„Green Hall 2“ architektai: užsakovai retai būna nusiteikę investuoti į architektūrinį išskirtinumą

FOTOGALERIJA „Urban Inventors“ išplėtotas biurų pastatas „Green Hall 2“ (27 nuotr.)

„Prisitaikyti prie sklypo buvo iššūkis – dar statant pirmąjį „Green Hall“ pastatą, po žeme buvo pastatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pačiame sklype daug ribojimų, kurie nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Antrasis komplekso pastatas turėjo derėti prie pirmoji, prie sklypo išrangymų bei prie upės. Tačiau tų suvaržymų visuma ir darė įtaką pastato formai. Šis pastatas tapo savotiška vietos interpretacija ir jis gali būti tik šioje vietoje, niekur kitur pasaulyje. Tai jį daro išskirtiniu“, – pasakoja Ulrikas Raisse, danų architektų biuro „Arrow architects“ vadovas ir architektas.

VŽ primena, kad SBA koncernui priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Urban Inventors“ oficialiai atidarė verslo centrą Vilniuje „Green Hall 2“. Investicijos į maždaug 9.000 kv. m ploto pastatą viršijo 18 mln. Eur.

Anot p. Raisse, nėra dažnas atvejis, kai NT plėtotojai turi ambicijų išplėtoti unikalų pastatą ir yra pasiryžę į tai investuoti bei suteikti architektams kūrybinę laisvę.

nuotrauka::1left

„Bet kokia graži architektūra pasaulyje pirmiausiai yra ambicingų NT plėtotojų kūrinys. Jei užsakovas neturi tokios tokio įkvėpimo, architektas projektuoja kvadratinę dėžutę. Didžioji dauguma klientų nesuteikia tokios kūrybinės laisvės, tačiau galimybė pasireikšti kartu yra ir didelė atsakomybė“, – sako p. Raisse.

„Jei pastatas nepavyko ar nepasiteisino, tai dažniausiai kaltas lieka architektas“, – juokiasi architektas Antanas Gvilgdys, bendrovės „Archinova“ vadovas. Anot jo, NT plėtrą galima palyginti su sportu – dirba visi, bet jei komanda pralaimi, tai kaltas lieka treneris, o jei laimi, tai laimi visi.

nuotrauka::2right

VŽ rašė, kad aliuminio ir stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo bendrovė „KG Constructions“, gaminusi ir montavusi „Green Hall 2“ fasadą, pasakojo, jog tai buvo sudėtingiausias jų įgyvendintas projektas, kuris tapo bendrovės vizitine kortele.

„Rytinio veidrodinio fasado viršutinė ir apatinė dalys stiklinamos iš stiklų, kurie yra ne tik lenkti, bet ir persukti tarsi propeleriai, – tai aukščiausias stiklų gamybos ir montavimo lygis. Rinkose, kuriose dirbame, nežinau kito projekto su tokiu fasadu. Manau, kad Europoje tokių yra vienetai. Pagaminti stiklus lenktoms fasado zonoms užtruko daugiau nei pusę metų – mums tai buvo didelis iššūkis ir neįkainojama patirtis“, – VŽ pasakojo Linas Karžinauskas, „KG Constructions“ generalinis direktorius.

„Arrow architectai“ Vilniuje bendradarbiauja su „Archinova“ – bendrovės kartu projektavo trečiąjį „Green Hall“ biurų pastatą, bei NT plėtros bendrovės „M.M.M. projektai“ vystomą biurų pastatą Vilniaus Saltoniškių g.

„Mes visose šalyse turime vietinius partnerius, mat patys esame nedideli – biure dirba 15 žmonių“, – sako „Arrow architects“ vadovas. „Arrow architects“ įkurta prieš ketverius metus, bendrovės apyvarta praėjusiais metai buvo apie 1,5 mln. Eur.

„Mes esame unikalūs tuo, kad nuo pat įkūrimo ėmėmės projektų užsienyje – niekada nebuvome lokalia kompanija. Tarp architektų tai retas reiškinys. Įprasta pirma įsitvirtinti vietos rinkoje, įgyti patirties, o į užsienio rinkas eiti užsiauginus raumenis, – kalba p. Raisse. – Kai pasakoju apie „Arrow architects“, dažnai pasakoju istoriją apie kamanę – pagal fizikos dėsnius ji neturėtų skraidyti, nes kūnas per didelis, o sparnai per maži. Bet kamanė to nežino, todėl skraido. Ši istorija apie mus“.

„Archinovos“ architektai pasakoja, kad Lietuvoje nėra įprasta architektų įmonėms bendradarbiauti, kartu projektuoti tą patį pastatą. „Tačiau mes manome, kad įdomiausi projektai gimsta, kai kartu dirba skirtingų kultūrų, mokyklų žmonės su skirtinga patirtimi“, - sako Edimtas Šimeliūnas, „Archinovos“ architektas.