Alternatyvų bankų paskoloms reikia nedideliems NT projektams

Publikuota: 2018-08-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Rewo“ išplatinus vieną pirmųjų Lietuvoje viešą obligacijų emisiją kotedžų kvartalo statybai, investicijų ekspertai pastebi, kad rinkoje trūksta alternatyvų bankų finansavimui – jos šiuo metu aktualiausios mažiems plėtotojams ir projektams.

Edvinas Malevskis, „Rewo“ direktorius, sako, jog nuo idėjos iki emisijos išplatinimo praėjo bene pusmetis, o to imtis paskatino noras išbandyti alternatyvius finansavimo šaltinius.

Bankų ir investicijų valdymo bendrovių atstovai teigia, kad rinkoje trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių, ypač mažiems plėtotojams arba projektams, todėl šie įrankiai turės pasisekimą, jeigu galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

Paklausa viršijo pasiūlą

Ponas Malevskis sako, jog 3 mln. Eur vertės obligacijų emisijos kotedžų kvartalo Pilaitėje plėtrai platinimas truko nuo 2017-ųjų pabaigos iki šių metų liepos.

„Mintis gimė norint pabandyti alternatyvius finansavimo šaltinius. Dirbame ir su bankais, finansuojame projektus, bet rinkoje yra alternatyvų, kurios populiarėja visame pasaulyje. Apie 4-5 mėnesius vyko parengiamieji darbai. Konsultavomės su Lietuvos banku, teisininkais, finansiniais patarėjais. Pats platinimas vyko beveik 5 savaites“, - BNS sakė jis.

Pono Malevskio teigimu, obligacijų emisiją kaip finansavimo šaltinį įmonė pasirinko, mat jos lengviausiai suprantamas instrumentas mažesniems investuotojams.

„Nusprendėme platinti tikslinę obligacijų emisiją konkrečiam projektui, nes pamanėme, kad taip bus saugiau investuotojams, taip pat galėjome pabandyti platesniame rate, ne tik informuotiems investuotojams, kur suma prasideda nuo 125.000 Eur. Mūsų obligacijų buvo galima įsigyti nuo 1.000 Eur ir buvo ne vienas asmuo, kuris investavo 1.000-10.000 Eur“, - pasakojo jis.

Anot „Rewo“ direktoriaus, obligacijų įsigijo 85 investuotojai – Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys. Skelbta, jog jų paklausa pasiūlą viršijo 10%.

„Manau, kad pakankamai didelis skaičius. Iš tų, kuriuos teko matyti, tai žmonės, kurie diversifikuoja savo nedidelius investicijų portfelius, kurie reinvestuoja savo kitus uždirbtus pinigus, vidutinio lygio vadovai, turintys santaupų, kurias įdarbina. Bet vieno segmento negalėčiau išskirti“, - teigia p. Malevskis.

Jis pasakojo, jog dalį emisijos išplatinti per sutelktinio finansavimo platformą nuspręsta ne iš karto, tačiau pasirenkant platformą svarbiausia buvo jos specializacija NT rinkoje, nes tai lėmė galimybę pritraukti šį verslą išmanančių investuotojų.

Jis pripažįsta, kad lėšų pritraukimas per obligacijas įmonei kainavo brangiau nei banko finansavimas, tačiau p. Malevskio teigimu, metinės 12% palūkanos buvo priimtinos.

Be to, jis priduria, jog apie dar vieną obligacijų emisijos platinimą bendrovė svarstytų įgyvendinusi projektą Pilaitėje arba jo baigiamajame etape. Pono Malevskio nuomone, šiuo metu rinkoje, kol nėra daug patirties, realu pritraukti iki 10 mln. Eur NT plėtros projektams platinant obligacijas.

Trūksta linkusių rizikuoti

Martynas Trimonis, „Swedbank“ NT klientų vadovas įsitikinęs, kad rinkoje erdvės plėstis yra dalyviams, pasiryžusiems finansuoti didesnės rizikos projektus, mat šalyje veikiantys skandinaviški bankai to nedaro.

„Naujiems, į didesnės rizikos segmentus orientuotiems finansų rinkos dalyviams, erdvės sėkmingai plėtrai rinkoje tikrai yra. Lietuvoje brandžiai išvystyta tik dalis kapitalo šaltinių rinkos – iš esmės turime tik gerai veikiantį bankų sektorių, kuris orientuojasi į žemesnę riziką. Tuo tarpu vidutinės ar aukštesnės rizikos projektams finansavimo šaltinių pasirinkimas vis dar yra labai ribotas tiek pločio, tiek gylio prasme“, - sako jis.

Pono Trimonio teigimu, Lietuvos rinka obligacijų platinimui dar gali būti sekli, bet ilgainiui situacija turėtų keistis.

„Obligacijos populiarėja, nors jų emisijų dydis kol kas dažniausiai nėra didelis – iki kelių milijonų eurų su 7-12% dydžio palūkanomis. Tačiau jau turime ir sėkmės istorijų. Į komercinį turtą Baltijos šalyse investuojantis fonas „Baltic Horizon“ šiemet išplatino ir 30 mln. Eur penkerių metų trukmės obligacijų su 4,25% metine palūkanų norma. Ją išpirko Baltijos šalių instituciniai investuotojai“, - aiškina jis.

Anot p. Trimonio, alternatyvus finansavimas dažniausiai yra brangesnis, tačiau tai ne visais atvejais turės įtakos galutinio produkto kainai. Jo teigimu, šiuo metu Baltijos šalyse sparčiausiai populiarėja sutelktinis finansavimas.

Pasak jo, privatūs paskolų fondai, draudimo bendrovės ar pensijų fondai taip pat galėtų tapti alternatyviais finansavimo šaltiniais bankams, tačiau Baltijos šalys jiems dažnai būna per mažos.

Sėkmė priklausys nuo masto

Arūnas Čiulada, investicijų valdymo bendrovės „Synergy Finance“ direktorius, įsitikinęs, jog alternatyvūs NT rinkos finansavimo įrankiai turės pasisekimą, jei galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

„Lietuvoje jau yra keletas įsitvirtinusių sutelktinio finansavimo platformų, kurios ima labai platų veiklos spektrą: skolinimas su užstatu, faktoringas, vartojimo paskolos, lizingas ir pan. Jos ilgainiui pasiūlys sprendimų ir NT projektams. Tačiau poreikis specializuotiems šiai rinkai projektams yra ir dažniausiai į tokių platformų kūrimą įsitraukia žmonės, dirbę šioje srityje. Jeigu jie galės pasiūlyti efektyvesnių sprendimų, nei bankai ar šiuo metu veikiančios platformos, galima tikėtis pasisekimo. Jeigu ne, sutrauks tik pažįstamų projektus“, - teigia jis.

Anot p. Čiulados, alternatyvių finansavimo šaltinių sėkmė priklausys nuo pasiekto masto, o jie aktualiausis mažiems projektams ir plėtotojams.

„Jiems bankų finansavimas ne visuomet tikslingas dėl ilgų procedūrų, kai kurie tokio finansavimo negauna. O dideliems plėtotojams palanku dirbti su bankais, nes atsiranda masto efektas, projektai įprastai yra tęstiniai, apima keletą etapų“, - aiškina jis.

„Synergy Finance“ vadovas pripažįsta, jog įmonės valdomi NT fondai taip pat nesinaudoja bankų finansavimu. Pasak jo, šiuo metu didelė dalis plėtotojų naudojasi investiciniais fondais, tačiau jis negalėjo prognozuoti tokios sėkmės, pavyzdžiui, obligacijoms – jos dažniausiai skiriamos konkrečiai bendrovei ar projektui, jų terminas bei grąža aiškesnė nei fondų.

Nedidelės emisijos gali būti nebrangios

Daiva Sindaravičiūtė, su „Rewo“ obligacijų emisija dirbusios tarptautinės įmonių grupės „Lewben“ teisininkė, sako, kad rengiantis obligacijų platinimui reikia įvertinti projektą, lėšų poreikį, galimybes pasiūlyti palūkanas, vertybinių popierių galiojimo laikotarpį, taip pat pasirinkti patikėtinį.

Klausiama, kokių lūkesčių gali turėti plėtotojai dėl obligacijų palūkanų, p. Sindaravičiūtė pataria juos derinti ir su rinkos situacija.

„Reikia įsivertinti, kokio dydžio palūkanas planuoja mokėti bendrovė ir kokią kainą yra pasiruošę mokėti investuotojai, taip pat atsižvelgti į situaciją rinkoje, sektoriaus riziką, emisijos dydį ir bendrovės galimybes. Emitentai, kurie obligacijas leidžia pirmą kartą, turėtų galvoti apie vidutinio dydžio ir didesnes palūkanas, kurios siekia kelis ar keliolika procentų. Obligacijų terminas paprastai siejamas su projekto įgyvendinimo planais“, - vardija ji.

Teisininkės teigimu, emisijas iki 5 mln. Eur išplatinti galima gana paprastai ir tam nereikia didelių sąnaudų. Tuo tarpu norint pritraukti didesnį finansavimą, obligacijų likvidumui gali tekti pasitelkti antrinę rinką, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
12:12
Nebaigtą statyti Kauno viešbutį „Britanika“ perėmė nauji savininkai 2

Nebaigtą statyti ir apleistą Kauno viešbutį „Britanika“ perėmė nauji savininkai. 

Statyba ir NT
2018.08.14
Operos ir baleto teatro rekonstrukcijoje nusikaltimo nerado 1

Neradus nusikalstamos veiklos požymių, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir...

Statyba ir NT
2018.08.14
Išrinko vadovą Turto bankui, bet jis pareigų atsisakė 8

Finansų ministerijos organizuoto konkurso metu buvo išrinktas naujasis nuolatinis VĮ Turto bankas vadovas,...

Statyba ir NT
2018.08.14
Liepą butai sparčiausiai brango Panevėžyje, lėčiausiai – Vilniuje

Šių metų liepą tarp Lietuvos didmiesčių sparčiausias metinis butų kainų augimas fiksuotas Panevėžyje,...

Statyba ir NT
2018.08.14
Statybos darbų apimtis išaugo 17,5% 2

Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, statybos darbų apimtis Lietuvoje buvo...

Statyba ir NT
2018.08.14
Už netinkamą Kongresų rūmų rekonstrukcijos konkursą – 72.000 Eur bauda

Už netinkamai organizuotą Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų konkursą Lietuvos valstybiniam...

Statyba ir NT
2018.08.14
Gintautas Mažeika išrinktas „Civinity“ valdybos pirmininku 1

Būsto ir komercinių pastatų administravimo įmonių grupė „Civinity“ atnaujina valdybos sudėtį. Valdybos...

Vadyba
2018.08.14
Sostinėje šiemet parduoda 16,8% mažiau naujų butų 10

Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1.685 butus – 16,8% mažiau nei...

Statyba ir NT
2018.08.14
„Moki-veži“ žengia į aktyvios plėtros etapą Premium 12

Statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklą „Moki-veži“ valdanti UAB „Makveža“ netrukus atidarys...

„City Service“ įmonė įsigijo degalinių statybos ir aptarnavimo bendrovę 1

Koncernui „Icor“ priklausančios pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonė įsigijo degalinių statybos ir...

Statyba ir NT
2018.08.13
Palanga ir „Lords LB“ taikiai susitarė dėl buvusios „Viešnagės“ teritorijos

Palangos savivaldybė ir investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė taikiai susitarė dėl...

Statyba ir NT
2018.08.13
Parduodamas krizės sužlugdytas biurų ir butų projektas prie Vakarinio aplinkkelio Premium 2

Ant prekystalio Vilniuje dedamas investicinis projektas, kuris prieš dešimtmetį turėjo tapti pirmuoju...

Statyba ir NT
2018.08.13
„Šilas“ investuoja į logistikos centrą Premium 1

Kauno mažmeninės prekybos tinklas „Šilas“ prie Vakarinio aplinkkelio, netoli IX forto, statosi logistikos...

Ištuštinęs globos namus, Kaunas dalį pastatų parduos 2

Iš globos namų vaikus į butus perkėlusi Kauno savivaldybė dalį ištuštėjusių pastatų ruošiasi parduoti,...

Statyba ir NT
2018.08.12
„Gazprom“ dangoraižis Sankt Peterburge kainuos daugiau nei 100 mlrd. RUB 24

Finansavimas „Lakhta centro“ – Sankt Peterburge ant Suomijos įlankos kranto statomo 462 m aukščio „Gazprom“...

Energetika
2018.08.12
Iki 2021-ųjų Vilniuje suplanuota 307.000 kv. m biurų 19

Pagal viešai plėtotojų skelbiamus planus, per 2018–2020 m. Vilniaus rinką turėtų papildyti beveik 307.000 kv.

Statyba ir NT
2018.08.12
Elektrėnų atrakcionų–vaiduoklių parką pertvarkyti ketinama iki 2020 m. 4

Elektrėnų savivaldybė ketina netrukus atsikratyti apleisto sovietinio atrakcionų–vaiduoklių parko –...

Statyba ir NT
2018.08.12
Savivaldybė: profsąjungų rūmų išpirkimo kainą nustatys teismas 1

Buvusius Profesinių sąjungų rūmus valdžiusios bendrovės „VIPC Vilnius“ kreditoriams nesutikus su sostinės...

Statyba ir NT
2018.08.12
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau