Abejojama Lukiškių kalėjimo patrauklumu verslui

Publikuota: 2018-08-20

Teisingumo ministerija skubina sostinės centre esančio Lukiškių kalėjimo iškeldinimą, o objektą ketina perduoti Turto bankui. Tačiau jeigu pastarasis nuspręstų kompleksą parduoti rinkoje, abejojama, kad jis būtų patrauklus verslui dėl paveldosaugos apribojimų.

Ministerijos teigimu, iki 2019-ųjų pradžios iš Lukiškių kalėjimo galėtų būti iškeldinta apie 30 proc. kalinių, tačiau tikslūs visų patalpų atlaisvinimo terminai kol kas neaiškūs. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektą siekiama įgyvendinti skubiai.

Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas būtų perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Pastarasis gali turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.

Lukiškių kalėjimo šešių dalių pastatų kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą nuo 2002 m. Jam suteiktas aukščiausias - nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.

Saugomos šešios pastato dalys, Kalėjimų departamento teigimu, užima 13.700 kv. metrų plotą, o iš viso planuojama atlaisvinti 21-ą 16.900 kv. metro ploto statinį. Pati Lukiškių kalėjimo teritorija apima 1,91 ha.

Rekonstruoti ir statyti draudžiama

Pasak Kultūros paveldo departamento atstovės spaudai Dovilės Bielevičiūtės, dėl komplekso vertingųjų savybių, galimybių atlikti kokius nors jo pakeitimus, beveik nėra.

„Šešių komplekso dalių bendra vertybė yra tūrinė erdvinė kompozicija bei planinė struktūra, todėl keisti jų nepavyktų. Kartu teritorijoje yra ir kitų vertingųjų savybių, kur galimi tik tvarkybos darbai. Tačiau kalėjimo kompleksą galima pritaikyti įvairiai veiklai, nepažeidžiant vertingųjų savybių“, - įsitikinusi ji.

Ką konkrečiai galima būtų įrengti vietoje kalėjimo ir kokius pakeitimus atlikti pastate, anot D. Bielevičiūtės, paaiškėtų nagrinėjant konkretų rengiamą projektą. Taigi bet kokiam sumanymui, statytojas turėtų gauti paveldosaugininkų pritarimą.

Pasak p. Bielevičiūtės, įstatymai draudžia kalėjimo teritorijoje statyti priestatus, papildomus aukštus ar įrengti mansardas. Pakeitimus patalpose galima būtų atlikti tik įrodžius, kad objektas yra nuostolingas, ir nėra norinčiųjų jį perimti naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių.

Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Ivaškevičiaus teigimu, kalėjimo pastatų kompleksas vertingas istoriniu, meniniu, galbūt ir architektūriniu požiūriu.

„Tai yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos kalėjimas (…) Kompleksas vertingas nacionaliniu lygiu, kaip architektūros ir dailės paminklas, ir istorine prasme, kadangi ten pabuvojo mums svarbūs žmonės, ar tai Žemaitė, ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Ten sėdėjo ir nemaža dalis politinių kalinių“, - kalbėjo jis.

Iškelti būtina, bet verslui nebus patrauklu

Sostinės meras Remigijus Šimašius BNS teigė, kad Lukiškių kalėjimą iš miesto centro iškelti būtina.

„Būtina iškelti kalėjimą iš dabartinės vietos, nes jis joje visiškai nedera, ypač kai bus pastatytas naujas teismų pastatas kitoje Vilniaus vietoje. Vilniuje yra tikrai tinkamesnių vietų šiai funkcijai“, – komentavo p. Šimašius.

Jo nuomone, vietoje kalėjimo galėtų atsirasti „kūrybinė erdvė, kurioje susitiktų menas, laisvalaikis, turizmas, inovatyvus verslas“.

Kad kompleksas dėl savo lokacijos yra patrauklus meno galerijai ar muziejui pritaria ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Tačiau jis pabrėžia, jog jeigu turtą būtų nuspręsta parduoti, kultūrinė paskirtis nebūtų dominuojanti.

„Jei darysime prielaidą, kad didžiausią kainą už pirkinį pasiūlęs investuotojas nebus mecenatas ar ne pelno siekiantis visuomenininkas, vargu ar šioje vietoje dominuos nekomerciniai sprendimai. Kad tam tikros nedidelės pastatų dalys gali virsti meno ar muziejų erdvėmis – labai tikėtina, bet kad toks panaudojimas būtų dominuojantis – netikiu“, – tvirtino p. Vagonis.

Pasak jo, paveldosaugos ribojimai greičiausiai mažins verslininkų norą įsigyti tokį objektą.

„Net neabejoju, kad ši vieta sulauks didelio visuomenės dėmesio. Tai gali lemti sudėtingesnius ir ilgesnius projektų derinimus, didesnes nei suplanuotas investicijas. Faktas, kad jei būtų galimybė šiuos pastatus sulyginti su žeme, investuotojų susidomėjimas ir turto kaina būtų gerokai didesni nei šiuo atveju, kai yra griežti apribojimai“, – sakė analitikas.

Patirtis nekokia, aiškumo mažai

Ponas Vagonis kaip pavyzdį pateikė pastatą sostinės Maironio gatvėje, kurį atnaujinus čia kurį laiką veikė investicinio banko „Finasta“ būstinė. Tačiau bankui išsikėlus, turto savininkei Vilniaus Arkivyskupijai nepavyko rasti naujo nuomininko.

„Nepaisant puikios vietos, įspūdingos istorijos ir autentikos, pastato vidaus išplanavimas buvo ne itin patrauklus darbui. Todėl turto savininkai pritaikė jį naujai visuomeninei funkcijai. Kita vertus, savininkas – ne tradicinis pelno siekiantis investuotojas, todėl gali sau leisti turtą naudoti ne pagal investicinės grąžos rodiklius. Viskas šiame pastate yra nuostabu, išskyrus investicinės grąžos skaičius“, – komentavo p. Vagonis.

Kalbinti verslo atstovai galimybę imtis projekto Lukiškių kalėjimo komplekse vertino skirtingai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ atstovai tvirtino, kad toks projektas juos sudomintų, o kitos plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtino į tokį projektą neinvestuosiantis.

„Vengiame senamiesčio ir tų projektų, kur pastatai saugotini. Žinome, kad aiškumo dėl tokių objektų yra labai nedaug, nuolat vyksta teisminiai ginčai (...) Yra atvejų, kai skirtingai interpretuojami teisės aktai, pažeidimai. Mums nesinori veltis į verslą, kur reikėtų santykius aiškintis teismuose“, – kalbėjo p. Avulis.

Pasak jo, plėtra sostinės centrinėje dalyje paspartėtų, o vertingi pastatai būtų išsaugojami, jeigu neliktų vietos interpretacijoms, nes dabar aiškiai neapibrėžiama, kas konkrečiai saugoma.

„Dabar įvairios visuomenininkų grupelės gali skųsti bet kokį sprendimą. Susiformavusi nesveika praktika, kai iš investuotojų reikalaujama laikytis įstatymų, o tie, kurie rašo skundus ir reikalauja stabdyti statybas, jiems laikytis įstatymų nėra būtina. Nė vienas investuotojas nenori atsidurti tokių skandalų centre“, – sakė p. Avulis.

Nors kalbintų ekspertų teigimu, Lukiškių kalėjimo komplekse būtų galima įgyvendinti su kultūra susijusį projektą, kol kas Vyriausybė ir Kultūros ministerija nekomentavo, ar turi tokių planų ir kas galėtų čia įsikurti.

Rugpjūčio pradžioje Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti skubų Lukiškių kalėjimo iškėlimą. Lukiškių kalėjimą iškelti anksčiau bandė ir kelios kitos vyriausybės. Paskutiniai ketinimai tai padaryti žlugo 2015 m.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos investuotojas pardavė buvusią „Snoro“ būstinę Vilniuje 1

Singapūre registruota kompanija „Grinvest PTE.“ su partneriais Lietuvoje įsigijo žlugusio banko „Snoras“...

Vijūnėlės dvaro savininkams skirta bauda – po 50 Eur kasdien, kol nugriaus statinį 15

Kauno apylinkės teismas vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkams priteisė baudą už tai, kad nevykdomas...

Kauno architektai sukritikavo daugiaaukščių projektą Šančiuose 13

Kauno Regioninės architektūros tarybos (RAT) manymu, prie Nemuno Architektų biuro G. Natkevičius ir...

Statyba ir NT
2018.11.20
Ieško rangovo „Rail Balticos“ atkarpai Rokai-Palemonas

Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė „Rail Balticos“ atkarpos, sujungsiančios Rokus su...

Statyba ir NT
2018.11.20
„Citus“ įsigijo 1 ha Kaune, planuoja daugiabučius 5

NT plėtros UAB „Citus“ ketina vystyti daugiabučių kvartalą Dainavos mikrorajone Kaune.

Statyba ir NT
2018.11.20
Ieško, kas už 109.700 Eur restauruotų Nidos Evangelikų liuteronų bažnyčią

Neringos savivaldybė numatė restauruoti fasadų raudonų plytų mūrą, sustiprinti stogo laikančiąsias...

Statyba ir NT
2018.11.19
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: Klaipėdos vaikų ligoninės atnaujinimo konkursas turi būti nutrauktas

Klaipėdos vaikų ligoninės skelbtas pastato rekonstrukcijos konkursas turi būti nutrauktas, nes ligoninė...

Statyba ir NT
2018.11.19
„Lietuvos energijos gamyba“ planuoja išnuomoti dalį turto, ieško tarpininkų 7

Didžiausia šalyje elektros gamintoja valstybės valdoma „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ieško tarpininkų,...

Statyba ir NT
2018.11.19
„Urban Inventors“ planas Kaune – verslo centrų kompleksas už 50 mln. Eur 7

SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Urban Inventors“ Kaune planuoja 50 mln.

Statyba ir NT
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Plėtotojai steigia NT fondus 3

Bankų išrankumas, pigūs pinigai, galimybė pritraukti daugiau kapitalo ir sumažinti riziką plėtotojus skatina...

Statyba ir NT
2018.11.19
Kodėl NT plėtotojai nesiveržia imtis architektūrinių konkursų 8

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai savanoriškai skelbti architektūrinių konkursų nesiveržia dėl ekonominių...

Statyba ir NT
2018.11.19
Naujų baseinų atidarymas Vilniuje tolsta – statytojai kaltina savivaldybę 9

Dviejų sostinės baseinų statytojai sako, kad dėl savivaldybės ir jos valdomos „Vilniaus vystymo kompanijos“...

Statyba ir NT
2018.11.18
Dargiai šalia „Europos“ pastato planuoja modernų verslo centrą 17

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio ir jo sutuoktinės, vienos didžiausių statybos...

Statyba ir NT
2018.11.18
IKEA planuose – 5,8 mlrd. Eur investicijos į NT

Prekybos milžinė IKEA per ateinančius trejus metus į nekilnojamojo turto (NT) plėtros projektus planuoja...

Statyba ir NT
2018.11.18
Sostinės Ukmergės gatvei – 12 metų rekonstrukcijos planas 18

Vieną ilgiausių ir labiausiai naudojamų Vilniaus gatvių, šiuo metu veikiančią tik kaip transporto koridorių,...

Statyba ir NT
2018.11.17
Vilniaus Linkmenų gatvėje „YIT Kausta“ planuoja dar 253 butus 17

NT plėtros ir statybos UAB „YIT Kausta“ sostinės Šnipiškėse ketina statyti dar vieną gyvenamąjį kvartalą.

Statyba ir NT
2018.11.16
Planuojamą Vilniaus kongresų centrą projektuos 4 įmonės 5

VĮ Turto bankas skelbtą konkursą planuojamo Vilniaus kongresų centro techniniam projektui parengti laimėjo 4...

Statyba ir NT
2018.11.16
Teisme – ginčas dėl 0,7 mln. Eur išmokų „Panevėžio kelių“ vadovams 6

Vieną didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupių valdančios bendrovės „Panevėžio...

Statyba ir NT
2018.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau