vilniaus valdžiai – 55.000 Eur bauda už Profsąjungų rūmų griovimo konkursą 5

Vilniaus bendrovė „Statybų kodas“ neteisėtai pripažinta buvusių Profsąjungų rūmų Vilniuje griovimo konkurso...

Statyba ir NT
2019.12.04
„Devold“ ir „Sweco Lietuvos“ byla bus peržiūrėta Premium

Trikotažo gamintojos UAB „Devold“ ginčas su projektavimo UAB „Sweco Lietuva“ dėl žalos atlyginimo yra...

Pramonė
2019.12.04
Vilniaus Karoliniškėse suprojektavo komisariatą

Vilniaus Karoliniškių seniūnijoje, prie Vakarinio aplinkkelio, planuojamas policijos komisariatas.

Statyba ir NT
2019.12.04
Tyrimas: lietuviai pasiruošę įgyvendinti ES siekį: tik klimatui neutralūs pastatai Verslo tribūna

Reaguojant į klimato kaitos pokyčius ir juos skatinančius veiksnius, Europos Sąjunga (ES) imasi veiksmų ir...

Statyba ir NT
2019.12.04
Į iššūkius – pro optimizmo akinius

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektorius fiksuoja istoriškai aukštą aktyvumą – prie jo sėkmės prisidėjo...

Statyba ir NT
2019.12.04
Didžiausi biurų nuomos sandoriai Kaune

Daugiausia ploto šiemet, iki gruodžio, Kaune susitarė išsinuomoti Šiaulių bankas, besiruošiantis kraustytis į...

Statyba ir NT
2019.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau