Alternatyvų bankų paskoloms reikia nedideliems NT projektams

Publikuota: 2018-08-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Rewo“ išplatinus vieną pirmųjų Lietuvoje viešą obligacijų emisiją kotedžų kvartalo statybai, investicijų ekspertai pastebi, kad rinkoje trūksta alternatyvų bankų finansavimui – jos šiuo metu aktualiausios mažiems plėtotojams ir projektams.

Edvinas Malevskis, „Rewo“ direktorius, sako, jog nuo idėjos iki emisijos išplatinimo praėjo bene pusmetis, o to imtis paskatino noras išbandyti alternatyvius finansavimo šaltinius.

Bankų ir investicijų valdymo bendrovių atstovai teigia, kad rinkoje trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių, ypač mažiems plėtotojams arba projektams, todėl šie įrankiai turės pasisekimą, jeigu galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

Paklausa viršijo pasiūlą

Ponas Malevskis sako, jog 3 mln. Eur vertės obligacijų emisijos kotedžų kvartalo Pilaitėje plėtrai platinimas truko nuo 2017-ųjų pabaigos iki šių metų liepos.

„Mintis gimė norint pabandyti alternatyvius finansavimo šaltinius. Dirbame ir su bankais, finansuojame projektus, bet rinkoje yra alternatyvų, kurios populiarėja visame pasaulyje. Apie 4-5 mėnesius vyko parengiamieji darbai. Konsultavomės su Lietuvos banku, teisininkais, finansiniais patarėjais. Pats platinimas vyko beveik 5 savaites“, - BNS sakė jis.

Pono Malevskio teigimu, obligacijų emisiją kaip finansavimo šaltinį įmonė pasirinko, mat jos lengviausiai suprantamas instrumentas mažesniems investuotojams.

„Nusprendėme platinti tikslinę obligacijų emisiją konkrečiam projektui, nes pamanėme, kad taip bus saugiau investuotojams, taip pat galėjome pabandyti platesniame rate, ne tik informuotiems investuotojams, kur suma prasideda nuo 125.000 Eur. Mūsų obligacijų buvo galima įsigyti nuo 1.000 Eur ir buvo ne vienas asmuo, kuris investavo 1.000-10.000 Eur“, - pasakojo jis.

Anot „Rewo“ direktoriaus, obligacijų įsigijo 85 investuotojai – Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys. Skelbta, jog jų paklausa pasiūlą viršijo 10%.

„Manau, kad pakankamai didelis skaičius. Iš tų, kuriuos teko matyti, tai žmonės, kurie diversifikuoja savo nedidelius investicijų portfelius, kurie reinvestuoja savo kitus uždirbtus pinigus, vidutinio lygio vadovai, turintys santaupų, kurias įdarbina. Bet vieno segmento negalėčiau išskirti“, - teigia p. Malevskis.

Jis pasakojo, jog dalį emisijos išplatinti per sutelktinio finansavimo platformą nuspręsta ne iš karto, tačiau pasirenkant platformą svarbiausia buvo jos specializacija NT rinkoje, nes tai lėmė galimybę pritraukti šį verslą išmanančių investuotojų.

Jis pripažįsta, kad lėšų pritraukimas per obligacijas įmonei kainavo brangiau nei banko finansavimas, tačiau p. Malevskio teigimu, metinės 12% palūkanos buvo priimtinos.

Be to, jis priduria, jog apie dar vieną obligacijų emisijos platinimą bendrovė svarstytų įgyvendinusi projektą Pilaitėje arba jo baigiamajame etape. Pono Malevskio nuomone, šiuo metu rinkoje, kol nėra daug patirties, realu pritraukti iki 10 mln. Eur NT plėtros projektams platinant obligacijas.

Trūksta linkusių rizikuoti

Martynas Trimonis, „Swedbank“ NT klientų vadovas įsitikinęs, kad rinkoje erdvės plėstis yra dalyviams, pasiryžusiems finansuoti didesnės rizikos projektus, mat šalyje veikiantys skandinaviški bankai to nedaro.

„Naujiems, į didesnės rizikos segmentus orientuotiems finansų rinkos dalyviams, erdvės sėkmingai plėtrai rinkoje tikrai yra. Lietuvoje brandžiai išvystyta tik dalis kapitalo šaltinių rinkos – iš esmės turime tik gerai veikiantį bankų sektorių, kuris orientuojasi į žemesnę riziką. Tuo tarpu vidutinės ar aukštesnės rizikos projektams finansavimo šaltinių pasirinkimas vis dar yra labai ribotas tiek pločio, tiek gylio prasme“, - sako jis.

Pono Trimonio teigimu, Lietuvos rinka obligacijų platinimui dar gali būti sekli, bet ilgainiui situacija turėtų keistis.

„Obligacijos populiarėja, nors jų emisijų dydis kol kas dažniausiai nėra didelis – iki kelių milijonų eurų su 7-12% dydžio palūkanomis. Tačiau jau turime ir sėkmės istorijų. Į komercinį turtą Baltijos šalyse investuojantis fonas „Baltic Horizon“ šiemet išplatino ir 30 mln. Eur penkerių metų trukmės obligacijų su 4,25% metine palūkanų norma. Ją išpirko Baltijos šalių instituciniai investuotojai“, - aiškina jis.

Anot p. Trimonio, alternatyvus finansavimas dažniausiai yra brangesnis, tačiau tai ne visais atvejais turės įtakos galutinio produkto kainai. Jo teigimu, šiuo metu Baltijos šalyse sparčiausiai populiarėja sutelktinis finansavimas.

Pasak jo, privatūs paskolų fondai, draudimo bendrovės ar pensijų fondai taip pat galėtų tapti alternatyviais finansavimo šaltiniais bankams, tačiau Baltijos šalys jiems dažnai būna per mažos.

Sėkmė priklausys nuo masto

Arūnas Čiulada, investicijų valdymo bendrovės „Synergy Finance“ direktorius, įsitikinęs, jog alternatyvūs NT rinkos finansavimo įrankiai turės pasisekimą, jei galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

„Lietuvoje jau yra keletas įsitvirtinusių sutelktinio finansavimo platformų, kurios ima labai platų veiklos spektrą: skolinimas su užstatu, faktoringas, vartojimo paskolos, lizingas ir pan. Jos ilgainiui pasiūlys sprendimų ir NT projektams. Tačiau poreikis specializuotiems šiai rinkai projektams yra ir dažniausiai į tokių platformų kūrimą įsitraukia žmonės, dirbę šioje srityje. Jeigu jie galės pasiūlyti efektyvesnių sprendimų, nei bankai ar šiuo metu veikiančios platformos, galima tikėtis pasisekimo. Jeigu ne, sutrauks tik pažįstamų projektus“, - teigia jis.

Anot p. Čiulados, alternatyvių finansavimo šaltinių sėkmė priklausys nuo pasiekto masto, o jie aktualiausis mažiems projektams ir plėtotojams.

„Jiems bankų finansavimas ne visuomet tikslingas dėl ilgų procedūrų, kai kurie tokio finansavimo negauna. O dideliems plėtotojams palanku dirbti su bankais, nes atsiranda masto efektas, projektai įprastai yra tęstiniai, apima keletą etapų“, - aiškina jis.

„Synergy Finance“ vadovas pripažįsta, jog įmonės valdomi NT fondai taip pat nesinaudoja bankų finansavimu. Pasak jo, šiuo metu didelė dalis plėtotojų naudojasi investiciniais fondais, tačiau jis negalėjo prognozuoti tokios sėkmės, pavyzdžiui, obligacijoms – jos dažniausiai skiriamos konkrečiai bendrovei ar projektui, jų terminas bei grąža aiškesnė nei fondų.

Nedidelės emisijos gali būti nebrangios

Daiva Sindaravičiūtė, su „Rewo“ obligacijų emisija dirbusios tarptautinės įmonių grupės „Lewben“ teisininkė, sako, kad rengiantis obligacijų platinimui reikia įvertinti projektą, lėšų poreikį, galimybes pasiūlyti palūkanas, vertybinių popierių galiojimo laikotarpį, taip pat pasirinkti patikėtinį.

Klausiama, kokių lūkesčių gali turėti plėtotojai dėl obligacijų palūkanų, p. Sindaravičiūtė pataria juos derinti ir su rinkos situacija.

„Reikia įsivertinti, kokio dydžio palūkanas planuoja mokėti bendrovė ir kokią kainą yra pasiruošę mokėti investuotojai, taip pat atsižvelgti į situaciją rinkoje, sektoriaus riziką, emisijos dydį ir bendrovės galimybes. Emitentai, kurie obligacijas leidžia pirmą kartą, turėtų galvoti apie vidutinio dydžio ir didesnes palūkanas, kurios siekia kelis ar keliolika procentų. Obligacijų terminas paprastai siejamas su projekto įgyvendinimo planais“, - vardija ji.

Teisininkės teigimu, emisijas iki 5 mln. Eur išplatinti galima gana paprastai ir tam nereikia didelių sąnaudų. Tuo tarpu norint pritraukti didesnį finansavimą, obligacijų likvidumui gali tekti pasitelkti antrinę rinką, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Capital“ nutraukė franšizės sutartį su biuru Kaune, kelis jungia Vilniuje 5

Nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus vienijantis tinklas „Capital Realty“ nutraukė franšizės sutartį su UAB...

Statyba ir NT
2019.03.18
„Omberg“ į kotedžų projektą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 4

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Omberg“ kovą Vilniaus Gineitiškėse pradeda 34 kotedžų kvartalo statybą.

Statyba ir NT
2019.03.18
Varėna ieško, kas už 342.000 Eur sutvarkytų Dainų slėnį 1

Per metus ketinama sutvarkyti Dainų slėnį – įrengti aikštelę su pagrindu scenai, apšvietimą ir 500 žiūrovų...

Statyba ir NT
2019.03.18
„k18b“: projekto detalės ir išaugusios investicijos Premium 13

Pusketvirtų metų derintam biurų ir viešbučio kompleksui Vilniaus centre išdavus statybos leidimą, plėtotojas...

Statyba ir NT
2019.03.18
Vilniaus Justiniškių mikrorajone projektuoja dengtą futbolo aikštelę 

Privataus investuotojo užsakymu sostinės Justiniškių mikrorajone projektuojama futbolo aikštelė, kurioje bus...

Statyba ir NT
2019.03.16
Baltijos šalių fondas investavo į bankrutavusią Suomijos bendrovę

Baltijos šalyse veikiančio privataus kapitalo fondo „Livonia Partners“ šiemet įsigytas Estijos langų...

Rinkos
2019.03.16
Prokurorai teismui perdavė „Panevėžio kelių“ bylą  

Penktadienį Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą...

Statyba ir NT
2019.03.15
„NT Valdos“ aukcione siūlys objektų už 16 mln. Eur

Kitą savaitę vyksiančiame aukcione „Lietuvos energijos“ antrinė bendrovė „NT Valdos“ pasiūlys įsigyti 14...

Statyba ir NT
2019.03.15
Istorinis biurų sandoris Kaune nutrūko – „R1 RCM“ lieka senose patalpose 5

Kaune įsikūrusio technologijų kompanijos „R1 RCM“ (buvusi „Intermedix“) padalinio darbuotojams pristatyti...

Paslaugos
2019.03.14
Pastatui už 1,8 mln. Eur Vilniaus centre ieško pirkėjo   3

Kitą savaitę vyksiančiame nekilnojamojo turto (NT) aukcione bus parduodamas pačioje Vilniaus širdyje esantis...

Statyba ir NT
2019.03.14
Architektų rūmai mano, kad „k18b“ statybos leidimas neteisėtas, bet teisybės neieškos 29

Architektų rūmų taryba trečiadienį biurų ir viešbučio kompleksui „k18b“ Vilniuje išduotą statybos leidimą...

Statyba ir NT
2019.03.14
„Vaidilos“ teatro prekės ženklas parduotas naujam operatoriui 1

Buvęs „Vaidilos“ teatro vadovas Gediminas Jankus kartu su britų–australų partneriais įmonės prekės ženklą...

Rinkodara
2019.03.14
Paskelbti geriausi pėsčiųjų tilto per Nerį Vilniuje projektai  2

Po du mėnesius vykusio architektūrinės idėjos konkurso atrinkti 3 geriausi pėsčiųjų tilto per Nerį sostinėje...

Statyba ir NT
2019.03.14
Keičiasi „Lords LB Asset Management“ vadovas 11

Investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ keičia vadovą. Ligšiolinį direktorių Domą Kačinską...

Vadyba
2019.03.14
Komfortas biure – kompleksinių sprendimų rezultatas Verslo tribūna 1

Kai žiūri į pastatą, pirmiausia matai jo architektūrinę raišką. Tačiau dirbančiam ar gyvenančiam žymiai...

Ateities statyba
2019.03.13
Vilniuje leista statyti D. Libeskindo suprojektuotą pastatą  44

JAV architektų „Studio Libeskind“ suprojektuoto pastato statybai sostinės Konstitucijos prospekte neliko...

Statyba ir NT
2019.03.13
Vilniuje ruošiamasi sutvarkyti Ąžuolyno gatvę  10

Savivaldybė ieško, kas už 800.000 Eur atliktų dvi svarbias eismo arterijas jungiančios Ąžuolyno g.

Statyba ir NT
2019.03.13
Investuotojo portretas: nuo Kiyosakio knygos įkvėpimo iki 300.000 Eur portfelyje Premium 6

Į pensiją reikia išeiti ne tada, kai tau pasako valstybė, bet tada, kai pats to nori.

Rinkos
2019.03.13
„Sostena“ Vilniuje planuoja statyti naują automobilių saloną 4

Sostinės Savanorių pr. gale ketinama pastatyti 4.500 kv. m bendrojo ploto automobilių pardavimo, remonto ir...

Statyba ir NT
2019.03.13
Patalpų karta: 90% laiko be dienos šviesos ir gryno oro Verslo tribūna

Mūsų namai – mūsų tvirtovė. Pasirodo, šis posakis gali būti ir labai klaidingas, ir kenksmingas mūsų...

Ateities statyba
2019.03.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau