„Ober-Haus“: 2017 m. būsto rinkoje – vieni rezultatyviausių istorijoje

Publikuota: 2018-04-06
UAB „YIT Kausta“ vystė „Piliamiesčio“ kvartalo statybas šalia Kauno pilies, netoli Nemuno ir Neries santakos. Indrės Sesartės (VŽ) nuotr.
UAB „YIT Kausta“ vystė „Piliamiesčio“ kvartalo statybas šalia Kauno pilies, netoli Nemuno ir Neries santakos. Indrės Sesartės (VŽ) nuotr.

2017 m. būsto rinkoje buvusio sunkmečio – nė kvapo, 2017 m. būsto rinkos apžvalgoje konstatuoja „Ober-Haus“. Bendri Lietuvos būsto rinkos aktyvumo ir finansiniai rodikliai viršijo 2016 m. pasiektus rezultatus ir nusileido tik prieškriziniams 2007 m. rodikliams. Spartesnis augimas fiksuojamas už sostinės ribų, kituose didmiesčiuose.  

Apžvalgoje remiamasi VĮ Registrų centro duomenimis, kurie rodo, kad per 2017 m. Lietuvoje būstui – butams ir namams – įsigyti buvo išleista beveik 1,88 mlrd. Eur arba 7% daugiau nei per 2016 m. Tuo tarpu, vertinant sandorių kiekį, fiksuotas  7% augimas namų butų pirkimo-pardavimo sandoriuose – 2017 m. buvo sudaryti 10.529 sandoriai, kai 2016 m. – 9.845 sandoriai. Butų sandoriuose pokyčio nebuvo – 2017 m. sudaryti 33.176 butų pirkimo-pardavimo sandoriai (2016 metais - 33.179).

„Žiūrint į ilgametę Lietuvos istoriją, 2017 m. būsto rinkoje buvo vieni aktyviausių ir nusileido tik 2005 m. ir 2007 m., kuomet buvo fiksuojamas dar didesnis būsto sandorių kiekis. Tačiau atskiruose šalies didmiesčiuose 2017 m. buvo fiksuojamos skirtingos tendencijos“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. 

Didžiausias šuolis Kaune

Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, palyginti su 2016 m., fiksuojamas būsto (butų ir namų) sandorių sumažėjimas: Vilniaus miesto savivaldybėje – 6%, Šiaulių m. sav. – 6% ir Klaipėdos m. sav. – 2%. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Panevėžyje užfiksuotas 5% būsto sandorių augimas, o Kaune – 4% augimas.

Skirtumai išryškėja ir stebint išlaidas. Vilniaus mieste būstui įsigyti 2017 m. buvo išleista beveik 889 mln. Eur ir tai yra 1% mažiau nei per 2016 m. Tuo tarpu Kauno mieste fiksuojamas didžiausias teigiamas pokytis iš visų šalies didmiesčių – per tą patį laikotarpį būstui įsigyti buvo išleista beveik 235 mln. Eur ir tai yra net 24% daugiau nei per 2016 metus. Klaipėdoje fiksuojamas 7% augimas (beveik 157 mln. Eur), Šiauliuose – 6% augimas (beveik 55 mln. Eur), o Panevėžyje būstui įsigyti išleista 21% daugiau nei 2016 metais (virš 37 mln. Eur).

Skaičiuojant investicijas būstui įsigyti, tenkančias vienam gyventojui, šalies didmiesčiuose fiksuojamos panašios pokyčių tendencijos. 2017 m. daugiausiai pinigų butams ir namams įsigyti išleido Vilniaus miesto gyventojai – vienam vilniečiui vidutiniškai teko 1.626 Eur arba 1% mažiau nei jų buvo išleista 2016 m. Antroje vietoje pagal išleistų pinigų sumą, tekusią vienam miesto gyventojui, yra Klaipėda – 1.049 Eur arba 9% daugiau nei 2016 m. Nors pagal išleistų pinigų sumą būstui įsigyti vienam gyventojui Kaunas yra trečioje vietoje, tačiau šiame mieste fiksuojamas didžiausias teigiamas pokytis tarp visų šalies didmiesčių – 2017 m. vienam kauniečiui vidutiniškai teko 809 Eur arba net 27% daugiau nei 2016 m. Per tą patį laikotarpį vienam Šiaulių miesto gyventojui vidutiniškai teko 546 Eur (8% daugiau nei 2016 m.), o Panevėžio – 415 Eur (25% daugiau nei 2016 m.).

Tęsinys po grafiku

[infogram id="1937bfa3-a42b-46b9-a3d6-e9380b796f51" prefix="9CW" format="interactive" title="2017 m. Lietuvoje būstui išleista"]

Klaipėdoje statė mažiau

Kaunas išsiskyrė ir statybų gausėjimu. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2017 m. iš viso pastatyti 547 butai arba net 76% daugiau nei 2016 m. 2018 m. žada būti dar gausesni – Kaune per metus planuojama pastatyti iki 700–800 naujų butų daugiabučiuose namuose.

Tuo tarpu Klaipėdoje plėtotojai per 2017 metus įgyvendino 6 daugiabučių projektus ar jų etapus, kuriuose įrengti 186 butai. Ir tai yra 8% mažiau nei jų buvo pastatyta 2016 m. 2010–2017 m. laikotarpiu Klaipėdoje kasmet vidutiniškai buvo pastatoma apie 200 naujų butų daugiabučiuose namuose ir aktyvesnių plėtotojų žingsnių šiuo laikotarpiu nebuvo matyti. Tačiau 2018 m. jau planuojamos didesnės plėtros apimtys, kuomet turėtų būti pastatyta iki 300–350 naujų butų.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2017 m. Vilniuje buvo pastatyti 4.144 butai daugiabučiuose namuose arba 12% daugiau nei 2016 m. Sostinėje iš viso buvo įgyvendinti 48 skirtingi daugiabučių namų projektai ar jų etapai. 2017 metais pastatytų butų skaičius yra didžiausias nuo pat 2008 m., kuomet plėtotojai Vilniuje pastatė 5.471 butą. 2018 m. sostinės butų rinkoje taip pat žada būti gausūs – per šiuos metus planuojama pastatyti ne mažiau kaip 4.500 naujų butų.

2015–2016 m. prasidėjusi aktyvesnė individualių ir sublokuotų namų gyvenviečių plėtra jau duoda vaisių. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 m. plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse iš viso pastatė beveik 490 naujų namų arba net 54% daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 m. ir dvigubai daugiau nei 2015 m. Tuo pačiu tai yra didžiausias metinis pasiūlos rodiklis per pastaruosius 15 metų, tik 2007 m. rinkai buvo pasiūlytas panašus kiekis namų. 2018 m. Vilniaus mieste ir jo apylinkėse planuojamas pastatyti dar didesnis įvairaus dydžio individualių ir sublokuotų namų kiekis, kuris gali siekti apie 550. Naujų namų pardavimo rodikliai plėtotojus nuteikia pakankamai optimistiškai – 2017 m. pabaigoje buvo parduota ir rezervuota 85% namų, kurie buvo pastatyti per visus metus.

Labiausiai investavo į aukštesnę klasę

„2017 m. daugiabučių projektai pasižymėjo savo įvairove tiek kiekybiniu, geografiniu ir kokybiniu atžvilgiu, visgi butų plėtotojai labiausiai buvo linkę investuoti į aukštesnės ir brangesnės klasės butų statybą“, – atkreipia dėmesį p. Reginis.

Bendroje metinėje pasiūloje brangesnės klasės butų (projektai, kuriuose butų su daline apdaila kainos viršija 2.000 Eur/kv.m) dalis 2017 m. ūgtelėjo nuo 13% iki 18%. Vidutinės klasės butų dalis (projektai, kuriuose butai su daline apdaila kainuoja nuo 1.500 Eur/kv.m iki 1.900 Eur/kv.m) per metus ūgtelėjo nuo 48% iki 52%. Tuo tarpu ekonominės klasės butų dalis (projektai, kuriuose butų su daline apdaila kainos sudaro iki 1.500 Eur/kv.m) sumažėjo nuo 39% iki 30%.

„2017 m. Vilniaus butų plėtroje dominavo patyrę plėtotojai, o rinkoje dar nežinomų įmonių dalis sumažėjo, lyginant su 2016 m. Patyrusios įmonės reaguodamos į palankią situaciją rinkoje didino savo investicijas į būsto plėtrą ir plėtojo didesnės apimties projektus, tuo tarpu naujai į rinką žengiantys plėtotojai koncentravosi į nedidelių projektų statybą“, – apžvalgoje teigia p. Reginis.

Patyrusios plėtros bendrovės, kurios yra išplėtojusios bent 4 skirtingus gyvenamosios paskirties projektus, 2017 m. sostinėje pastatė 66% butų (2016 m. šis rodiklis sudarė 58%). Mažiau patirties turinčios įmonės (2–3 įgyvendinti projektai) pastatė 24% visų butų (2016 m. – 21%). Tuo metu naujų įmonių, kurios iš esmės neturi ilgesnės būsto plėtros istorijos, tai yra įgyvendinusios ne daugiau nei vieną projektą arba apskritai debiutuojančios rinkoje, dalis 2017 metais sumažėjo nuo 21% iki 10%.

Neparduotų naujų butų kiekis pernai augo tik Vilniuje

Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. smuktelėjusi bendra naujos statybos butų rinkos aktyvumo šalies didmiesčiuose statistika buvo nulemta mažesnių pardavimo apimčių šalies sostinėje. Tuo metu kituose šalies didmiesčiuose pardavimo apimtys augo. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2017 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 4.957 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra beveik 7% mažiau nei jų buvo realizuota 2016 m. 2017 m. sostinėje buvo parduotas arba rezervuotas 3.851 naujas butas ir tai yra 12% mažiau, palyginti su 2016 metais.

Pasak p. Reginio, tai neturėtų stebinti, kadangi Vilniuje 2016 m. pasiekti naujų butų realizacijos rodikliai buvo aukščiausi per pastaruosius 8 metus ir juos viršyti būtų buvę itin sudėtinga. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2017 m. realizuoti 723 nauji butai (25% daugiau nei 2016 m.), o Klaipėdoje – 383 butai (1% daugiau nei 2016 m.).

Gausios naujų butų statybų apimtys šalies sostinėje 2017 m. lėmė augantį laisvų butų kiekį jau pastatytuose daugiabučiuose namuose, tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje šis skaičius per metus mažėjo. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2017 m. pabaigoje šiuose trijuose miestuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 1.888 arba 9% daugiau nei prieš metus. 2017 m. pabaigoje 2007–2017 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje buvo siūloma įsigyti 1.359 butus (2016 m. pabaigoje buvo 1.013 laisvų butų), Kaune – 151 butą (2016 metų pabaigoje – 239 laisvi butai), Klaipėdoje – 378 butus (2016 m. pabaigoje – 485 laisvi butai).

„Kol nesulėtės naujų butų statybų apimtys šalies sostinėje, tol didžiausiame šalies mieste matysime iš esmės stabilų arba po truputį augantį neparduotų butų kiekį. Paskutinį kartą didžiausias neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose buvo užfiksuotas 2015 metų pabaigoje, tuomet jis sudarė virš 1.400 butų. Tačiau aukštos realizacijų apimtys 2016 m. šį kiekį sumažino iki beveik 900 butų 2017 m. pradžioje“, – apžvalgoje teigia R. Reginis.

Augo gyventojų galimybės įpirkti būstą

Butų kainų ir darbo užmokesčio santykis 2017 m. šalies didmiesčiuose ir toliau gerėjo būsto pirkėjų naudai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse 2017 m., palyginti su 2016 m., vidutiniškai augo 5,6–9,6%. „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinės butų kainos per tą patį laikotarpį šiuose miestuose ūgtelėjo 2,7–5,2% (2016 m. vidurkis, palyginti su 2015 m. vidurkiu). Todėl statistiškai 2017 m. visų šių miestų gyventojai būsto galėjo įsigyti daugiau.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 6,2 kv.m (2016 metais – 5,9 kv.m) vidutinės klasės bute, Kauno gyventojas – 7,9 kv.m (2016 m. – 7,6 kv.m),  Klaipėdos gyventojas – 8,0 kv.m (2016 m. – 7,8 kv.m), Šiaulių gyventojas – 11,7 kv.m (2016 m. – 11,3 kv.m), o Panevėžio gyventojas – 13,3 kv.m (2016 m. – 12,7 kv.m).

„Nepaisant gerėjančio statistinio atlyginimų ir būsto kainų santykio, kiekvienu individualiu atveju situacija gali būti skirtinga. Pavyzdžiui, dalis pirkėjų, genami augančių asmeninių poreikių, užuot rinkęsi lengviau jiems įperkamą, renkasi brangesnį būstą. Natūralu, kad skolinantis brangesniam būstui, finansinių įsipareigojimų našta bus didesnė, todėl dažnu atveju šie pirkėjai gali nepajusti gerėjančio statistinio atlyginimų ir būsto kainų santykio“, – reziumuoja p. Reginis.

VŽ kovo pabaigoje aprašė ir „Ober-Haus“ apžvalgą apie Baltijos šalis, kuri rodo, kad Latvijos ir Estijos butų rinkos pernai augo sparčiau. Baltijos šalių institucijų duomenys rodo, kad iš viso butams trijose valstybėse gyventojai išleido 3,664 mlrd. Eur. Metinis augimas siekia 10%.

[infogram id="7f3f1fd9-da14-4975-b008-37828e511504" prefix="rCB" format="interactive" title="Butams įsigyti išleista pinigų suma, Eur"]

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
BDAR: kokius namų darbus turi atlikti viešbučiai

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje ir kitose ES valstybėse įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos...

(Ne)visuotinis NT mokestis: nuo vertės ar nuo ploto? 3

Atrodo, sulaukėme dar vieno nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jeigu Seimas pritars NT mokesčio bazės...

Statyba ir NT
2018.04.21
„Grotthuss“ viešbutis plečiasi dvigubai 2

Sostinės senamiestyje, Ligoninės g., įsikūręs „boutique“ tipo viešbutis kelių plėtros etapų metu kambarių...

Statyba ir NT
2018.04.21
Britų statybininkai pritrūko plytų

Jungtinės Karalystės statybos bendrovėms plytų tenka laukti ilgiau nei metus, o jų kainos kyla kaip ant...

Statyba ir NT
2018.04.21
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Daugiabučių atnaujinimo kompensacijoms skirs daugiau lėšų

Daugiabučių namų modernizavimui šiemet bus skirta didesnė Klimato kaitos specialiosios programos (KKSP) lėšų...

Statyba ir NT
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 1

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Į Lietuvą ateina naujas viešbučių ženklas Premium

Lietuvos viešbučių rinką papildys naujas prekės ženklas – „Clarion“. Tai bus antrasis Skandinavijos tinklo...

Statyba ir NT
2018.04.20
Teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones Nacionalinio stadiono konkurse 2

Koncesijos konkurso dėl Nacionalinio stadiono procedūros galės vykti toliau – teismas panaikino anksčiau...

Statyba ir NT
2018.04.19
Atidarytas pirmasis Lietuvoje „Marriott“ viešbutis 15

Vilniuje, buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje, atidarytas 199 kambarių viešbutis „Courtyard by Marriott...

Statyba ir NT
2018.04.19
Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, todėl nuo minimalios algos negydo Premium

Šiemet įsigaliojęs reikalavimas viešųjų pirkimų pasiūlymus vertinti ir pagal tai, kiek teikėjo mokami...

Statyba ir NT
2018.04.19
Vilniuje pradėta „Decathlon“ parduotuvės statyba 9

Pietinėje Vilniaus dalyje vystomame „VNO verslo ir prekybos parke“ pradėta pirmojo objekto statyba – 5.000...

Statyba ir NT
2018.04.19
TV bokštui rekonstruoti reikės 12 mln. Eur, svarsto pritraukti privačių lėšų Premium 2

Po kelerių metų tylos apie Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukciją parengti priešprojektiniai pasiūlymai.

Statyba ir NT
2018.04.19
Apleistas pajūrio teritorijas atgaivino „Inreal“ grupės investicijos Rėmėjo turinys 2

Nekilnojamojo turto bendrovių grupė „Inreal“ per penkerius metus po krizės Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje...

Statyba ir NT
2018.04.19
Savivaldybė kaltina „Vilniaus nacionalinį stadioną“ konkurso vilkinimu 5

Vilniaus miesto savivaldybė piktinasi, kad nacionalinio stadiono komplekso konkursą stabdo iš jo pašalinto...

Statyba ir NT
2018.04.18
Lietuvos bankui nepatiko NT mokestis antram būstui 7

Lietuvos banko (LB) vertinimu, Vyriausybės pasiūlytas antrojo gyvenamosios paskirties NT apmokestinimas yra...

Statyba ir NT
2018.04.18
KT atrėžė Vyriausybei dėl „Vijūnėlės“: neteikiame teisinių konsultacijų 6

Konstitucinis Teismas (KT) atmetė Vyriausybės prašymą išaiškinti, kaip turi būti įgyvendinamas prieš beveik...

Statyba ir NT
2018.04.18
RC: naujos statybos butai Vilniuje per ketvirtį atpigo 3,1% 2

Šių metų pirmąjį ketvirtį naujos statybos butai Vilniuje buvo atpigę 3,1%, palyginti su praėjusių metų...

Statyba ir NT
2018.04.18
Nesėkmės visąlaik kainuoja: Andrius Janukonis apie avantiūrą JAV, bankrotą Ispanijoje ir kanapes Premium 12

Prieš trejus metus Andrius Janukonis, „Icor“ grupės vadovas ir vienas iš trijų akcininkų, pasakojo apie bene...

Statyba ir NT
2018.04.18
VŽ paaiškina: kaip skaičiuos NT mokestį už antrą ir kitus būstus 37

Vyriausybė pasiūlė plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę – 0,3% tarifu apmokestinti visą asmens...

Statyba ir NT
2018.04.17

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau