Žlugo strategiškai svarbi JK statybų kompanija

Praėjusį penktadienį bendrovės kreditoriai atmetė įmonės vadovų pasiūlytą gelbėjimosi planą ir paragino įsikišti vyriausybę. Ministrų kabinetas Londone sekmadienį šiuo klausimu surengė neeilinį posėdį, jokių staigių sprendimų nebuvo priimta.

Pirmadienį paskelbta, kad įmonės kreditoriai atsisakė suteikti naujų paskolų, todėl bus pradėta likvidavimo procedūra. Vyriausybė pranešė suteiksianti finansavimą valstybei būtinų paslaugų teikimo užtikrinimui, skelbia BBC.

Svarbi viešajam sektoriui

„Carillion“ žlugimas Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybei yra labai skausmingas – čia ne tik dirba 43.000 žmonių, iš kurių 19.500 – šalies viduje, tačiau ji yra sudariusi ir eilę reikšmingų sutarčių su viešuoju sektoriumi.

Pavyzdžiui, bendrovė kasdien tiekia 32.000 maisto porcijų šalies moksleiviams, taip pat prižiūri šalies kalėjimus ir kariuomenės bazes, valo ligonines ir valstybinių institucijų patalpas. Įmonė stato ir dalį greitojo geležinkelio linijos tarp Londono, Birmingemo, Lidso ir Mančesterio bei daugelį kitų objektų. Baiminamasi, kad bankroto atveju, kai kurios viešosios paslaugos britams sutriks.

Be to, tolimesnė įvykių eiga nulems ir daugelio smulkesnių subrangovų likimą. Kai kurių analitikų teigimu, įmonei užsidarius, per šalį nusiristų smulkaus ir vidutinio verslo, kuris yra priklausomas nuo šios kompanijos užsakymų, bankrotų banga. Jau dabar daugelis jų kantriai laukia vėluojančių finansinių įsipareigojimų įvykdymo.

„Šios įmonės žlugimas gali būti siaubingas. Domino efektas jos tiekimo grandinėje neturėtų precedento“, – „Financial Times“ cituoja Rudi Kleiną, „Specialist Engineering Contractors Group“ vadovą.

Valstybė iki šiol neskubėjo griebtis gelbėjimo, nepaisant įspėjimų, kad veiksmų būtina imtis greitai.

„Žinoma, mes atidžiai sekame padėtį įmonėje. Tikimės, kad ji sugebės susitarti su savo partneriais ir gauti reikalingo kapitalo, kuris leis ir toliau teikti svarbias paslaugas“, – agentūra „Reuters“ sekmadienį citavo Brandoną Lewisą, JK konservatorių partijos pirmininką.

Vyriausybės nariai atmetė įmonės gelbėjimo už mokesčių mokėtojų pinigus variantą, prisimindami 2008-aisias vykdytą pagalbą bankams, kuri valstybei kainavo labai daug. Be to, Londonas privalo laikytis ES taisyklių, ribojančių valstybės pagalbą verslui. Tai būtų ir politiškai nepopuliarus žingsnis.

„Įmonės akcininkai turi prisiimti nuostolius. Kreditoriai, dideli bankai, kuriems įmonė yra skolinga, privalės nurašyti dalį skolų, galbūt pakeisti jas akcijomis“, - savaitgalį BBC tvirtino opozicinės Liberalų demokratų partijos politikas Vince‘as Cable‘as.

Staigus krytis

Nors kalbų apie problemas kompanijos viduje netrūko jau kurį laiką, 2016-aisiais „Carillion“ pajamos dar sudarė 5,2 mlrd. GBP, o įmonės vertė rinkoje siekė apie vieną milijardą GBP. Šiuo metu įmonės akcijos iš viso jau yra vertos tik 61 mln. GBP.

Prieš trejus metus „Carillion“ netgi mėgino įsigyti didžiausią šalies statybų kompaniją „Balfour Beatty“. Vis dėlto jau 2013-aisiais rizikos draudimo fondai įspėjo dėl miglotų „Carillion“ perspektyvų, kai įmonė su subrangovais atsiskaitydavo tik per 120 dienų.

Ilgą laiką tikėtasi, kad „Carillion“ sėkmingai įsisuks mažiau rizikingame paslaugų sektoriuje. Šiuo metu ši veikla sudaro du trečdalius įmonės pajamų. Tačiau kai kurios sutartys, pavyzdžiui teismo pastatų valymo sutartis su Teisingumo ministerija, nėra pelningos, todėl tai negali kompensuoti didelių nuostolių statybų sektoriuje.

Pernai gegužę įmonės vadovai vyriausybei dar tvirtino laukiantys „ryškaus pajamų augimo ir padidėjusio grynojo pelno“, bet jau liepą paaiškėjo, kad tikrovė yra visiškai priešinga. Įmonės akcijų kaina neteko 39% savo vertės, kai ji paskelbė sumažinanti trijų didelių projektų vertę 845 mln. GBP.

Tąkart „Carillion“ taip pat įspėjo, kad įmonės artimiausiu metu laukia 100-150 mln. GBP lėšų praradimas bei mažėjantis naujų statybos sutarčių skaičius, pabaigus esamus projektus. Nuo tada įmonė, kurios bendra turimų sutarčių vertė sudaro 16 mlrd. GBP, susidūrė su finansiniais sunkumais.

Ekspertai teigia, kad „Carillion“ ėmėsi vykdyti daug rizikingų projektų, kurie galiausiai tapo nuostolingais. Be to, įmonė ilgą laiką nuolat deklaruodavo gerokai aukštesnes statybų pelno maržas nei jos konkurentai.

„Financial Times“ rašo apie Karališkąją Liverpulio ligoninę, kuri turėjo atsidaryti dar pernai kovą, tačiau atsiradę plyšiai konstrukcijose, taip pat dėl didelių vėjų apsunkintas kranų darbas privertė kelis kartus nukelti statybų pabaigą.

Pastatas nebaigtas ir šiandien, o „Carillion“ tenka finansinė našta dėl projekto vėlavimo.

Skaičiuojama, kad bendrovė taip pat galėjo netekti bent 150 mln. GBP dėl vėlavimo statant naują Aberdyno aplinkkelį. Dėl inžinerinių problemų gerokai vėluoja ir Smediko ligoninės statybos bei kai kurie kiti projektai.

Tokie atvejai labai išaugino įmonės skolas, kurios šiuo metu sudaro daugiau nei 900 mln. GBP. Per metus įsiskolinimai padidėjo beveik 400 mln. GBP. JK vyriausybei nerimą kelia ir bendrovės pensijų įsipareigojimai, siekiantys maždaug 587 mln. GBP. Jeigu šią sistemą turėtų perimtų valstybė, jai tektų mokėti pensijas 28.000 sistemos narių.