Nedzinskas apie Trakų stoties projektą: esu 100% tikras savo teisumu
FOTOGALERIJA Trakų autobusų stotis (15 nuotr.)
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį panaikino 2016 m. pasirašytą mainų sutartį, kuria remiantis vėliau būtų buvusi rekonstruota Trakų autobusų stotis bei šalia jos būtų iškilęs komercinės paskirties objektas, kuriame pagrindiniu nuomininku norėjo tapti mažmeninės prekybos tinklas Rimi. Iš viso į šį projektą ketinama investuoti apie 3 mln. Eur ir jį vystantis verslininkas sako, kad tikisi jį įgyvendinti.
Generalinė prokuratūra praneša, kad teismas mainų sutartį pripažino negaliojančia ir pritaikė restituciją. Šią sutartį sudarė verslininko Dariaus Nedzinsko valdoma UAB Trastas ir Trakų raj. savivaldybės valdoma UAB Trakų autobusai.
Pagal šią sutartį, Trakų autobusai perdavė investuotojui dalį Trakų autobusų stoties pastato mainais į toje pačioje Vytauto gatvėje esantį investuotojo valdomą 0,2 ha ploto žemės sklypą.
Šia mainų sutartimi investuotojas ne konkurso būdu įgijo teisę atlikti valstybinės žemės sklype esančios autobusų stoties rekonstrukciją ir suformuoti atskirus nekilnojamuosius statinius: autobusų stotį su inžineriniais statiniais ir prekybos centrą su automobilių stovėjimo aikštele. Teismas sprendime konstatavo, kad 2016 m. pasirašyta sutartis iš esmės atitinka būtinuosius koncesijos sutarties požymius, todėl pripažintina apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinus sutartį Koncesijos sutartimi, koncesija turėjo būti suteikta taikant viešojo konkurso procedūras, rašoma prokuratūros pranešime.
Trakų autobusams sklypas buvo išnuomotas pastatams tinkamai eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, o po mainų vykdant bendrą projektą iš esmės prarandamas, valstybinės žemės nuomos teisę perleidžiant investuotojui jo turtiniams interesams tenkinti, teigia prokuratūra.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nedzinskas tikisi įgyvendinti projektą
Ponas Nedzinskas VŽ teigia, kad ruošiasi išnagrinėti ir turbūt skųsti pirmos instancijos nutartį.
Reikia bandyti įrodyti savo tiesą negi iškelsi rankas? Aš 100% esu tikras savo teisumu ir yra logiška, kad turiu bandyti tai įrodyti, sako verslininkas.
Jo nuomone, teismo teiginys, kad mainai yra nelygiaverčiai, nėra teisingas.
nuotrauka::1left
Man tas projektas yra įdomus ir įsivaizduoju, kad jis bus įgyvendintas. Tik labai gaila, kad čia tiek visokių peripetijų. Viena iš pagrindinių teismo nuostatų kas, manau, yra klaidinga nuomonė kad mainai nelygiaverčiai. Pasakyta, kad neįvertinta teisės į valstybės žemės nuomą vertė. Tačiau vertinimą reglamentuojančiuose dokumentuose juodu ant balto parašyta, kad valstybinės žemės nuomos teisę vertinti yra draudžiama. Galite paskambinti bet kuriam licencijuotam turto vertintojui jis jums pasakys tą patį. Jeigu jie atliktų tokį vertinimą, netektų licencijos. Todėl man tai atrodo kaip kazusas: teismas pasako, kad turėjo būti įvertinta nuomos teisė, bet praktiškai tą padaryti neįmanoma, nes draudžia įstatymai, dėsto p. Nedzinskas.
Be to, jis nesupranta ir teismo nuomonės dėl koncesijos: kodėl turėtų būti pasirinkta tokia forma, jei verslininko įmonė nesiruošia vykdyti autobusų stočiai priskiriamos veiklos.
Koncesija yra tada, kai perimi savivaldybės įmonės veiklą ir ją tęsi. Aš neperimu pervežimo autobusais veiklos. Aš realiai iškeičiau savo 20 arų į 47% sugriuvusios autobusų stoties. O vietoje jos būtų pastatyta nauja, plius komercinės patalpos, nauja stoties infrastruktūra. Kažkodėl teismas neatsižvelgė į tai, kad vien į autobusų stotį ir jos infrastruktūrą bus investuota 1 mln. Eur. Be to, per tuos dvejus metus, kol ginčijamės, statyba pabrango. Todėl argumentas dėl nelygiavertiškumo yra absurdiškas, mano p. Nedzinskas.
Jis taip pat sako nesuprantantis, kodėl taisykles nustatanti valstybė vėliau pradeda kaltinti žemgrobyste.
Kaltinama, kad verslininkai, kurie stato objektus ant valstybinės žemės, nusavina ir pagrobia tą žemę. O tai netiesa, nes valstybė pati nustato nuomos mokestį, o ne verslininkas. Antras dalykas, jei išvystomas komercinis objektas, nuomos mokestis, kiek žinau, didėja. Trečia, jei pastatai didesnį objektą nei buvo, pagal pilną programą turėsi mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Kur čia valstybė praranda? Lieps sumokėti tuos 20% arba įsigyti sklypą, baigsis spekuliacijos, kad verslininkai kažkokiu būdų kažką pavagia. Tai netiesa! Niekas nieko nepavagia. Valstybė pati nustato nuomos mokestį. Lai nustato tokį mokestį, koks jai atrodo teisingas. Jei jis bus didelis, niekam nereikės - rinka pati sureguliuos. Bus galima ten auginti kažką. Valstybė pati nustato taisykles, o paskui kaltina žemgrobyste - absurdiška, sako verslininkas.
Investicijos siektų 3 mln. Eur
Planuojama, kad rekonstravus senąją Trakų autobusų stotį, kurios pastatai statyti 1987 m., naujų pastatų komplekso bendras plotas sudarytų apie 2.000 kv. m. Stotyje norima įrengti keleivių laukimo zoną, Rimi tinklo parduotuvę, kavinę, sukurti erdvę smulkiojo verslo prekybai ir paslaugoms, įsikurti Trakų informacijos centrą ir dviračių nuomos punktą. Taip pat įrengti 72 vietų automobilių parkavimo aikštelę su elektromobilių įkrovimo stotelėmis.
Į šį projektą bendrovė Trastas ketina investuoti apie 3 mln. Eur, jį kūrė architektas Justinas Žalys. Iš šios sumos 1 mln. Eur būtų skirtas autobusų stočiai ir jos infrastruktūrai įrengti. Ponas Nedzinskas VŽ anksčiau yra sakęs, kad investicijos atsipirks per 13-14 metų, tačiau šiuo atveju svarbesnė projekto išliekamoji vertė. Man asmeniškai šis projektas labai svarbus, yra sakęs p. Nedzinskas.
Pasak jo, įgyvendinus projektą, planuota turtu atsidalyti: Aš, kaip bedrasavininkis, pastatau komercines patalpas, tada atsidalinu: nauja stotis su visa infrastruktūra priklauso Trakų autobusams ir jie vykdo savo veiklą. O man nauda iš to, kad autobusais atvažiavę klientai užeis į tą parduotuvę. Viskas.
Ginčų dėl šio projekto kilo dar ir dėl to, jog institucijos nesutarė, kur yra Trakų senamiestis: Kultūros paveldo departamentas teigė, kad teritorija, kur ketinama įgyvendinti projektą, nėra senamiesčio zonoje, bet su tuo nesutinka Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Yra krūva ginčų: dėl detaliojo, bendrojo planų. Nors viskas visų institucijų buvo patvirtinta, taip pat ir Trakų istorinio nacionalinio parko. O po to jis atsibunda ir sako, kad padaryta klaida, reikia viską stabdyti, apskundžia prokurorams, o jie kelia bylas. Kaip taip gali būti? Aš turiu visus dokumentus viskas suderinta, aiškina p. Nedzinskas.
Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas Facebook puslapyje VŽ Nekilnojamasis turtas
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą