Teisių į žemę atkūrimas miestuose stringa – NŽT baksnoja į savivaldybes

Nors kaimiškose vietovėse didžioji dalis nuosavybės teisių jau atkurta, miestuose situacija prastesnė. Laimonas Čiakas, NŽT direktorius, teigia, kad čia trūksta ir piliečių, ir savivaldybių aktyvumo.

Kaime beveik susitvarkė

Kaimiškose vietovėse jau atkurtos nuosavybės teisės 99,8% piliečių. „Likę nedaug, bet tas likutis yra pats problematiškiausias ir sunkiausias“, - teigia p. Čiakas.

Šiuo metu kaimiškose vietovėse yra dar 5.750 pretendentų, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės į žemę teisės. Bet, NŽT vadovo teigimu, yra tik 2.459 pretendentai, su kuriais NŽT gali dirbti.

„Kitiems negalime teisių atkurti dėl pačių piliečių neveikimo ar kitų priežasčių – negalima pretendento surasti, nėra paveldėtojų ir taip toliau“, - kalba p. Čiakas.

41 rajone NŽT jau atkūrė nuosavybės teises daugiau kaip 99,9% pretendentų. Bet yra ir rajonų, kuriuose atkūrimas kiek stringa.

Sudėtingiausia situacija – Vilniaus rajone. Iš 2.459 pretendentų, dar laukiančių nuosavybės teisės grąžinimo, pusė – 1.200 – yra Vilniaus rajono gyventojai.

NŽT turi ambicingą tikslą kaimiškose vietovėse teises į žemę atkuri dar pirmąjį šių metų pusmetį. Ponas Čiakas pripažįsta, kad kol kas NŽT nuo užsibrėžtų tikslų šiek tiek atsilieka, bet tiki, kad nuosavybės teisių atkūrimas kaimiškose vietovėse bus baigtas laiku.

VŽ rašė, kad į Seimą atkeliavusi iniciatyva, jog su „dingusiais“ pretendentais, pasibaigus visuotiniam žemės grąžinimui, būtų atsiskaitoma ne natūra, o pinigais.

„Jei informuotas pilietis nenurodo ar nepatikslina vietovės, kurioje norėtų gauti žemės, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės jam būtų atkuriamos atlyginant pinigais. Tas pats galiotų ir tuo atveju, jei pasirinktoje kadastro vietovėje nebūtų laisvos valstybinės žemės, kurioje galima būtų projektuoti žemės sklypą“, – anksčiau aiškino Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras. Pasak jo, tai turėtų pagreitinti restitucijos procesą. O papildomų lėšų iš biudžeto nereikėtų, nes būtų naudojami pinigai, gauti už parduotą valstybinę žemę.

„Tikimės, kad, jeigu toks pakeitimas bus priimtas, tai paskatins piliečius būti aktyvesniems“, - tikisi p. Čiakas, NŽT vadovas.

Miestuose – prasčiau

Jei su kaimiškomis vietovėmis NŽT beveik susitvarkė, miestuose situacija kitokia – čia grąžinta tik 55,84% prašymuose nurodyto ploto. Iš viso miestuose  nuosavybės teises atkurti reikia dar 6.293 piliečiams.

NŽT dėl tokios padėties pirštu beda į savivaldybes, iš kurių pasigenda aktyvumo. „Jei kaimiškose vietovėse NŽT veikia savarankiškai, tai miestuose esame labai priklausomi nuo savivaldybių“, - primena p. Čiakas.

Jo teigimu, NŽT veiksmų imtis gali tik tuomet, kai savivaldybė suranda ir suformuoja sklypus, o šis procesas stringa, nors pati tarnyba yra atrinkusi ir savivaldybėms pasiūliusi plotų, kurie galėtų būti panaudojami nuosavybės teisių atkūrimui.

„Negauname iš savivaldybių pakankamai sklypų. Vilniaus savivaldybė per pirmąjį ketvirtį pateikė 148 sklypus teisių atkūrimui, o mes turime 6.000 pretendentų. Tai tokiais tempais mes tikrai nieko negalime padaryti“, - kalba jis.

Pati Vilniaus savivaldybė jau anksčiau anksčiau teigė nesutinkanti su tokiais priekaištais, nes esą NŽT be reikalo žemės grąžinimą sieja tik su naujai suplanuotu valstybinės žemės sklypų skaičiumi. Be to, kyla daug klausimų dėl skirtingų interesų derinimo, paties miesto plėtros vizijos. 

[infogram id="a4a5d70a-dccc-4475-a679-dff07af0f154" prefix="XXG" format="interactive" title="Žemės grąžinimas didmiesčiuose"]

[infogram id="f79089cf-081e-4557-8975-f0ef1d12eab1" prefix="QtD" format="interactive" title="Vilniuje suformuoti žemės sklypai grąžinimui"]

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą