Klaipėda sieks perimti ir įveiklinti buvusį policijos komisariato pastatą
Klaipėdos miesto savivaldybė sieks perimti Turto banko antrus metus pardavinėjamą 5.000 kv. m ploto istorinių Klaipėdos senamiesčio pastatų kompleksą, kuriame daug metų veikė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,
Didžiulis kompleksas, esantis Jūros g. 1, laikomas svarbiausiu Klaipėdos Naujosios Uosto gatvės senosios architektūros akcentu. Kultūros paveldo registre jis įvardijamas kaip teismo rūmų ir kalėjimo pastatas, kurio ištakos siekia 1857 m.
Pastatas liko tuščias 2015 m. rudenį, kai policijos komisariatas išsikėlė į naujas patalpas Kauno gatvėje. Nuo tada Turto bankas bando parduoti paveldosauginį kompleksą, tačiau pirkėjų pritraukti nepavyksta. Aukcionas vėl numatytas lapkričio 27 d., skelbiama, kad jame pradinė objekto kaina sieks 850.000 Eur. Palyginimui, pirmajame aukcione pradinė objekto kaina siekė 2,17 mln. Eur.
Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje uostamiesčio politikai priėmė sprendimą šiuo metu nuosavybės teise valstybei priklausantį ir Turto banko valdomą objektą siekti perimti savo žinion ir jį pritaikyti kultūros reikmėms.
To tarybos prašė Klaipėdos menininkai, Savivaldybę pasiekė daugiau nei trijų šimtų kultūros bendruomenės atstovų parašai.
Tai vienas iš tų retų atvejų, kada iš bendruomenės, šiuo atveju kultūrinės, kyla reali iniciatyva, kuri iš pradžių buvo tik kaip idėja diskusiniame lygmenyje, o dabar jau tapo viziją įprasminančiu dokumentu, tam tikra ketinimų išraiška. Vien tai jau verta visokeriopo palaikymo. Tačiau neišvengiamai turime suvokti, kokia atsakomybė gula tiek ant politikų, tiek ant menininkų bendruomenės pečių, kuri pasirengusi eiti drauge, ieškoti modelių, kaip palengvinti šią naštą ir įveiklinti kompleksą, teigia Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras.
Kompleksas būtų tvarkomas ir įveiklinamas kooperuojant savivaldybės biudžeto, nacionalinių bei tarptautinių fondų, menininkų ir privačių investuotojų lėšas. Dalis komplekso statinių yra įtraukti į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registrą.
Planuojama, kad jame galėtų įsikurti renginių erdvės, muziejai, galerijos, jaunimo kultūrinių iniciatyvų inkubatorius, reziduojantys ir visuomenei kūrybą pristatantys menininkai, o šalia ir nedidelės autorinių darbų parduotuvėlės, kavinė, muzikos klubas, išskirtinio apgyvendinimo paslaugos.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Statyba ir NT
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti