Du mitai ir dvi tiesos apie Švedijos būsto rinką

Publikuota: 2018-03-21
Gintaras Toločka, NT paslaugų bendrovės „Newsec Baltics“ konsultantas, analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gintaras Toločka, NT paslaugų bendrovės „Newsec Baltics“ konsultantas, analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Švedijos, ypač jos sostinės, būsto rinka yra įkaitusi, tačiau kalbant apie susidariusią situaciją diskusijas atskiedžia mitai, skatinantys paniką. O jos, pasak analitiko, dar nereikia, nes kataklizmų nenusimato.

„Tai tam tikras atsitrenkimas į lubas. 2018 m. kataklizmų neturėtų būti, bet kasmetinio augimo po 15–20% laikai jau baigėsi. Šie metai turėtų atkartoti 2017-ųjų rezultatus, velnišką augimą turėtų pakeisti įsivyraujantis stabilumas Skandinavijoje“, – sako Gintaras Toločka, NT konsultacijų kompanijos „Newsec“ konsultantas.

Pirmasis mitas, kalbant apie Švedijos būsto rinkos perkaitimą, sako p. Toločka, susijęs su plėtotojų skaičiaus augimu. Esą vien Stokholme per pastaruosius kelerius metus vystytojų skaičius išaugo 10 kartų – nuo 40 iki 400.

„Iš tikrųjų aktyvių vystytojų skaičius išaugo nuo 60 iki 80“, – sako p. Toločka.

Dar vienas mitas, pasak jo, kad būstų statybos apimtys Švedijoje niekada nebuvo tokio masto.

„Taip, 2007-2008 m. tempai buvo mažesni. Šiuo metu per metus pastatoma apie 45.000 vienetų būsto. Tačiau 1965–1993 m. – tuos tris dešimtmečius – kasmet buvo pastatoma kur kas daugiau nei dabar“, – aiškina „Newsec“ analitikas.

Kita vertus, sako jis, kai kurie dažniausiai apie Švedijos rinką sklandantys teiginiai yra teisingi. Pavyzdžiui, kad šiuo metu išsinuomoti būstą Stokholme ilgam laikui yra sudėtinga.

„1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste siūloma 700–800 būstų. O 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra tik apie 5.000. Urbanizacijos tempai žvėriški, todėl nuomojamo ploto trūksta. Prieš 15-20 metų kasmet buvo nugriaunama po 2.000-4.000 būstų, nes nerasdavo kur panaudoti. O dabar nebūtų sudėtinga rasti pirkėją ar nuomininką, populiacija Skandinavijoje sparčiai auga“, – aiškina p. Toločka.

Dar viena tiesa analitikas vadina teiginį apie be precedento augusius statybos kaštus. Tiesa, šie dabar jau koreguojasi.

„Statybos kaštai nuo 2014 m. pabaigos iki pat 2017 m. kasmet augo po 10–15%. 2015 m. ir 2016 m. rinkai buvo rekordiniai. Be to, Skandinavijoje, kaip ir Baltijos šalyse, sunku dėl darbuotojų, todėl kilo darbo užmokestis. Pernai Skandinavijoje, labiausiai Švedijoje, kainų augimas stabtelėjo: vystytojai pristabdė plėtros planus, todėl statybų kompanijos pradėjo mažinti kaštus. Taigi statybos kaštai pasiekė aukštą tašką ir dabar bus stabilūs arba pradės mažėti“, – sako p. Toločka.

VŽ rašė, kad  2017-uosius Švedijos būsto rinka baigė didžiausiu kritimu nuo 2008-ųjų. Tačiau rinkos dalyviai ir analitikai ramina: kainų korekciją lėmė bandymai pasivyti paklausą.

Prie būsto kainų mažėjimo prisidėjo ir rinkos prižiūrėtojo veiksmai griežtinant skolinimosi būstui sąlygas, reikalaujant vietos bankų sustiprinti kapitalą. Tai lėmė pirkėjų elgsenos pokyčius – jie ilgiau užtrunka priimti sprendimus įsigyti būstą, nes pasiskolinti tapo sunkiau, be to, ir kainos tapo per didelės. Šias tendencijas gali sustiprinti centrinio banko apsisprendimas jau šiais metais, pirmą kartą per pastaruosius 7-erius metus, padidinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia minus 0,5%.

Apie tai, kad Lietuvoje veikiančių didžiųjų bankų tėvynės būsto rinkoje pastebima nerimą keliančių ženklų, kalbama jau kurį laiką. Per pastaruosius 10 metų būsto kainos Švedijoje sparčiai pakilo, namų ūkių skola taip pat. Riksbankas, centrinė Švedijos finansų institucija, dar pernai įspėjo, kad „aukštas ir augantis namų ūkių įsiskolinimo lygis kelia rimtą grėsmę finansiniam ir makroekonominiam stabilumui“. Riksbanko duomenimis, namų ūkių įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje sudarė per 180% disponuojamų pajamų.

Lietuvos banko vertinimu, įvykus būsto kainų korekcijai Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, ir šių šalių bankams patyrus nuostolių, Lietuvos finansų sistema galėtų būti paveikta trimis labiausiai tikėtinais kanalais. Didžiausia rizika – jei bankų grupės mažintų kreditavimo apimtį Lietuvoje.

FOTOGALERIJA Du mitai ir dvi tiesos apie Švedijos būsto rinką (5 nuotr.)

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
NT ir statybų sektoriaus rodikliai prastėja – bankai raukia antakius Premium

Bankų paskolų mastas įmonėms beveik neauga. Viena iš priežasčių – mažesnis nekilnojamojo turto ir statybos...

Finansai
09:00
Auga oponuojančių siūlomoms NT ir kitoms mokesčių pertvarkoms gretos Premium

Iš Vyriausybės pasiūlytų ekonominių reformų daugiausia kritikos ir raginimų persigalvoti sulaukia siūlymai...

Finansai
06:00
„Clarion“ operatorius kreipėsi į Šimašių: sunku suvokti susidariusią situaciją Premium 21

Antras pagal dydį viešbučių operatorius Šiaurės šalyse, planuojantis atidaryti viešbutį „Clarion“ Vilniuje,...

Statyba ir NT
2018.04.24
Kaunas ledo arenoms skirs iki 12 mln. Eur 1

Kaune, greta „Girstučio“ komplekso, iškilsiančios naujosios ledo arenos statybos darbų konkurso galima...

Statyba ir NT
2018.04.24
„Eften“ NT fondo grynosios nuomos pajamos augo 8,7%

Baltijos šalių biržoje listinguojamas investicijų į komercinį NT fondas „Eften Real Estate Fund III AS“ šių...

Statyba ir NT
2018.04.24
V. Šapoka: visuotinis NT mokestis nėra panacėja 15

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas neišspręstų visų problemų ir biudžetą papildytų ne itin...

Statyba ir NT
2018.04.24
Į buvusios Lietuvos kino studijos konversiją investavo 6,5 mln. Eur 3

Vilniaus Žvėryno mikrorajone rekonstruojamoje buvusioje Lietuvos kino studijoje įrenginėjami apartamentai.

Statyba ir NT
2018.04.24
NT plėtotojai pristabdo 175 mln. Eur investicijas Premium 10

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai laukia galutinio Seimo sprendimo dėl priemokos už nuomojamoje...

Statyba ir NT
2018.04.24
Vilniaus „Akropolį“ atnaujins už 14 mln. Eur Premium 1

Nuo 2019 m. sausio iki rugsėjo Vilniaus „Akropolyje“ bus atnaujinta daugiau nei 40.000 kv. m prekybai,...

Kauno rajone – statybų bumas

Kauno rajone tęsiasi statybų bumas. Čia statoma daug objektų pramonės įmonėms, o pagal išduotų statybos...

Statyba ir NT
2018.04.23
„Civinity“ paskyrė naują vadovą

Pastatų administravimo įmonių grupė „Civinity“ naujuoju vadovu paskyrė Rimvydą Ramanauską bei atnaujino...

Vadyba
2018.04.23
Dūmų detektoriai privalomi visiems 3

Kiekviename būste nuo šių metų gegužės 1 d. privalės būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, informuoja...

Statyba ir NT
2018.04.23
Verslo Švedijoje ypatumai: užsakovas už žioplumą gali bausti skaudžiai 1

Statybos darbų užsakymą Švedijoje gavusioms įmonėms iš anksto džiaugtis nereikėtų: rinkos senbuvis aiškina,...

Statyba ir NT
2018.04.22
BDAR: kokius namų darbus turi atlikti viešbučiai 2

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje ir kitose ES valstybėse įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos...

(Ne)visuotinis NT mokestis: nuo vertės ar nuo ploto? 14

Atrodo, sulaukėme dar vieno nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jeigu Seimas pritars NT mokesčio bazės...

Statyba ir NT
2018.04.21
„Grotthuss“ viešbutis plečiasi dvigubai 2

Sostinės senamiestyje, Ligoninės g., įsikūręs „boutique“ tipo viešbutis kelių plėtros etapų metu kambarių...

Statyba ir NT
2018.04.21
Britų statybininkai pritrūko plytų

Jungtinės Karalystės statybos bendrovėms plytų tenka laukti ilgiau nei metus, o jų kainos kyla kaip ant...

Statyba ir NT
2018.04.21
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 2

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Daugiabučių atnaujinimo kompensacijoms skirs daugiau lėšų

Daugiabučių namų modernizavimui šiemet bus skirta didesnė Klimato kaitos specialiosios programos (KKSP) lėšų...

Statyba ir NT
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 2

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau