Alternatyvų bankų paskoloms reikia nedideliems NT projektams

Publikuota: 2018-08-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Rewo“ išplatinus vieną pirmųjų Lietuvoje viešą obligacijų emisiją kotedžų kvartalo statybai, investicijų ekspertai pastebi, kad rinkoje trūksta alternatyvų bankų finansavimui – jos šiuo metu aktualiausios mažiems plėtotojams ir projektams.

Edvinas Malevskis, „Rewo“ direktorius, sako, jog nuo idėjos iki emisijos išplatinimo praėjo bene pusmetis, o to imtis paskatino noras išbandyti alternatyvius finansavimo šaltinius.

Bankų ir investicijų valdymo bendrovių atstovai teigia, kad rinkoje trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių, ypač mažiems plėtotojams arba projektams, todėl šie įrankiai turės pasisekimą, jeigu galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

Paklausa viršijo pasiūlą

Ponas Malevskis sako, jog 3 mln. Eur vertės obligacijų emisijos kotedžų kvartalo Pilaitėje plėtrai platinimas truko nuo 2017-ųjų pabaigos iki šių metų liepos.

„Mintis gimė norint pabandyti alternatyvius finansavimo šaltinius. Dirbame ir su bankais, finansuojame projektus, bet rinkoje yra alternatyvų, kurios populiarėja visame pasaulyje. Apie 4-5 mėnesius vyko parengiamieji darbai. Konsultavomės su Lietuvos banku, teisininkais, finansiniais patarėjais. Pats platinimas vyko beveik 5 savaites“, - BNS sakė jis.

Pono Malevskio teigimu, obligacijų emisiją kaip finansavimo šaltinį įmonė pasirinko, mat jos lengviausiai suprantamas instrumentas mažesniems investuotojams.

„Nusprendėme platinti tikslinę obligacijų emisiją konkrečiam projektui, nes pamanėme, kad taip bus saugiau investuotojams, taip pat galėjome pabandyti platesniame rate, ne tik informuotiems investuotojams, kur suma prasideda nuo 125.000 Eur. Mūsų obligacijų buvo galima įsigyti nuo 1.000 Eur ir buvo ne vienas asmuo, kuris investavo 1.000-10.000 Eur“, - pasakojo jis.

Anot „Rewo“ direktoriaus, obligacijų įsigijo 85 investuotojai – Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys. Skelbta, jog jų paklausa pasiūlą viršijo 10%.

„Manau, kad pakankamai didelis skaičius. Iš tų, kuriuos teko matyti, tai žmonės, kurie diversifikuoja savo nedidelius investicijų portfelius, kurie reinvestuoja savo kitus uždirbtus pinigus, vidutinio lygio vadovai, turintys santaupų, kurias įdarbina. Bet vieno segmento negalėčiau išskirti“, - teigia p. Malevskis.

Jis pasakojo, jog dalį emisijos išplatinti per sutelktinio finansavimo platformą nuspręsta ne iš karto, tačiau pasirenkant platformą svarbiausia buvo jos specializacija NT rinkoje, nes tai lėmė galimybę pritraukti šį verslą išmanančių investuotojų.

Jis pripažįsta, kad lėšų pritraukimas per obligacijas įmonei kainavo brangiau nei banko finansavimas, tačiau p. Malevskio teigimu, metinės 12% palūkanos buvo priimtinos.

Be to, jis priduria, jog apie dar vieną obligacijų emisijos platinimą bendrovė svarstytų įgyvendinusi projektą Pilaitėje arba jo baigiamajame etape. Pono Malevskio nuomone, šiuo metu rinkoje, kol nėra daug patirties, realu pritraukti iki 10 mln. Eur NT plėtros projektams platinant obligacijas.

Trūksta linkusių rizikuoti

Martynas Trimonis, „Swedbank“ NT klientų vadovas įsitikinęs, kad rinkoje erdvės plėstis yra dalyviams, pasiryžusiems finansuoti didesnės rizikos projektus, mat šalyje veikiantys skandinaviški bankai to nedaro.

„Naujiems, į didesnės rizikos segmentus orientuotiems finansų rinkos dalyviams, erdvės sėkmingai plėtrai rinkoje tikrai yra. Lietuvoje brandžiai išvystyta tik dalis kapitalo šaltinių rinkos – iš esmės turime tik gerai veikiantį bankų sektorių, kuris orientuojasi į žemesnę riziką. Tuo tarpu vidutinės ar aukštesnės rizikos projektams finansavimo šaltinių pasirinkimas vis dar yra labai ribotas tiek pločio, tiek gylio prasme“, - sako jis.

Pono Trimonio teigimu, Lietuvos rinka obligacijų platinimui dar gali būti sekli, bet ilgainiui situacija turėtų keistis.

„Obligacijos populiarėja, nors jų emisijų dydis kol kas dažniausiai nėra didelis – iki kelių milijonų eurų su 7-12% dydžio palūkanomis. Tačiau jau turime ir sėkmės istorijų. Į komercinį turtą Baltijos šalyse investuojantis fonas „Baltic Horizon“ šiemet išplatino ir 30 mln. Eur penkerių metų trukmės obligacijų su 4,25% metine palūkanų norma. Ją išpirko Baltijos šalių instituciniai investuotojai“, - aiškina jis.

Anot p. Trimonio, alternatyvus finansavimas dažniausiai yra brangesnis, tačiau tai ne visais atvejais turės įtakos galutinio produkto kainai. Jo teigimu, šiuo metu Baltijos šalyse sparčiausiai populiarėja sutelktinis finansavimas.

Pasak jo, privatūs paskolų fondai, draudimo bendrovės ar pensijų fondai taip pat galėtų tapti alternatyviais finansavimo šaltiniais bankams, tačiau Baltijos šalys jiems dažnai būna per mažos.

Sėkmė priklausys nuo masto

Arūnas Čiulada, investicijų valdymo bendrovės „Synergy Finance“ direktorius, įsitikinęs, jog alternatyvūs NT rinkos finansavimo įrankiai turės pasisekimą, jei galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

„Lietuvoje jau yra keletas įsitvirtinusių sutelktinio finansavimo platformų, kurios ima labai platų veiklos spektrą: skolinimas su užstatu, faktoringas, vartojimo paskolos, lizingas ir pan. Jos ilgainiui pasiūlys sprendimų ir NT projektams. Tačiau poreikis specializuotiems šiai rinkai projektams yra ir dažniausiai į tokių platformų kūrimą įsitraukia žmonės, dirbę šioje srityje. Jeigu jie galės pasiūlyti efektyvesnių sprendimų, nei bankai ar šiuo metu veikiančios platformos, galima tikėtis pasisekimo. Jeigu ne, sutrauks tik pažįstamų projektus“, - teigia jis.

Anot p. Čiulados, alternatyvių finansavimo šaltinių sėkmė priklausys nuo pasiekto masto, o jie aktualiausis mažiems projektams ir plėtotojams.

„Jiems bankų finansavimas ne visuomet tikslingas dėl ilgų procedūrų, kai kurie tokio finansavimo negauna. O dideliems plėtotojams palanku dirbti su bankais, nes atsiranda masto efektas, projektai įprastai yra tęstiniai, apima keletą etapų“, - aiškina jis.

„Synergy Finance“ vadovas pripažįsta, jog įmonės valdomi NT fondai taip pat nesinaudoja bankų finansavimu. Pasak jo, šiuo metu didelė dalis plėtotojų naudojasi investiciniais fondais, tačiau jis negalėjo prognozuoti tokios sėkmės, pavyzdžiui, obligacijoms – jos dažniausiai skiriamos konkrečiai bendrovei ar projektui, jų terminas bei grąža aiškesnė nei fondų.

Nedidelės emisijos gali būti nebrangios

Daiva Sindaravičiūtė, su „Rewo“ obligacijų emisija dirbusios tarptautinės įmonių grupės „Lewben“ teisininkė, sako, kad rengiantis obligacijų platinimui reikia įvertinti projektą, lėšų poreikį, galimybes pasiūlyti palūkanas, vertybinių popierių galiojimo laikotarpį, taip pat pasirinkti patikėtinį.

Klausiama, kokių lūkesčių gali turėti plėtotojai dėl obligacijų palūkanų, p. Sindaravičiūtė pataria juos derinti ir su rinkos situacija.

„Reikia įsivertinti, kokio dydžio palūkanas planuoja mokėti bendrovė ir kokią kainą yra pasiruošę mokėti investuotojai, taip pat atsižvelgti į situaciją rinkoje, sektoriaus riziką, emisijos dydį ir bendrovės galimybes. Emitentai, kurie obligacijas leidžia pirmą kartą, turėtų galvoti apie vidutinio dydžio ir didesnes palūkanas, kurios siekia kelis ar keliolika procentų. Obligacijų terminas paprastai siejamas su projekto įgyvendinimo planais“, - vardija ji.

Teisininkės teigimu, emisijas iki 5 mln. Eur išplatinti galima gana paprastai ir tam nereikia didelių sąnaudų. Tuo tarpu norint pritraukti didesnį finansavimą, obligacijų likvidumui gali tekti pasitelkti antrinę rinką, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Rengės ruože – baigiamieji atstatymo darbai 

Prieš dešimtmetį išardytame geležinkelio ruože iš Mažeikių į Latvijos Rengę vyksta baigiamieji atstatymo...

Vilniaus savivaldybės planuojamas įrengti japoniškas sodas pabrango dukart

Vilniaus savivaldybės Šnipiškėse planuojamas įrengti japoniškas sodas pabrango iki 2,98 mln. Eur.

Statyba ir NT
2019.12.08
Investavimas į NT paskolas su antrine hipoteka 6

Lietuvos ir užsienio sutelktinio finansavimo NT platformose vis dažniau tenka pamatyti antrinę hipoteką...

Rinkos
2019.12.08
Gruzdžių miestelis neranda, kas už 670.000 Eur imtųsi tvarkymo darbų 1

Šiaulių rajone esantis Gruzdžių miestelis antrą kartą ieško, kas sutvarkytų bendruomenės erdves.

Statyba ir NT
2019.12.07
„Mitnija“ statys beveik 8.000 kv. m ploto viešbutį Anglijoje  1

Koncernui „MG Baltic“ priklausanti statybos UAB „Mitnija“ gavo užsakymą statyti 8 aukštų, 210 kambarių „Moxy“...

Statyba ir NT
2019.12.06
Statybų srityje dirbanti Guoda moksleiviams siuntė svarbią žinutę: netikėkite, jei kas nors mano, kad jūs kažko negalit Verslo tribūna

Ar jauna šviesiaplaukė gali sėkmingai vadovauti statybų projektams?  Tarp statybų srityje dirbančių šeimos...

Vadyba
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
VPT: statybos viešuosiuose pirkimuose – teigiamas pokytis 1

Statybos viešuosiuose pirkimuose didėja konkurencija, todėl paslaugas pradėjo teikti daugiau įmonių. Nors...

Statyba ir NT
2019.12.05
V. Andrejevas: Panemunės aplinkkelį tikimasi sutvarkyti po metų

Prieš ketverius metus nekokybiškai nutiesto ir kol kas nenaudojamo Panemunės aplinkkelio pasienyje su...

Statyba ir NT
2019.12.05
Kelių direkcija: rangovai vilkina defektų taisymą 1

Pernai atlikus valstybinės reikšmės kelių auditą, rangovai vilkina defektų tvarkymą, todėl dalis jų bus...

Statyba ir NT
2019.12.05
Butų pardavimo sandorių skaičius Vilniuje augo 5%

Per šių metų 11 mėn. butų sandorių skaičius penkiuose didžiausiuose šalies miestuose augo 4–11%, palyginti su...

Statyba ir NT
2019.12.05
„Orion“ fondo įmonė įsigijo Palangos aplinkkelio projektą Premium 1

Investicijų valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ fondo bendrovė įsigijo įmonę, kuri viešojo ir...

Statyba ir NT
2019.12.05
Konferencija BIM FORUM VILNIUS 2019: STATYBŲ DIENA Verslo tribūna

Š. m. lapkričio 21 d. Vilniuje įvyko konferencija BIM FORUM VILNIUS 2019: STATYBŲ DIENA. Trečią kartą...

Statyba ir NT
2019.12.05
Vyriausybė panaikino dalį verslo liudijimų Premium 4

Vyriausybė panaikino verslo liudijimus statybos apdailos darbams, autoservisų ir auklių paslaugoms. Smulkieji...

Finansai
2019.12.05
Investuoja į 200 vietų senjorų namus Premium 2

UAB „Veisnera“ pernai Varėnos r. Spenglos kaime įsigytą apleistą internatinę mokyklą, esančią 5 ha ploto...

Statyba ir NT
2019.12.05
Komercinio sklypo pardavimas – lyg pardavėjo ir pirkėjo protų mūšis Premium

Komercinės paskirties objektų teritorijų kainą, jų pardavimo ir vystymo galimybes iš esmės lemia penki...

Statyba ir NT
2019.12.05
Vilnius rengia mokestinių naujovių nuomojantiems butus per „Airbnb“ Premium 4

Vilniaus m. savivaldybė planuoja pasirašyti sutartį su tarptautine nakvynių rezervavimo platforma „Airbnb“...

Paslaugos
2019.12.04
Kitąmet mažės statybos darbų, kuriuos bus galima atlikti su verslo liudijimais 3

Nuo 2020 m. liepos 1 d. pagal verslo liudijimą nebus galima verstis statybos baigimo apdailos darbais,...

Statyba ir NT
2019.12.04
Vilniaus valdžia ėmėsi svarstyti nacionalinio stadiono sutarties projektą 2

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti naują nacionalinio stadiono sutarties koncesijos...

Statyba ir NT
2019.12.04
Susisiekimo ministras nepritars geležinkelio elektrifikavimo sutarčiai

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau