Abejojama Lukiškių kalėjimo patrauklumu verslui

Publikuota: 2018-08-20

Teisingumo ministerija skubina sostinės centre esančio Lukiškių kalėjimo iškeldinimą, o objektą ketina perduoti Turto bankui. Tačiau jeigu pastarasis nuspręstų kompleksą parduoti rinkoje, abejojama, kad jis būtų patrauklus verslui dėl paveldosaugos apribojimų.

Ministerijos teigimu, iki 2019-ųjų pradžios iš Lukiškių kalėjimo galėtų būti iškeldinta apie 30 proc. kalinių, tačiau tikslūs visų patalpų atlaisvinimo terminai kol kas neaiškūs. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektą siekiama įgyvendinti skubiai.

Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas būtų perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Pastarasis gali turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.

Lukiškių kalėjimo šešių dalių pastatų kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą nuo 2002 m. Jam suteiktas aukščiausias - nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.

Saugomos šešios pastato dalys, Kalėjimų departamento teigimu, užima 13.700 kv. metrų plotą, o iš viso planuojama atlaisvinti 21-ą 16.900 kv. metro ploto statinį. Pati Lukiškių kalėjimo teritorija apima 1,91 ha.

Rekonstruoti ir statyti draudžiama

Pasak Kultūros paveldo departamento atstovės spaudai Dovilės Bielevičiūtės, dėl komplekso vertingųjų savybių, galimybių atlikti kokius nors jo pakeitimus, beveik nėra.

„Šešių komplekso dalių bendra vertybė yra tūrinė erdvinė kompozicija bei planinė struktūra, todėl keisti jų nepavyktų. Kartu teritorijoje yra ir kitų vertingųjų savybių, kur galimi tik tvarkybos darbai. Tačiau kalėjimo kompleksą galima pritaikyti įvairiai veiklai, nepažeidžiant vertingųjų savybių“, - įsitikinusi ji.

Ką konkrečiai galima būtų įrengti vietoje kalėjimo ir kokius pakeitimus atlikti pastate, anot D. Bielevičiūtės, paaiškėtų nagrinėjant konkretų rengiamą projektą. Taigi bet kokiam sumanymui, statytojas turėtų gauti paveldosaugininkų pritarimą.

Pasak p. Bielevičiūtės, įstatymai draudžia kalėjimo teritorijoje statyti priestatus, papildomus aukštus ar įrengti mansardas. Pakeitimus patalpose galima būtų atlikti tik įrodžius, kad objektas yra nuostolingas, ir nėra norinčiųjų jį perimti naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių.

Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Ivaškevičiaus teigimu, kalėjimo pastatų kompleksas vertingas istoriniu, meniniu, galbūt ir architektūriniu požiūriu.

„Tai yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos kalėjimas (…) Kompleksas vertingas nacionaliniu lygiu, kaip architektūros ir dailės paminklas, ir istorine prasme, kadangi ten pabuvojo mums svarbūs žmonės, ar tai Žemaitė, ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Ten sėdėjo ir nemaža dalis politinių kalinių“, - kalbėjo jis.

Iškelti būtina, bet verslui nebus patrauklu

Sostinės meras Remigijus Šimašius BNS teigė, kad Lukiškių kalėjimą iš miesto centro iškelti būtina.

„Būtina iškelti kalėjimą iš dabartinės vietos, nes jis joje visiškai nedera, ypač kai bus pastatytas naujas teismų pastatas kitoje Vilniaus vietoje. Vilniuje yra tikrai tinkamesnių vietų šiai funkcijai“, – komentavo p. Šimašius.

Jo nuomone, vietoje kalėjimo galėtų atsirasti „kūrybinė erdvė, kurioje susitiktų menas, laisvalaikis, turizmas, inovatyvus verslas“.

Kad kompleksas dėl savo lokacijos yra patrauklus meno galerijai ar muziejui pritaria ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Tačiau jis pabrėžia, jog jeigu turtą būtų nuspręsta parduoti, kultūrinė paskirtis nebūtų dominuojanti.

„Jei darysime prielaidą, kad didžiausią kainą už pirkinį pasiūlęs investuotojas nebus mecenatas ar ne pelno siekiantis visuomenininkas, vargu ar šioje vietoje dominuos nekomerciniai sprendimai. Kad tam tikros nedidelės pastatų dalys gali virsti meno ar muziejų erdvėmis – labai tikėtina, bet kad toks panaudojimas būtų dominuojantis – netikiu“, – tvirtino p. Vagonis.

Pasak jo, paveldosaugos ribojimai greičiausiai mažins verslininkų norą įsigyti tokį objektą.

„Net neabejoju, kad ši vieta sulauks didelio visuomenės dėmesio. Tai gali lemti sudėtingesnius ir ilgesnius projektų derinimus, didesnes nei suplanuotas investicijas. Faktas, kad jei būtų galimybė šiuos pastatus sulyginti su žeme, investuotojų susidomėjimas ir turto kaina būtų gerokai didesni nei šiuo atveju, kai yra griežti apribojimai“, – sakė analitikas.

Patirtis nekokia, aiškumo mažai

Ponas Vagonis kaip pavyzdį pateikė pastatą sostinės Maironio gatvėje, kurį atnaujinus čia kurį laiką veikė investicinio banko „Finasta“ būstinė. Tačiau bankui išsikėlus, turto savininkei Vilniaus Arkivyskupijai nepavyko rasti naujo nuomininko.

„Nepaisant puikios vietos, įspūdingos istorijos ir autentikos, pastato vidaus išplanavimas buvo ne itin patrauklus darbui. Todėl turto savininkai pritaikė jį naujai visuomeninei funkcijai. Kita vertus, savininkas – ne tradicinis pelno siekiantis investuotojas, todėl gali sau leisti turtą naudoti ne pagal investicinės grąžos rodiklius. Viskas šiame pastate yra nuostabu, išskyrus investicinės grąžos skaičius“, – komentavo p. Vagonis.

Kalbinti verslo atstovai galimybę imtis projekto Lukiškių kalėjimo komplekse vertino skirtingai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ atstovai tvirtino, kad toks projektas juos sudomintų, o kitos plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtino į tokį projektą neinvestuosiantis.

„Vengiame senamiesčio ir tų projektų, kur pastatai saugotini. Žinome, kad aiškumo dėl tokių objektų yra labai nedaug, nuolat vyksta teisminiai ginčai (...) Yra atvejų, kai skirtingai interpretuojami teisės aktai, pažeidimai. Mums nesinori veltis į verslą, kur reikėtų santykius aiškintis teismuose“, – kalbėjo p. Avulis.

Pasak jo, plėtra sostinės centrinėje dalyje paspartėtų, o vertingi pastatai būtų išsaugojami, jeigu neliktų vietos interpretacijoms, nes dabar aiškiai neapibrėžiama, kas konkrečiai saugoma.

„Dabar įvairios visuomenininkų grupelės gali skųsti bet kokį sprendimą. Susiformavusi nesveika praktika, kai iš investuotojų reikalaujama laikytis įstatymų, o tie, kurie rašo skundus ir reikalauja stabdyti statybas, jiems laikytis įstatymų nėra būtina. Nė vienas investuotojas nenori atsidurti tokių skandalų centre“, – sakė p. Avulis.

Nors kalbintų ekspertų teigimu, Lukiškių kalėjimo komplekse būtų galima įgyvendinti su kultūra susijusį projektą, kol kas Vyriausybė ir Kultūros ministerija nekomentavo, ar turi tokių planų ir kas galėtų čia įsikurti.

Rugpjūčio pradžioje Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti skubų Lukiškių kalėjimo iškėlimą. Lukiškių kalėjimą iškelti anksčiau bandė ir kelios kitos vyriausybės. Paskutiniai ketinimai tai padaryti žlugo 2015 m.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Sweco Lietuva“ gavo užsakymą projektuoti kariuomenės objektus

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir NATO Paramos ir pirkimų agentūra (angl. NSPA) pasirašė beveik 1,3 mln.

Vilniuje vietoje buvusios „Žalgirio“ bazės – svečių namai  1

Buvusios Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ poilsio bazės teritorijoje, sostinės Žolyno g. 29, planuojami...

Bendradarbystės centrų operatoriai plėtrą planuoja ir Lietuvoje, ir užsienyje 2

Keli bendradarbystės (angl. co-working) centrų operatoriai žada naujų vietų tiek Vilniuje, tiek Kaune. Be to,...

Kaune ir Klaipėdoje – dviženklis naujų butų kainų augimas 2

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje būstui įsigyti buvo išleista apie 440 mln. Eur, arba 15,6% daugiau nei...

„Belmonto“ savininkė Vilniaus centre planuoja būstus „prabangą galintiems leisti žmonėms“ 15

„Belmonto“ laisvalaikio kompleksą Vilniuje valdanti UAB „Vordana“ prie Vilniaus sporto rūmų planuoja būstų...

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio suplanavo 30.000 kv. m ploto biurų kompleksą 10

Estų investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) valdymo bendrovė „Capital Mill“ Vilniuje, šalia Vakarinio...

Inovatyvūs gaminiai ir spalvų sprendimai – Baltijos šalių rinkai Verslo tribūna

Didžiosios Britanijos aplinkotvarkos specialistai įvardindami 2019 m. vyrausiančias aplinkotvarkos...

Ateities statyba
2019.04.17
Vyriausybė spartina ministerijų pastatų atnaujinimą  1

Lietuvai rizikuojant sulaukti baudų už lėtą viešųjų pastatų renovavimą, Vyriausybė trečiadienį pritarė...

Statyba ir NT
2019.04.17
Vyriausybė pritarė siūlymui „Nemuno žiedo“ trasą atnaujinti koncesijos būdu

Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarime pritarė, kad lenktynių trasa „Nemuno žiedas“ būtų atnaujinta...

Statyba ir NT
2019.04.17
„Girteka“ imasi būstinės statybos Vilniuje – investuojama 60 mln. Eur 24

Krovinių gabenimo grupė „Girteka“ investuoja į naują būstinę Vilniuje, kurioje po kelerių metų perkels dirbti...

Statyba ir NT
2019.04.17
Ieško, kas už 2,1 mln. Eur sutvarkytų Gedimino kalną  5

Lietuvos nacionalinis muziejus antrą kartą skelbia Gedimino kalno sutvarkymo konkursą – pernykštis neįvyko...

Statyba ir NT
2019.04.17
„3 burė“ įvertinta aukščiausiu LEED sertifikatu 1

Vilniaus biurų komplekso „3 burės“ trečiasis pastatas įvertintas aukščiausiu tarptautinės tvarių pastatų...

Statyba ir NT
2019.04.17
„BaltCap“ investicija – senelių namai 6

Didžiausias Baltijos šalyse privačių fondų valdytojas „BaltCap“ investuoja į senelių namus.

Rinkos
2019.04.17
Su „Vlantana“ susijusi „Stonus Invest“ prie Klaipėdos planuoja logistikos centrą Premium 1

Bendrovė „Stonus Invest“ Klaipėdos rajone, šalia autostrados Vilnius–Klaipėda, ketina statyti naują...

„Eikos“ rangos verslas šovė į viršų, planuose – daugiau bendrabučių Premium 3

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto (NT) įmonių grupėje „Eika“ į viršų šovė rangos verslas. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2019.04.17
 Populiarėjantis pastatų BREEAM standartas – keliama kartelė vystytojams Verslo tribūna 2

Mūsų šalyje BREEAM standartu įvertintų pastatų kol kas – vienetai. Vis dėlto specialistai teigia, kad šis...

Išmani Lietuva
2019.04.16
„Luminor“ aukcione išparduoda turto už 7,8 mln. Eur 1

Bankas „Luminor“ e. aukcione ruošiasi parduoti 53 nekilnojamojo turto (NT) objektus, kurių bendra pradinė...

Statyba ir NT
2019.04.16
„Ober-Haus“: butų kainos kovą didmiesčiuose augo 5% 6

Bendras butų kainų lygis penkiuose Lietuvos didmiesčiuose per 12 mėnesių nuo kovo buvo paaugęs 5%.

Statyba ir NT
2019.04.16
„Akropolio Group“ įmonė skolinasi 140 mln. Eur 9

UAB „Ozo turtas“, kuriai priklauso Vilniaus prekybos centras (PC) „Akropolis“, iš kelių bankų skolinasi 140...

Statyba ir NT
2019.04.16
Naujam daugiabučių renovacijos etapui – beveik trečdalis milijardo Verslo tribūna

Investicijos į naują senos statybos daugiabučių namų renovacijos etapą Lietuvoje turėtų siekti 304 mln. eurų.

Statyba ir NT
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau