Vilniaus planas artimiausiam dešimtmečiui – kompaktiškas miestas

Publikuota: 2018-07-07
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

Pagal dabartines Bendrojo plano ir jo koncepcijos gaires, Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis. Miesto pakraščiuose turėtų susiformuoti keli lokalūs centrai, suteikiantys gyventojams kokybiškas paslaugas. Tačiau keli pertekliniai reikalavimai gali stabdyti Naujamiesčio atnaujinimą, o neaiškumas dėl priemiesčių plėtros – kokybiško gyvenimo mieste plėtrą.

Lokalūs centrai dabartiniame Bendrojo plano (BP) plane, numatyti keli: Vakarų – prie Pilaitės pr. ir Vakarinio aplinkkelio, Šiaurės Vakarų – prie Ukmergės g. ir Vakarinio aplinkkelio, Rytų – Naujojoje Vilnioje, taip pat Žirmūnuose bei Grigiškėse. Tokie centrai skirti sukurti kokybiškas paslaugas atokiau nuo miesto centro. Čia  leidžiama intensyvesnė statyba, didesni prekybiniai plotai, daugiau mišrios paskirties plėtros.

Dalyje minėtų lokalių centrų jau dabar gausu komercijos ir biurų, dėl to daugiau dėmesio galėtų būti skiriama Naujajai Vilniai ir Grigiškėms, kuriose vietą nesunkiai rastų kokybiški traukos centrai.

Kompaktiškesnis miesto centras

Vienas iš bendrojo plano tikslų - formuoti kompaktišką Vilniaus miesto centrą. Siekiama skatinti efektyviau išnaudoti miesto erdves, ypač - konvertuoti apleistas arba tuštėjančias gamyklines teritorijas. Tačiau tekstiniuose reglamentuose atsiranda dvejonių keliantis punktas, kuris gali apsunkinti šiuo metu pagreitį įgavusį gamyklinių pastatų prikėlimą šiuolaikiškam gyvenimui.

Visame Naujamiestyje naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas daugiau nei 5.000 kv. m, privalomai turės būti sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą. Tai suprantama naujos statybos projektuose, tačiau sunkiai pritaikoma atnaujinant ir rekonstruojant pastatus.

Kyla klausimas, kaip tai bus įgyvendinama realybėje ir ar tai neapsunkins vystymo proceso tiek, kad vystytojai ar pastatų savininkai nuspręs nedaryti nieko ir Vilniaus centre ir toliau stūksos apšiurę bei sunkiai pritaikomi buvusių gamyklų kvartalai. Realybė ta, kad kai kuriuose pastatuose tokius reikalavimus galima pasiekti tik su neracionaliomis išlaidomis.

Neabejotina, aukštų kokybės standartų taikymas statiniams yra sveikintinas, tačiau tai neturėtų stabdyti vystymo ir apsunkinti atnaujinti miestą. Ypač turint minty šalies demografines tendencijas ir ateinančius technologinius pokyčius, tokius kaip dalijimosi ekonomika ar savaeigiai automobiliai, kuomet miesto koncentracija šiandien yra tiesiausias ir vienintelis kelias norint užtikrinti kokybiškas paslaugas miestiečiams.

Automobiliai vejami iš miesto centro

Didesnis dėmesys bus skiriamas privataus transporto populiarumo mažinimui: didinamas viešojo transporto pasiekiamumas ir patrauklumas, tiesiami dviračių takai, vystoma elektromobilių dalijimosi sistema. Visos šios priemonės turėtų skatinti patraukti privačius automobilius iš miesto centro.

Vilnius eina keliu, kurį renkasi daugelis išsivysčiusių Europos didmiesčių kaip Oslas, Miunchenas ar Barselona, po truputį išprašantys privatų transportą iš miesto centro, atveriantys didžiulius asfalto klodus viešosioms erdvėms, terasoms, patogiems pėsčiųjų takams ir alėjoms.

Privačių automobilių išprašymas planuojamas atlikti statant suplanuotas daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikštelės šalia miesto senamiesčio ir labiausiai apkrautose rajonuos.

Ši priemonė, galimai atlaisvinanti viešąsias erdves, yra sveikintina. Norint dar geresnio rezultato siūlomos „automobilių kiekio mažinimo“ procedūros turėtų būti taikomos ir naujiems gyvenamiesiems projektams, leidžiant nereikalingas parkingo vietas naujuose projektuose pakeisti dviračių takais arba automobilių dalijimosi aikštelėmis. Dabar galiojanti kompensacijos už neįrengtą parkingą sistema neskatina mažinti automobilių stovėjimo vietų prie naujų namų skaičiaus.

Daugiau plėtros miesto pakraščiuose

Žvelgiant į dabartinę Vilniaus plėtrą matyti, kad mieste dominuoja du būstų vystymo tipai - daugiabučiai, statomi pavieniai arba kvartalais, arba fragmentiška mažo intensyvumo gyvenamoji statyba su privačiais namais ar nedideliais kotedžais. Akivaizdi tendencija mieste – sodų bendrijų virsmas gyvenamaisiais kvartalais. Nors paskutiniais metais gyventojų grįžimas į miestą tik auga, dėl išsidarkiusio miesto plano gyvenimas periferinėse miesto zonose, ne iki galo išvystytose teritorijose išliks patrauklus mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kurie negali įpirkti būsto mieste centre.

Siekiant mažinti miesto drieką būtų verta pagalvoti apie užstatymo intensyvumo didinimą teritorijose greta miesto centro arba greta gero susisiekimo ašių, kur galėtų įsikurti gerai suplanuoti, miesto infrastruktūra aprūpinti kotedžų, sublokuotų aukšto intensyvumo ir mažo aukštingumo namų rajonai už prieinamą kainą. Tai būtų alternatyva naujakuriams norintiems balanso tarp privatumo, gero susisiekimo ir būvimo bendruomenės dalimi. Tačiau tuo pačiu, galėtų būti pradėtas ribojamas „statybai laukuose“. 

Jeigu mieste ir toliau dominuos tik du būstų tipai, žmonės, nenorintys gyventi sovietiniuose daugiabučiuose ir neįperkantys naujo būsto, ir toliau rinksis miesto periferinėje zonoje ar Vilniaus rajonuose esančius sklypus su prasta socialine ir inžinerine infrastruktūra bei ribotomis perspektyvomis sąlygoms gerėti.

Sovietinių daugiabučių rajonų atnaujinimas

Pagal naująjį BP, planuojama kompleksinė sovietinių daugiabučių renovacija. Kartu numatomas ir naujas užstatymas, siekiant kurti būsto įvairovę, skatinant pirmuosiuose aukštuose įrengti komercines erdves. Tarp prioritetinių zonų: Naujininkai, Naujoji Vilnia, Žirmūnų šiaurinė dalis; antruoju prioritetu žymimos Šnipiškės, Vilkpėdė, Naujamiestis.

Monofunckiškumo atsisakymas padėtų miegamiesiems rajonams įpūsti daugiau gyvybės, dėl to miesto idėjos, numatytos BP ir vykdoma Kaimynijų programa, sveikintinos. Planuojant daugiabučių atnaujinimą daugiau laisvės galima skirti efektyviam erdvės išnaudojimui kuriant viešąsias erdves, automobilių aikšteles ir kitas bendruomenei reikalingas funkcijas.

Nauji kvartalai

Vystant naują plėtrą periferinėje zonoje, pirmenybę BP numatyta skirti Pilaitės šiaurinei daliai, teritorijai prie Minsko plento ir teritorijoms prie Ukmergės g. šalia Vakarinio aplinkkelio.

Neprioritetinės plėtros teritorijų numatyta gana daug, todėl tikriausiai būtų reikalingas papildomas gyventojų švietimas ir lūkesčių valdymas, kad įsigijus būstą neprioritetinėse miesto vietose, gali tekti ilgokai palaukti visų miesto privalumų: socialinės ir inžinerinės infrastruktūros ar tinkamo susisiekimo.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Avulis: butų rinkos naujokai kai ką padaro visai neblogai 7

Į Vilniaus naujų būstų rinką atėję naujokai per kelerius metus įsigijo patirties ir jų siūlomo produkto...

Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 6

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Vilniaus oro uoste planuoja rekonstruoti riedėjimo taką 3

VĮ Lietuvos oro uostai ruošiasi rekonstruoti pagrindinių šalies oro vartų riedėjimo taką B.

Statyba ir NT
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Rontgen“ atidarė antrinę NT paskolų rinką 8

Lietuvos investicijų į NT sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ atidarė antrinę investicijų į NT...

Rinkos
2019.02.15
G. Surplys: ŽŪM Kaune patalpų nuomos konkursas bus skelbiamas vasarį 4

Vyriausybei jau pritarus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui į Kauną, Giedrius Surplys, ministras...

Statyba ir NT
2019.02.15
Pernai Lietuvoje baigta statyti 10,9% daugiau butų 3

Praėjusiais metais, palyginti su 2017 m., Lietuvoje statybos leidimų kiekis augo 4,1%, o baigtų statyti butų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Merko“ investicinė idėja materializavosi: +6,5% Premium 3

Investicinė idėja prieš rezultatus užsipirkti statybininkės „Merko Ehitus“ akcijų pasiteisino – po rodiklių...

Rinkos
2019.02.14
LVAT: specialusis planas, leidęs statyti „Misionierių sodus“, teisėtas 6

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.14
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
128 mln. Eur sandoris: „Eastnine“ perka 3 verslo centrus Vilniuje 7

Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojamos...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Merko“ 2018-ųjų apyvartą išaugino maždaug trečdaliu

Tiek Estijos statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Merko Ehitus“ įmonių grupė, tiek jos...

Statyba ir NT
2019.02.14
Suteikė galimybę NŽT teisme ginti viešąjį interesą

Seimas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) suteikė teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Statyba ir NT
2019.02.14
Vilniaus Naujamiestyje planuojamas dar vienas verslo centras Premium 8

Vilniaus Kauno g. planuojama išplėtoti 6.700 kv. m bendro ploto verslo centrą, investuotojas netrukus pradės...

Statyba ir NT
2019.02.14
Statybos darbų apimtis 2018 m. augo 13,7%  1

Pernai statybos darbų apimtis Lietuvoje augo daugiau nei dešimtadaliu, o didžiausią dalį sudarė inžineriniai...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Cramo“: įrangos nuomos tendencijos Europoje palankios 1

Vienos didžiausių Europoje statybinės įrangos bei modulinių patalpų nuomos įmonių grupės „Cramo“ pardavimai...

Pramonė
2019.02.14
Vyriausybė dėl dalyvavimo statant nacionalinį stadioną pasisakys kitą savaitę 1

Finansų ministerija vertina riziką dėl europinių lėšų įsisavinimo sostinėje statant nacionalinį stadioną ir...

Statyba ir NT
2019.02.14
A. Avulis: prieš 5 metus Vilniuje tokios psichozės nebuvo Premium 30

Arvydas Avulis, vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Hanner“ valdybos...

Statyba ir NT
2019.02.14
Sostinės gyventojams atnaujintas šilumos tiekimas, nutrūkęs pažeidus trasą

Vilniaus šilumos tinklai ketvirtadienio rytą atstatė šilumos tiekimą 25 sostinės pastatams – jis buvo...

Pramonė
2019.02.13
„Autokausta“ atsisakė 20.000 Eur pretenzijos Kelių direkcijai 

Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“ atsisakė 20.000 Eur vertės pretenzijos Lietuvos...

Logistika
2019.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau