Kaimo kerštas miestams – taip galima pavadinti Žemės įstatymo pataisas

Publikuota: 2017-10-10
Žygimanto Gedvilos („15min.lt“) nuotr.
svg svg
Žygimanto Gedvilos („15min.lt“) nuotr.
LR Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Praėjusį trečiadienį Žemės ūkio ministro iniciatyva paskelbta ekstremali padėtis Lietuvos kaime dėl liūčių sukeltų ūkininkų nuostolių. Dangaus nesukontroliuosi. Grūdų derlius šiemet bus 5%, o pupų – net 80%. mažesnis nei pernai. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kaip buvęs ir esamas ūkininkas, ryžtingai stoja ūkininkų pusėn. Tuo tarpu šį ketvirtadienį ekstremalią padėtį teks skelbti miestų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Bet šį kartą – ne dangaus sukeltą, o paties ministro ir „valstiečių“ Seimo narių.

„Kaimo kerštas miestams, sutirštinant spalvas“ – taip būtų galima pavadinti šią savaitę „valstiečių“ planuojamą priimti valstybinės žemės gigantišką apmokestinimą ir statybas stabdantį įstatymą. Kaip dalgiu per kojas naujasis įstatymas sustabdys miestų apleistų teritorijų atgimimą, kvartalinę renovaciją ir buvusių gamyklų pavertimą miesto visuomeninėms erdvėmis. Robinhudiškas „valstiečių“ noras surinkti pinigus iš miestiečių išvarys milžiniškas investicijas į priemiesčius ir kaimus. Investiciniai projektai miestuose gerokai pabrangs, sustos ilgam, o žemės sklypų kaina patirs neapibrėžtumo žemės drebėjimą. Klausimas, ar tai vykdoma sąmoningai, ar tiesiog nesuvokiama. Tikėkime gera valia ir nesuvokimu, todėl paaiškinkime, kas nutiks ketvirtadienį.

Atsiradus privačiai nuosavybei, žeme šalyje galima buvo naudotis keliais būdais: nusipirkti aukcione, išsinuomoti aukcione arba privatizavus pastatą, susiformuoti valstybinės žemės sklypą naudojimui ne aukciono būdu. Taip sklypai ne aukciono būdu daugiabučių namų, gamyklų ir visų kitų pastatų savininkams atiduoti nemokamai, o savivaldybėms suteikta teisė kasmet nustatyti žemės nuomos mokestį.

1990-ųjų pradžioje padaryta milžiniška įstatymų spraga: valstybinė žemė 99-iems metams išdalinta iš esmės nemokamai ir be aiškių taisyklių, kiek žemės turi būti priskirta prie pastato. Kraštutiniais atvejais tuo pasinaudoję dešimtys apskričių administracijų, o vėliau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) žemėtvarkininkai milžiniškus nemokamus valstybinės žemės sklypus formavo net prie sandėliukų ar prie betono nuolaužų. Tačiau dauguma atvejų sklypai suformuoti būtiniems namų, biurų, gamyklų, sandėlių poreikiams ir todėl į juos atėjo lauktos investicijos. Taip Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo išnuomota 178.000 ha žemės ir sudaryta per 100.000 nuomos sutarčių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ilgainiui NT rinkoje privatūs sklypai ir sklypai su valstybinės žemės nuomos sutartimis susilygino kainomis. Iš pirmųjų savininkų juos už rinkos kainą perpirko antrieji Lietuvos ir užsienio investuotojai savo planams. Nemokamai atiduota valstybės žemė milijardinius pelnus sunešė pirmiesiems savininkams, bet ne valstybei.

Po 25 metų susivokusi valstybė tuos pačius įstatymus pradėjo skaityti kitaip, ir nuo tos dienos pradėjo kilti chaosas miestų investiciniuose projektuose.

Pirmasis smūgis suduotas užpernai, kai NŽT pradėjo vienašališkai nutraukti arba nebepratęsti valstybinės žemės nuomos sutartis. Net Kauno mero „Vičiūnai“ nupirkę dvidešimtmetį merdėjusį viešbučio „Respublika“ monolitą, staiga suprato, kad pirko ne teisę naudotis žeme, o bevertį betono gabalą. Bėga antri metai, kai prokuratūra ir teismai gainioja investuotojus valstybės vardu nutraukdama jų nuomos sutartis. Joks kvailys nemokėtų už žemę milijoninių sumų, jei būtų žinojęs būsimą valstybės sabotažą. O dėl ŽŪM ir NŽT veiksmų kvailiais virto tūkstančiai Lietuvos valstybinės žemės nuomos sutarčių savininkų.

Antrasis ir lemiamas smūgis Lietuvos miestams bus greičiausiai suduotas ateinantį ketvirtadienį priimant Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio Žemės įstatymo pakeitimus. Rekonstruojant pastatus arba keičiant žemės paskirtį kiekvienas investuotojas privalės susimokėti 20% sklypo vertės. Kodėl 20%, kodėl ne 5, kodėl ne 50% – atsakymo nežino net iniciatoriai. Aišku viena – tai sustabdys tiek kvartalinę renovaciją, tiek apleistų miestų teritorijų atgimimą. Miestų žemės kaina – didelė. Gyventojams tai bus šoko mokestis. O investuotojai jau kartą sumokėję rinkos kainą už perparduotus sklypus, antrą kartą valstybei sumokėti dažnai tiesiog nebepajėgs. Visai kas kita kaime, kur žemė yra pigi lyginant su statybų kaina. Staigus valstybės noras pasipinigauti sustabdys ir visą pridėtinės vertės kūrimą, ir gerokai didesnį ekonomikos ciklą tolesniuose statybos etapuose. Miestų NT rinką užlies štilius ir ekstremali padėtis.

Iniciatyvos, kurios iš esmės sustabdo vieną ar kitą ekonominį sektorių, negali būti priimamos be modeliavimo ir skaičiavimų. Tačiau valstybinė žemė privalo duoti grąžą valstybei. Tai ne kartą akcentavo ir Valstybės kontrolė. Tad kaipgi kaip pamaitinti vilką ir išlaikyti avį sveiką? Tai spręstų trys siūlymai besiblaškančiai Žemės ūkio ministerijai:

Pirmiausia valstybė turi garantuoti, kad visa faktiškai naudojama žemė yra įteisinta. Šiandien nemaža dalis pastatų vis dar nesusiformavę sklypų, bet faktiškai naudoja juos savo reikmėms. Todėl valstybė turi užsiimti iniciatyviu sklypų suformavimu aplink privačius statinius, ypač miestų teritorijose. Suformavus sklypą atsiranda ir mokestinė prievolė.

Būtina panaikinti žemės sklypo formavimo subjektyvumą. Ligi šiol beveik vienasmeniais ir visiškai subjektyviais sprendimais NŽT darbuotojai ir formuoja, ir atima žemę iš pastatų savininkų. Tik per viešą teritorijų planavimą ir detaliųjų planų derinimą įmanoma objektyviai suplanuoti sklypo dydį privatiems pastatams.

Valstybė turi skatinti valstybinės žemės nuomininkus išsipirkti žemę nuosavybėn. Skatinimą būtina atlikti per savivaldybių nustatomus žemės nuomos mokesčius, nes šiandien privačiai ir nuomotai žemei mokesčiai jie yra beveik tolygūs. Tie, kurie įsigijo žemę, ir tie, kurie ją gavo nemokamai, pastatomi į vienodą padėtį. Pirmą žingsnį turi atlikti Vyriausybė savo nutarimu patvirtindama savivaldybėms augančią žemės nuomos mokesčių progresiją.

Prezidentas Kazys Grinius, vienas iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų, dar iki tampant valstybės vadovu 1905 m. tekste „Teisingas žemės valdymas Lietuvoje“ rašė: „Žemė turi prigulėti tam, kas ją dirba ir iki jis ją dirba.“ Tekste buvo svarstoma, kaip žemę iš dvarininkų perduoti valstiečiams. Po 1990-ųjų vykdyta žemės reforma mažai bendro turi su logika ir socialiniu teisingumu. Tad K. Griniaus mintis turi būti pritaikyta – kartą išnuomota valstybinė žemė turi būti intensyviai naudojama. Tačiau šiandieninis kairuoliškas ir robinhudiškas noras arba atimti, arba apmokestinti neperlipamais mokesčiais valstybinę žemę atves mus tik į stagnaciją ir ekstremalią padėtį miestuose. To būtų galima išvengti vykdant ne vienadienę keršto, o ilgalaikę dialogo politiką.

Komentaro autorius – Seimo Liberalų sąjungos frakcijos narys, Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Statyba ir NT“
Užsienio architektai Vilniui siūlo svarstyti tramvajaus idėją

Vilniaus stoties ir aplinkinių teritorijų vystymui sprendimų ieškojusi tarptautinių architektų komanda...

NT plėtotojų valdomų statybos įmonių augimą temdo chaosas Premium

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų valdomos statybų bendrovės praėjusiais metais fiksavo didelį augimą,...

Daugiausiai renovacijos užsakymų turi „Žilinskis ir Co“

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, šiuo metu šalyje vykdoma daugiau kaip 600 daugiabučių...

Kauno savivaldybė Kėdainių tilto konkursą planuoja skelbti liepą 2

Kauno savivaldybė vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną konkursą rengiasi skelbti jau liepos mėnesį.

Statyba ir NT
2022.06.25
Mirė architektas A. Gvildys

Šią savaitę mirė žinomas architektas Antanas Gvildys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga.

Verslo aplinka
2022.06.25
Naujo migrantų centro Pabradėje statybos kaina išaugo iki 9 mln. Eur

Naujo migrantų centro Pabradėje statybos rangovo konkursą trečią kartą skelbianti Valstybės sienos apsaugos...

Statyba ir NT
2022.06.24
„Baltic Asset Management“ metė 40 mln. Eur į būstus nuomai: užimtumas šimtaprocentinis Premium 4

Vilniuje randasi vis daugiau nuomojamo būsto projektų, į kuriuos investuoja profesionalūs rinkos dalyviai.

Statyba ir NT
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
„Galio Group“ leista statyti daugiabučius sostinės Žirmūnuose

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Galio Group“ skelbia gavusi statybos leidimą daugiabučių projektui...

Statyba ir NT
2022.06.23
APVA primena apie Lietuvos renovacijos žemėlapį Verslo tribūna

Interaktyvus Lietuvos renovacijos žemėlapis – puikus įrankis šalies gyventojams, besidomintiems daugiabučių...

Statyba ir NT
2022.06.23
„Capitalica Baltic Real Estate Fund I” trečia obligacijų emisija įtraukta į „First North“ rinką

Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ nuo šių metų birželio 23 d. į  prekybą Baltijos „First North“...

Rinkos
2022.06.23
V. Bezaras toliau vadovaus Kultūros paveldo departamentui

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovu antrai kadencijai paskirtas aplinkosaugininkas ir geografas...

Statyba ir NT
2022.06.23
Finansiniai rezultatai gerėja, bet pandemijos nukamuotiems viešbučiams – dar vienas išbandymų metas Premium

2021 m. daugelis didžiųjų šalies viešbučių fiksavo geresnius finansinius rezultatus, tačiau jų valdytojai...

Statyba ir NT
2022.06.23
„Newsec“ grupė pernai padvigubino pajamas iš konsultacijų, šiemet smarkiai plečia nuomojamų būstų paslaugas Premium 1

Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų grupė, veikianti su prekės ženklu „Newsec“, pernai pajamas iš konsultacijų...

Statyba ir NT
2022.06.23
Interneto reklama karo akivaizdoje: mažėjo NT komunikacijos, sprogo kelionių pasiūla Premium

Per pirmuosius 4 šių metų mėnesius reklamos kiekius skaitmeninėje erdvėje labiausiai didino mobiliojo ryšio,...

Rinkodara
2022.06.22
G. Drobužas: niekada V. Puidoko neprašiau parduoti akcijų Premium

Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ilgamečiam kelių tiesimo bendrovės HISK (buvusi „Panevėžio...

Statyba ir NT
2022.06.22
„Lords LB“ renkasi idėją verslo centrui sostinės Šnipiškėse 1

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomos įmonės „Inrega“ organizuotame kviestiniame...

Statyba ir NT
2022.06.22
„Rail Balticos“ projektų laukiantis „Kauno tiltų“ vadovas: turėsime nuostolingų užsakymų Premium

Kelių ir tiltų tiesimo AB „Kauno tiltai“ apyvarta pernai mažėjo 14,8% ir siekė 112,1 mln. Eur, tačiau pelnas...

Statyba ir NT
2022.06.22
Buvusiam „Panevėžio kelių“ vadovui teismas priteisė šimtatūkstantinę išmoką Premium

Ilgamečiam kelių tiesimo bendrovės HISK (buvusi „Panevėžio keliai“) vadovui ir smulkiajam akcininkui...

Statyba ir NT
2022.06.21
Paradoksaliame sandoryje nedidelis lietuviškas fondas finansuoja stambų austrų NT žaidėją 3

Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ (OAM) valdomo privačios skolos fondo „Orion...

Rinkos
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku