Komercinis NT: kokias tendencijas mato bankas

Publikuota: 2018-02-06
Vilius Juzikis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilius Juzikis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje matome įvairių pokyčių: vis daugiau projektų įgyvendiname sostinėje, investuojama daugiau nuosavų lėšų, ilgėja kreditavimo terminai, kinta investuotojo charakteristika. Šios tendencijos svarbios ne tik bendrovėms, bet ir finansų įstaigoms – iš daugiau negu 8 mlrd. Eur Lietuvos finansų įstaigų suteiktų paskolų verslui apie 2 mlrd. Eur teko NT sektoriui, rodo Lietuvos banko duomenys.

Lietuvos NT vystytojų entuziazmas atspindi ir bendrą pasaulio akcijų biržose vyraujantį optimizmą: ekonomika auga, akcijų kursai muša rekordus, mažėja nedarbas, tikimasi, kad kainos kils ir toliau, bazinės palūkanų normos pasiekė rekordines žemumas, centriniai bankai toliau kuria perteklinį likvidumą. NT yra viena iš pagrindinių turto klasių, į kurią krypsta sukauptos lėšos.

Kinta investuotojo portretas

Stebėdami komercinio NT rinką matome, kaip keičiasi investuotojai. Greta įprastų NT plėtros bendrovių, vis aktyviau reiškiasi bendrovės, investuojančios į komercinį nekilnojamąjį turtą ilgesniam laikui. Jie siekia išsaugoti turto vertę ir užtikrinti grąžą investuotojams.

Rinkos dalyviai pasimokė iš krizės ir profesionaliau planuoja ir valdo verslą, turtą ir procesą. Anksčiau verslas siekdavo tik pelno, dabar vertina ir laiko įtaką projekto pelningumo rodikliams, projekto įgyvendinimo riziką, jos mažinimo ar pašalinimo priemones. Verslo planai, kontrolės, įgyvendinimo procesai nė kiek nebeatsilieka nuo Vakarų Europos NT įmonių. Rinka tapo skaidresnė, o Baltijos šalių mastu vis daugiau sulaukiame susidomėjimo iš tarptautinių NT bendrovių.

Investuotojai atsakingiau vertina investicijas norėdami ilgalaikės grąžos. Koks pastatų ilgaamžiškumas, kokia jų kokybė, energetinis efektyvumas, tai yra klausimai, į kuriuos atsakymų reikia vis dažnesniam investuotojui. Jokia egzotika nebėra tarptautiniai LEEDS ar BREEAM sertifikatai, žymintys efektyvų energijos išteklių naudojimą ir ekologiškumą. O tai, kad investuotojas aktyviai prisideda prie darnios miestų plėtros infrastruktūros, kuria viešąsias erdves miestų gyventojams ir vietos bendruomenėms, tampa kasdienybe.

Žinoma, yra ir neigiamų pokyčių. Kapitalo perteklius ir palyginti žema jo kaina vilioja investuotojus prisiimti daugiau rizikos. Pastaraisiais metais kilo biurų plėtros pastatai, kurių statybos prasidėjo neturint nuomininkų. Kartais tokius projektus siūlo įsigyti ilgalaikio NT investavimo bendrovėms net nebaigus statybų. NT įmonės vis drąsiau perka, ieškodamos patrauklių grąžos šaltinių savo investuotojams. Vertintojai tampa perdėm optimistiški nustatydami turto vertę: palyginti optimistiškai prognozuojami pinigų srautai, apskaičiuojami pagal planuojamas pardavimo pajamas(numatant tam tikrą patalpų neužimtumo lygį ir veiklos sąnaudas), ilgalaikę infliacijos įtaką, prielaidas dėl turto pardavimo kainų ateityje.

Pagaliau skiriasi įmonių požiūris apie palūkanų pakeitimo rizikos valdymą. Nors bazinės palūkanos šiuo metu rekordiškai žemos, jei tik jos kristų, tai smarkiai atsilieptų ne tik projekto pinigų srautams, bet ir įmonės kapitalo grąžos rodikliams. Ilgalaikio investavimo, ypač užsienio kapitalo, bendrovės šioje srityje yra konservatyvesnės, joms palūkanų normų fiksavimas yra apsidraudimo, o ne spekuliavimo priemonė, todėl jos dažniau priima sprendimus palūkanas fiksuoti.

Daugiausia sandorių toliau vyksta sostinėse

Europos mastu Baltijos šalių rinka yra maža –komercinių NT sandorių metinė vertė yra net 20 kartų mažesnė negu Švedijoje. Tarptautinės NT bendrovės Baltijos regioną vertina kaip vieną rinką ir to paties požiūrio tikisi iš bankų, finansuojančių NT sandorius. Vietinės bendrovės taip pat pamažu plečia savo veiklos geografiją ir projektus planuoja keliose Baltijos šalyse, ypač aktyvios Estijos bendrovės.

Nors vis daugiau projektų matome kituose miestuose, pavyzdžiui, Kaune ar Tartu, sostinėse NT tebestatoma ir perkama daugiausiai. Priežastys tos pačios –palyginti su regionais, sostinių rinkos yra brandesnės, jose daugiau likvidumo, jau susiformavusi pasiūlos ir paklausos dinamika, pinigų srautai yra tiksliau prognozuojami.

Bet ir jose ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, Vilniaus biurus, rekordiniais tempais didėjant naujai pasiūlai, dabar jau vertiname konservatyviau –atidžiau nagrinėjame projektus, kuriuose didelis neužimtumo lygis, o būsimi pinigų srautai nėra užtikrinti ilgalaikes nuomos sutartimis. Taline su panašiais iššūkiais susiduria prekybos centrų plėtotojai.

Tokia situacija rinkose dalį NT vystymo įmonių veda prie vis įdomesnių projektų ir drąsesnių sprendimų, pavyzdžiui, Vilniuje pradedami statyti viešbučiai, o Rygoje ir Taline –būstai, skirti nuomai. Tokių projektų mes neprilyginame standartiniams NT projektams.

Beje, investuotojų požiūris labai panašus. Kitas pastebėjimas –pačios įmonės atidžiai vertina visas įmanomas rizikas ir sutinka investuoti daugiau nuosavo kapitaloį projekto plėtrą. Kuo mažesnę projekto dalį finansuoja bankas, tuo lengviau ateityje reguliuoti pinigų srautus, jei visgi nepasitvirtintų projekto verslo prognozės.

Mūsų nuomone, Lietuvos NT verslui nuosavas kapitalas ir bankų finansavimas ir toliau yra pagrindiniai finansavimo šaltiniai. Kiti finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, rizikos kapitalo finansavimas ar atsirandantis sutelktinis finansavimas, galėtų būti papildoma alternatyva nišinėms rinkoms finansuoti.

Komercinio NT finansavimo tendencijos: daugiau nuosavų lėšų, tačiau ilgesni kreditavimo terminai

Baltijos šalių NT rinkai pritraukiant vis daugiau užsienio investuotojų, matome, kad didėja vidutinė sandorio vertė ir bankų teikiamas atitinkamas kreditavimas. Lygiai taip pat NT vystytojai patys pradeda didinti nuosavo kapitalo dalį, tam tikrais atvejais sutikdami gauti mažesnę grąžą. Prieš kelerius metus iki 70% komercinio NT sandorio buvo finansuota bankų paskolomis, dabar gi būna, kad klientas planuoja skolintis iki 50–60% visų investicijų ar net mažiau. Tai labai teigiamas pokytis, nes tai rodo, kad įmonės ne tik atsakingiau skolinasi, bet ir taip padeda bankams valdyti savo kaip kreditorių riziką, kai NT pajamingumas mažėja.

Tačiau mažėjant NT kapitalizacijos normoms, įmonės, investuodamos kapitalą, stengiasi išlaikyti jo grąžos rodiklius ir prašo investicijas kredituoti šiek tiek ilgiau negu pagal prieš 2–3 metus sudarytus grąžinimo grafikus (kartais  25–30 metų ir daugiau).

2018-aisiais investuotojams ir toliau teks spręsti sudėtingą užduotį. NT rinka yra vėlyvosios ciklo fazės, investuotojai yra priversti tenkintis vis mažiau palankiu rizikos ir grąžos santykiu, iš bankų reikalaujama vis liberalesnių finansavimo struktūrų. Nepaisant to, spaudimas investuoti yra labai didelis: obligacijų grąža ir palūkanos yra mažos, turto grąža Europos šalių sostinėse –irgi nedidelė.

Todėl Baltijos šalių NT šiemet vis dar yra patraukli investicija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rusų dramos teatras ieško, kas už 3,9 mln. Eur pastatytų naują salę

Rusų dramos teatras ieško, kas rekonstruotų pagalbinį pastatą, kuriame turėtų įsikurti nauja salė...

Statyba ir NT
2018.07.19
Pajamoms iš NT ir akcijų didesnis pajamų mokesčio tarifas bus taikomas nuo 150.000 Eur Premium 5

Pajamos, kurios nepriskiriamos darbo užmokesčiui, individualios veiklos pajamoms ar dividendams, nuo kitų...

Finansai
2018.07.19
Lietuvos įmonių TOP 1000: statybininkai pelną augino 161,8% Premium 3

Kasmet „Verslo žinių“ sudaromame Lietuvos įmonių TOP 1000 sąraše atsidūrė 60 bendrovių iš statybos...

Statyba ir NT
2018.07.19
Konkurentų galvosūkis: suplanavo dvejus laidojimo namus 100 m atstumu, nežino ką daryti Premium 4

Dvi laidojimo paslaugų bendrovės, turinčios ir verslo santykių, vienu metu sumojo pastatyti laidojimo namus...

Statyba ir NT
2018.07.18
Antrojo ketvirčio kainų augimo čempionai – individualūs namai 1

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos būsto rinkoje išsiskyrė sparčiai didmiesčiuose augusios individualių namų...

Statyba ir NT
2018.07.18
Elektroniniai važtaraščiai padėjo aptikti nelegalias vadovo statybas 2

Šių metų liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros...

Finansai
2018.07.18
Ruošia plačiau atverti „Infostatybą“: visi galėtų peržiūrėti statybos projektus 3

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo pakeitimo projektui. Jei jam pritars Seimas, statybos...

Statyba ir NT
2018.07.18
Valstybinių miškų urėdija kratosi tarnybinių butų 1

Valstybinių miškų urėdija (VMU) Turto bankui perdavė 13 gyvenamųjų namų, 11 butų bei Palangoje esančius...

Statyba ir NT
2018.07.18
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 7

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Statyba ir NT
2018.07.18
INHUS Švedijoje įgyvendina ypatingą projektą: pasiruošimas truko metus

Vilniaus gelžbetonio ir metalo konstrukcijų įmonei INHUS patikėta įgyvendinti ypatingos svarbos valstybinį...

Pramonė
2018.07.18
„Workland“ planuoja tolesnę plėtrą Vilniuje, investuos 1,5 mln. Eur

Estijos biurų nuomos paslaugų bendrovė „Workland Group“ šį rudenį atidarys jau antrą savo centrą Vilniuje, o...

Statyba ir NT
2018.07.18
Aukščiausioje Vilniaus vietoje suplanavo 16 išskirtinės architektūros namų kvartalą 18

Sostinės pietryčiuose, Pavilnyje, suprojektuotas unikalios architektūros individualių namų projektas RO16.

Statyba ir NT
2018.07.18
Aktyvi statybos rinka į viršų kelia ir kranininkus: investavo rekordinę sumą Premium

Mažeikiuose įsikūrusi kėlimo įrenginių nuomos UAB „Strėlė logistics“ šiais metais į kranų parką investavo...

Statyba ir NT
2018.07.18
Biurų plėtra važiuoja toliau, o progos užsidirbti iš sandėlių dar neišnaudoja 

Palankios ekonomikos tendencijos, gyventojų lūkesčiai ir vartojimas šių metų pirmąjį pusmetį teigiamai veikė...

Statyba ir NT
2018.07.17
Kaune parduotas verslo centras „Arka“ 8

Kaune A klasės verslo centrą „Arka“ išplėtojusi ir jame įsikūrusi tarptautinė žaliavų prekybos įmonių grupė...

Statyba ir NT
2018.07.17
Į 12 sublokuotų namų projektą investuoja 2,5 mln. Eur 5

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Infrasta“ ir „Infra būstas“ Vilniaus Verkių seniūnijoje plėtoja 12...

Statyba ir NT
2018.07.17
„Nordea“ padalinį senamiestyje keičia bendradarbystės erdvė, restoranas ir parduotuvė 1

Vilniaus senamiestyje, Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirtoje, kuriasi bendradarbystės erdvė „Workland“,...

Statyba ir NT
2018.07.17
Į dar vieną daugiabutį Pilaitėje „Eika“ investuoja 4,8 mln. Eur 10

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos bendrovės „Eika“ antrinė UAB „Būsto projektai“ Pilaitėje...

Statyba ir NT
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 14

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
NT sandorių transformacija: nuo skelbimų laikraštyje iki „blockchain“ Premium

Anksčiau norėdamas įsigyti svajonių namus nuveikti galėdavai ne kažin ką. Nebent tuščiai spoksoti į...

Statyba ir NT
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau