Kas tai? Eksperto įžvalgos

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas - jau Seime

Publikuota: 2018-07-02
Jolanta Bernotaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė
Jolanta Bernotaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė

Seime pradėtas svarstyti daugelį paliesiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas. Neabejotina, kad pasikeitimai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų srityje būtini, tik klausimas, ar pasirinkto reguliavimo turinys yra tinkamas, aiškus ir pagrįstas.

Šio įstatymo projekto rengimo ištakos – statybos Druskininkuose, Vijūnėlės parko teritorijoje, Vyriausybės nutarimas dėl kurortų zonų panaikinimo ir dėl to kilęs skandalas.

Pagal konstitucinę doktriną, riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi tam tikrų sąlygų: tai turi būti daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais negali būti  paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; turi būti  laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerijai buvo pavesta parengti įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyti visi ūkinės veiklos apribojimai. Tai yra, kad ne 1992 metų Vyriausybės nutarimas ir skirtingi įstatymai reglamentuotų įvairių apsaugos zonų dydžius ir apribojimus, o juos nuosekliai, paprastai ir aiškiai nustatytų vienas įstatymas.

Buvo siekiama, pirma, peržiūrėti specialiųjų žemės naudojimų sąlygų, kurių dalis „atkeliavusios“ dar iš sovietinių laikų, koncepciją, apribojimų nustatymo filosofiją ir pan., ir antra - peržiūrėti apribojimų turinį ir pasiekti, kad įstatyme nustatyti draudimai būtų adekvatūs siekiamam tikslui, aiškiai suformuluoti ir pagrįsti argumentais.

Įstatymo projekto lydinčiuose dokumentuose nurodoma, kad numatytas teisinis reguliavimas nenustato esminių pakeitimų reguliavimo turiniui, tik redaguoja ir pakeičia jo formą. Apmaudu, nes būtent turinys turėtų būti pakeitimų tikslas ir rezultatas, jau nekalbant apie nustatomų apribojimų pagrindimą.

Taip ir lieka neaišku, kodėl, pavyzdžiui, draudžiama „statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos“, išskyrus tam tikrus atvejus – buvusias sodybas, elingus, 25 kv. m. asmeninio naudojimo pirtį ir pan. bei išpildžius tam tikras sąlygas (turi būti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, tam tikras žemės naudojimo būdas).

Norint rasti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų nustatymo tikslą, reikia skaityti kito – Saugomų teritorijų - įstatymo pakeitimo projektą. Šiame projekte rašoma, kad tokių apsaugos zonų nustatymo tikslas yra apsauga nuo taršos pavojingomis medžiagomis, krantų erozijos, ekosistemų stabilumas, migracinių koridorių funkcijos užtikrinimas, saugomas pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos sąlygos rekreacijai ir užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis.

Tikslai atrodo kilnūs, žodžiai – gražūs, bet išsiaiškinti jų teisinę reikšmę ir suprasti, kodėl taikomas veiklos apribojimas – nelengva.

Paanalizuokime vieną iš apribojimo nustatymo tikslų – siekis apsaugoti gamtinį kraštovaizdį. Saugomų teritorijų įstatymas gamtinį kraštovaizdį apibrėžia kaip natūralų pobūdį išlaikiusį kraštovaizdį, o kraštovaizdį - kaip žemės paviršiaus gamtinių ir (ar) antropogeninių komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinį junginį.

Ar tai reiškia, jog siekiamybė – nieko nekeisti ir nestatyti?

Kartais atrodo, kad turėtume daugiau gerbti ir pasitikėti vieni kitais. Tikriausiai dėl to, kad įstatymų leidėjas nustato neaiškius ar neargumentuotus draudimus, ir atsiranda  „kūrybiškas“ požiūris, išreiškiamas „elingų“ statyba ir „tikrais“ prisiminimais, kad sodyba kažkada buvo šalia vandens. Kuriant taisykles, turėtų būti įvertintos patirtys, nepasiekti tikslai, išmoktos pamokos.

Neturėtų būti toleruotina praktika, kai konkretus įstatyme paminėtų apribojimų turinys, taikymo apimtis paaiškės tik po eilės poįstatyminių teisės aktų priėmimo – turės būti įgaliota institucija, kuri nustatys apsaugos zonų nustatymo tvarką, ši institucija – patvirtins tvarkos aprašą, po to – tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai, kitokie planai, schemos ar žemėlapiai.

Įstatymo projekto esminė naujovė – registruoti teritorijas, kuriose nustatomi apribojimai, bet kodėl būtent Nekilnojamojo turto registre – taip pat neaišku. Idėja gera, tačiau ar buvo svarstomos alternatyvos? Juk yra saugomų teritorijų, miškų valstybės kadastrai, kiti registrai, kurių duomenys turi būti perduodami Nekilnojamojo turto registrui.

Ir pabaigai įdomi detalė – Vyriausybei nė nepateikus Įstatymo projekto Seimui, Aplinkos ministerija iš esmės pradėjo ruoštis jo įgyvendinimui – dar sausio mėnesį paskelbė, kad konkurso būdu perka investicijų projekto, susijusio su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, parengimo paslaugą, ir kad investicijų projektui tikimasi gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Galima suprasti siekį pasirengti būsimo įstatymo nuostatų įgyvendinimui, tačiau kas bus jei Seimas nepritars parengtam įstatymo projektui arba projektas bus iš esmės keičiamas?

Įstatymo projekto skaitymas nėra lengva užduotis ar geriausias vasaros užsiėmimas, bet jeigu norime prisidėti prie pokyčių žemės naudojimo apribojimų srityje – galime būti aktyvūs ir iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. teikti  pasiūlymus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą svarstančiam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LB apklausa: dėl didmiesčių NT plėtros – skirtingi lūkesčiai

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai mano, kad kitąmet nauji butai Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose...

2018.12.31
Monako kapitalo įmonė planuoja kurti tyrimų bazę Lietuvoje Premium

Gegužę įsteigta Monako kapitalo įmonė UAB GRH LT Lietuvoje numato įkurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės...

Pramonė
2018.12.31
Rusijos daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas 5

Pirmadienio paryčiais Rusijos Magnitogorskio mieste Uralo regione daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas.

Verslo aplinka
2018.12.31
Panevėžyje rengiamasi rekonstruoti poeto J. Čerkeso-Besparnio namą

Panevėžyje rengiamasi rekonstruoti poeto, Lietuvos kariuomenės savanorio Juozo Čerkeso-Berparnio sodybą,...

Statyba ir NT
2018.12.30
Druskininkų mero R. Malinausko sodybos byloje bus atliekama ekspertizė 1

Bylą dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto nagrinėjantis teismas...

Statyba ir NT
2018.12.30
NT: šiemet pinigai degino kišenę ir spyrė pirkti greitai Premium

2018 m. komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pažymėti visų laikų rekordu. Milijonai investuotojams...

Verslo klasė
2018.12.30
„Swedbank“ parduoda 13 pastatų 10

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ už 2,7 mln. Eur parduoda trylika pastatų. 

Statyba ir NT
2018.12.28
Architektai išteisino „Lords LB“ verslo centrą, bet supeikė teismų būstinę 17

Vilniaus Regioninė architektų taryba (RAT) įvertino du Vilniuje planuojamus projektus, kuriuos parengė...

Statyba ir NT
2018.12.28
Atsistatydina Vilniaus Regioninės architektų tarybos pirmininkas

Tomas Grunskis, prie Lietuvos architektų rūmų veikiančios Vilniaus Regioninės architektūros tarybos  (RAT)...

Statyba ir NT
2018.12.28
Statybų sąnaudos per metus brango 2,7%

Per metus (2018 m. lapkričio mėn., palyginti su 2017 m. lapkričio mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos...

Statyba ir NT
2018.12.28
„Prosperus“ fondas įsigijo „Maxima“ parduotuvę Palangos autobusų stotyje 2

Verslininko Gedimino Baltakio netiesiogiai valdoma investicijų bendrovė „Prosperus Real Estate Fund III“...

Statyba ir NT
2018.12.28
NT plėtotojų lūkesčiai 2019-iesiems: svarbiausia suvaldyti kainų augimą 12

2019-aisiais vienas didžiausių iššūkių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje bus suvaldyti medžiagų ir darbo jėgos...

Statyba ir NT
2018.12.28
Kelių plėtrai ir priežiūrai 2019 m. skiriama 477,5 mln. Eur 11

2019 m. Lietuvos kelių tinklo plėtrai, priežiūrai ir eismo saugai gerinti iš valstybės biudžeto skiriama...

Transportas
2018.12.28
G. Marcinkevičiaus „Inlieta“ įsigijo pastatą Vilniaus centre

Buvusio „VP grupės“ akcininko bei verslininko Gintaro Marcinkevičiaus valdoma bendrovė „Inlieta“ iš...

Statyba ir NT
2018.12.27
Tarp Baltijos šalių daugiausiai būstui planuoja skolintis Lietuvoje 3

Lietuviai palankiausiai iš Baltijos šalių gyventojų žiūri į skolinimąsi ir planuoja daugiausiai skolintis...

Finansai
2018.12.27
Kiek kainuoja įsirengti biurą: Vilnius regione – prie brangesnių 3

Įsirengti žemos specifikacijos 1.000 kv. m ploto biurą įmonei Vilniuje gali atsieiti 488.000 Eur –...

Statyba ir NT
2018.12.27
Didžiausi 2018-ųjų biurų nuomos sandoriai

Šiais metais Vilniuje du didžiausius nuomos sandorius sudarė banko SEB grupė.

Statyba ir NT
2018.12.25
S. Dariaus ir S. Girėno stadioną rekonstruos be dalies ES lėšų 2

Kauno savivaldybė nusprendė S. Dariaus ir S. Girėno rekonstrukciją vykdyti atsisakant dalies jam skirtų...

Statyba ir NT
2018.12.24
TOP20 didžiausių viešbučių pagal 2017 m. pajamas 6

VŽ surikiavo daugiausiai pajamų 2017 m. gavusių viešbučių dvidešimtuką.

Paruošė pėsčiųjų tiltų per Nemuną Kaune projektą 8

Visuomenei įvertinti pateikti dviejų pėsčiųjų tiltų per Nemuną nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki...

Statyba ir NT
2018.12.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau