Didžiosios kraustynės: švedai perkelia miestą į kitą vietą

Publikuota: 2017-04-09
 

It nepasotinami liežuviai žemės įtrūkiai artėja Kirunos link. Dėl kalnakasybos šis šiauriausias Švedijos miestas ritasi į prarają, todėl jau 2015 m. pradėtas braižyti didžiulis kraustymo projektas, skirtas Kirunai perkelti už 3 km į rytus. Planuojama, kad projektas užtruks ne vieną dešimtmetį.

Prie šio 1,3 mlrd. Eur vertės projekto prisiliesti galimybę gavo ir Lietuvos verslas. Kitaip tariant, lietuviai gavo vieną užsakymų, dėl kurių plėšosi visas pasaulis – UAB „Fasadus“ dalyvauja rotušės, nuo kurios ir prasideda viso miesto perkėlimas, statyboje.

Kirunos kasykloje yra didžiausias pasaulyje požeminiu būdu eksploatuojamas geležies rūdos telkinys, joje iškasama 90 proc. visos ES iškasamos geležies rūdos, t. y. 76 tūkst. tonų per dieną. 2008 m. kasybos bendrovė LKAB pasiekė 1 365 m gylį. Iškasus rūdą, virš ertmių esanti žemė ilgainiui įgrius. Dėl kampo, kuriuo rūdos sluoksnis artėja miesto link, šie reiškiniai neišvengiamai paveiks Kiruną, nes rūda išgaunama didesniame gylyje.

Nors didžioji dalis Kirunos bus sulyginta su žeme, o pastatai pakeisti naujesniais ir geresniais, miesto planuotojai siekia išsaugoti kuo daugiau istorinės Kirunos tapatybės.

Miesto rotušės varpinė – vienas statinių, kurie bus perkelti į Naująją Kiruną. Bokštas nebus užkeltas ant naujos rotušės „Kristallen“ stogo, o stovės gretimoje aikštėje. Be to, dalis senos rotušės medžiagų bus panaudota statant naująją.

Naujame mieste tikriausiai atsidurs ir esamų pastatų fasadai bei langai. Puikus fasado išsaugojimo pavyzdys – didžiausia Norvegijoje leidykla „Gyldendal“ Osle, kur senas pastato fasadas atkurtas naujo leidyklos pastato viduje.

nuotrauka::2nocrop

Statiniai sugrius

Nors persikraustymo planai gali pasirodyti pernelyg dramatiški, kraustymasis yra vienintelė išeitis turint tokį kaimyną – didžiausią pasaulyje požeminiu būdu eksploatuojamą geležies rūdos telkinį. Jei nebūtų šios kasyklos, nebūtų ir Kirunos, tačiau dėl intensyvių požeminių kalnakasybos darbų vakariniame miesto pakraštyje žemės sluoksniuose atsiveria kelių metrų pločio įtrūkiai.

Vyriausybės valdomai bendrovei LKAB priklausanti kasykla – ne vienu milijardu JAV dolerių vertinamas verslas, sukuriantis darbo vietas daugeliui Kirunos gyventojų. Tad kasybos darbai nebus stabdomi ir net bus kasama giliau, o rūdą bendrovė tikisi išgauti iki 2033 m. ar net ilgiau.

Remiantis geologijos prognozėmis, plyšiai žemėje pamažu artės miesto centro link. Neperkėlus miesto į kitą vietą nuo jų pirmiausia nukentės požeminė infrastruktūra, pavyzdžiui, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Vėliau visi vietovėje esantys pastatai tikrąja žodžio prasme prasmegs. Todėl inžinieriai, architektai ir miesto planuotojai tūkstančius valandų kūrė gelbėjimo planą, kurio rezultatas – per du–tris dešimtmečius iškilsiantis kitas miestas Naujoji Kiruna. Tai bus modernus miestas Laplandijoje, įsikūręs apie 150 kilometrų į šiaurę nuo poliarinio rato, sukurtas taip, kad atitiktų gyventojų poreikius ir būtų išnaudoti klimatui palankūs sprendimai.

Kiruna ir jos geležis

Kirunos istorija – tai geležies rūdos istorija. Iš šios geležingos uolienos išlydomas ketus naudojamas plienui gaminti. Pirmoji kasykla šioje vietovėje įsteigta 1647 m., tuomet švedai pamažu ėmė kraustytis į šiaurę. Geologai žinojo, kad po žeme yra ir daugiau gamtos turtų, o apie 1885 m. pradėta pirma bandomoji Kirunos kalno gręžyba.

Iš pradžių vietovė aplink kasyklą priminė lūšnynus, kur varganomis sąlygomis gyveno kasyklos darbininkai. 1900 m. Švedijos karalius Oskaras II patvirtino Kirunos steigimo planą, tad šie metai laikomi miesto įsikūrimo data. Tikruoju Kirunos įkūrėju laikomas pirmasis kalnakasybos bendrovės LKAB vadovas Johanas Olofas Hjalmaras Lundbohmas, kuris, be to, buvo geologas ir chemikas.

Kiruną jis sukūrė kaip pavyzdinį miestelį: darbininkų namuose buvo įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, o gatvės išdėstytos taip, kad užstotų stingdantį vėją. Dėl pasaulinės plieno paklausos Kirunoje kilo geležies rūdos karštinė, o 1910 m. miestelis išaugo iki 7 500 gyventojų.

Geležies rūda plyti po miestu

Tačiau prabėgus vos pusei amžiaus pasirodė pirmieji ženklai, kad ateityje Kiruna susidurs su sunkumais. 1970 m. dėl žemės įtrūkių iš „On“ mikrorajono, įsikūrusio tarp kasyklos ir geležinkelio, buvo evakuota 500 žmonių.

2004 m. Kirunos savivalda gavo aiškų pranešimą iš LKAB vadovų – netolimoje ateityje dėl kasyklos miestui kils bėdų.

Remiantis geologiniais tyrimais, sodri geležies rūda maždaug prieš 1,9 milijardo metų susiformavo dėl vulkaninio aktyvumo. Geležies rūdos klodai į žemę įsiskverbė it milžiniškas pleištas, kurio vidutinis gylis siekia du kilometrus, o plotis – 80 metrų. Pagrindinė rūdos dalis tam tikru kampu pakrypusi vakarinio Kirunos pakraščio link. Geležis kasama vis giliau po žeme, tad įtrūkiai pamažu slinksis vis arčiau miesto ir jo gyventojų.

Keletą metų manyta, kad geriausia būtų perkelti Kiruną penkis kilometrus į šiaurės vakarus Luosavaros kalno link. Tačiau 2009 m. atlikus požeminius grunto tyrimus paaiškėjo, kad dėl ankstesnių kasybos darbų ši vietovė nepakankamai stabili ir neatlaikys miesto. Todėl planas buvo pakeistas, o Kiruna bus perkraustyta tris kilometrus į rytus, matuojant nuo dabartinio miestelio centro, kur po paviršiumi esantis dirvožemis labiau tinkamas Naujajai Kirunai.

21 pastatas bus perkeltas sunkvežimiais

Kirunos kraustymui vadovaus inžinieriai, jie pamažu ardys seną miestą ir statys naująjį. Šis procesas prasidėjo 2015 m. ir tęsis iki 2040 metų. Bus perkelta apie tris tūkstančius namų ir 450 tūkstančių kvadratinių metrų biurų, parduotuvių, mokyklų, ligoninių ir viešbučių, o visą miestelio centrą, t. y. 30 tūkstančių kvadratinių metrų mažmeninės prekybos erdvių, pakeis naujas.

Vis dėlto 21 saugomas statinys yra per svarbus, kad būtų sulygintas su žeme. Todėl šie pastatai bus įkelti į sunkvežimius ir nugabenti nauju adresu. Juos svarbu išsaugoti, kad neišnyktų istorinė Kirunos tapatybė. Vienas pavyzdys – unikali medinė miesto bažnyčia, kuri išrinkta kaip gražiausia Švedijoje.

Iki bažnyčios perkėlimo prabėgs dar maždaug 20 metų, tačiau keli kiti statiniai netrukus bus nukelti nuo pamatų ir – dalimis arba visi – nugabenti į naują vietą. Pirmąjį perkels istorinį statinį „Hjalmar Lundbohmsgarden“, jis bus padalytas į tris–keturias dalis ir sutvirtintas stabiliomis sijomis. Mobilieji kranai istorinę vertę turinčius medinius statinius atsargiai įkels į sunkvežimius ir šie bus išvežti. Miestelio senojo policijos komisaro namas – geltonas medinis pastatas – bus gabenamas visas, ne dalimis.

Nors dėl įspūdingo šio projekto masto ne vienas miesto planuotojas galėtų pražilti, Kirunos savivalda nusprendė tai laikyti galimybe viską iš pat pradžių daryti tinkamai. Imtasi kelių priemonių, kad seno miesto trūkumų nepaveldėtų Naujoji Kiruna. Viena jų – vadinamoji erdvinio planavimo analizė, kai kompiuterinė modeliavimo programa vizualizuoja miesto planą pagal gyventojų veiklą ir užsiėmimus. Šis metodas gali padėti miesto planuotojams suprasti, koks turi būti miesto centras, kad geriausiai atitiktų gyventojų ir verslo poreikius.

Perkeliami nesugriauti pastatai

21 Kirunos pastatas svarbus miesto istorijai ir tapatybei, todėl jie bus perkelti. Pirmas pastatas, kurį planuojama vežti į naują vietą, priklausė Kirunos įkūrėjui.

Kirunos įkūrėjas Hjalmaras Lundbohmas iki 1920 m. gyveno „Hjalmar Lundbohmsgarden“ vadinamame pastate, kuris istoriškai laikomas vienu svarbiausių miesto statinių. Jis bus perkeliamas šiais metais.

„Hjalmar Lundbohmsgården“ pastatytas taip, kad jį galima padalyti į tris arba keturias dalis. Kiekviena dalis bus kranu įkelta į sunkvežimį ir nugabenta į Luosavaros kalno papėdėje numatytą naują medinio pastato vietą. Kitas statinys, senas ryškiai geltonas policijos komisaro namas, bus perkeltas visas, – jis bus sutvirtintas plieninėmis sijomis ir sunkvežimiu išvežtas.

Pastatų gabenimo procesą svarbu kruopščiai suplanuoti: pastatus nufotografuoti, nuskenuoti lazeriu, pasirūpinti tinkamu pakrovimu, būtina nuodugniai išnagrinėti kelią, kuriuo važiuos sunkvežimis, ir nustatyti, ar pastatas tilps tarp apšvietimo stulpų ir kelio ženklų. Be to, kelyje negali būti pernelyg stačių įkalnių, nuokalnių ar staigių posūkių.

nuotrauka::1nocrop

Namus šildo kūnai

Kraustytis reikės šešiems tūkstančiams iš 18 tūkstančių Kirunos gyventojų, o LKAB sumokės jiems jų namų rinkos kainą ir 25 procentų priedą. Todėl labai svarbu, kad Naujosios Kirunos vizija būtų patraukli, kad dabartiniai miesto gyventojai pasirinktų įsikurti ten, o ne statytis naujus namus kur nors kitur.

Naujoji Kiruna giriama už tai, kad joje gausu protingų ir klimatui palankių sprendimų. Norint išgyventi Kirunos žiemą, kai saulės šviesos arba būna labai mažai, arba visai nėra, tik guvaus proto nepakanka. Čia taip pat stingdančiai šalta. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 14,5 laipsnio šalčio, tačiau pasitaiko dienų, kai termometro stulpelis pasiekia 30 laipsnių ribą. Todėl žmonės, pasistatę namus, kuriems apšildyti pakanka nedidelio energijos kiekio, pagerins ne tik aplinkos, bet ir savo banko sąskaitos būklę.

Kirunoje jau iškilo pirmas pasyvusis namas. Jį pastatė švedų statybos grupė NCC. Kaip aišku iš pavadinimo, namui beveik užtenka šilumos iš pasyviųjų šilumos šaltinių, pavyzdžiui, kūnų šilumos ir apšvietimo bei namų apyvokos daiktų skleidžiamos šilumos. Taupyti energiją padeda ir 49,5 centimetro storio išorinės sienos, izoliuotos mineraline vata ir dviem sluoksniais putų, pasižyminčių ypatingomis izoliacinėmis savybėmis. Pro langus į namą patenka daug šviesos, bet šilumos prarandama mažai. Be to, naudojama atliekinė šiluma iš namo ventiliacinės sistemos ir vonios ventiliacijos.

Ateityje didžioji dalis energijos, kurią naudos Kirunos gyventojai, atkeliaus iš žaliųjų šaltinių, pavyzdžiui, vėjo jėgainių. Todėl pasyvusis namas – svarbus sistemos elementas, nes jis pats apsirūpina reikiama energija iš saulės elementų. Be to, tokiame name galima įkrauti elektromobilį, o „namų gamybos“ saulės energiją panaudoti, pavyzdžiui, žoliapjovei.

Dėl gerai apgalvotų sprendimų pasyvieji namai yra 30–40 procentų brangesni už įprastus. Tačiau jiems reikia labai nedaug energijos, tad, NCC skaičiavimais, papildomos išlaidos atsiperka per 8–10 metų.

Namus šildo kasykla

Kirunos gyventojai gali tikėtis ir gerokai žemesnių šildymo kainų. 2015 m. apie 75 procentai miestui šildyti reikiamos energijos pagaminama deginant atliekas, tačiau geležies kasykloje įrengus šilumos atgavimo sistemas ateityje 90 procentų Kirunai reikalingos šilumos gali tapti šalutiniu teigiamu kalnakasybos efektu. Bus naudojama geležį apdorojančių mašinų išskiriama šiluma ir atliekinė šiluma iš kasyklos ventiliacijos sistemų. Sustabdžius kasyklos veiklą, šilumą gamins biokuro elektrinės.

Į gyventojų namus šiluma bus skirstoma modernia infrastruktūra, kuria siekiama, kad Naujosios Kirunos gyventojų šildymo sąskaitos būtų mažiausios Švedijoje.

Susipažinkite, kaip perkeliamas šimtametis svirnas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į NT projektus Lietuvoje šiemet sukapsės daugiau nei 0,36 mlrd. Eur

Šiais metais didžiosios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės brėžia ambicingus investicinius planus.

Pernai įregistruotų NT daiktų sumažėjo 30% 1

Dažniausiai pernai buvo registruojami privatūs žemės sklypai, o bendras kritimas siejamas su sumažėjusiu...

Statyba ir NT
2018.02.23
Užstrigo Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija 2

UAB „Hidrostatyba“ apskundė Kauno miesto savivaldybės organizuoto viešojo pirkimo rezultatus. Savo ruožtu...

Statyba ir NT
2018.02.22
Sėkmingas projektas Pietų Korėjoje sudomino ir kitas tos šalies kompanijas 3

Konstrukcijų projektavimo bendrovė „INHUS Engineering“ Lietuvoje ir Skandinavijoje sukauptą patirtį sėkmingai...

Pramonė
2018.02.22
Siūlo, kad miške atkurti sodybas galėtų tik buvę savininkai ir paveldėtojai 10

Seime registruotas Miškų įstatymo pakeitimo projektas, kuris, autorės teigimu, užkardytų apgaulingą miško...

Statyba ir NT
2018.02.22
„Camelios“ ir BIG ginčas: nuomininko pirmenybė galioja ne visada Premium 2

Vaistinių tinklo „Camelia“ ir Klaipėdos prekybos centro BIG ginčas rinkai siunčia pamoką: Civiliniame kodekse...

Statyba ir NT
2018.02.22
Butus Kaune nori išnuomoti 36% brangiau nei prieš trejus metus 5

Butus didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomojantys asmenys per pastaruosius trejus metus prašomą kainą augino...

Statyba ir NT
2018.02.21
„Mitnija“ pernai pardavimo pajamas augino 19%

Koncernui „MG Baltic“ priklausanti viena didžiausių šalies statybų UAB „Mitnija“ praėjusius metus vertina...

Statyba ir NT
2018.02.21
VPH Karoliniškėse pastatė A+ energinės klasės parduotuvę 4

Į Vilniaus Karoliniškių mikrorajone esančią parduotuvę nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė VPH...

Statyba ir NT
2018.02.21
Į daugiabutį Kaune investavo 5 mln. Eur 7

Kaune, Dainavos mikrorajone, baigiamas plėtoti A energinės klasės devynaukštis, į kurį investuota 5 mln. Eur.

Statyba ir NT
2018.02.20
Restauruojamuose Pacų rūmuose veriasi freskos 3

Vilniuje, restauruojamuose istoriniuose Pacų rūmuose Didžiojoje gatvėje, kur šiemet bus atidarytas pasaulinio...

Laisvalaikis
2018.02.20
Suomijos NT ir statybų milžinė pernai gavo 3,8 mlrd. Eur pajamų 5

Vasarį susijungimą užbaigusios suomių nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybų kompanijos YIT ir...

Statyba ir NT
2018.02.20
Tarptautiniuose apdovanojimuose įvertinti du Lietuvos viešbučiai 1

Tarptautiniuose svetingumo apdovanojimuose geriausio dizaino ir geriausio 5 žvaigždučių verslo viešbučių...

Statyba ir NT
2018.02.20
Apsukas didina ir dvigubai: kur nuguls 356,6 mln. Eur NT plėtotojų investicijų Premium 5

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai į 2018-uosius žengia drąsiai – didžiausi rinkos žaidėjai investicijas...

Statyba ir NT
2018.02.20
Apleisti pastatai prie Vilniaus bastėjos atgims į apartamentus 19

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos bendrovė UAB „Merko statyba“ Vilniaus senamiestyje...

Statyba ir NT
2018.02.19
Vietoj nugyventų butų istoriniame pastate – viešbutis Premium 1

Per ateinančius metus Raudondvario dvaro teritorija turėtų būti sutvarkyta iki galo. Iki šiol nerestauruotos...

Statyba ir NT
2018.02.19
„Akmenės cementas“: pavojingi ginčai su buvusiu akcininku Premium 3

Vienintelė šalies cemento gamintoja AB „Akmenės cementas“, neseniai išsprendusi nesutarimus su bankais, vėl...

Pramonė
2018.02.19
NT burbulai: kuriuose pasaulio miestuose formuojasi didžiausi 6

8-iuose pasaulio miestuose-finansų centruose jau iškilusi rimta nekilnojamojo turto (NT) burbulo grėsmė. 

Statyba ir NT
2018.02.17
Neranda, kam grąžinti 5.230 hektarų žemės 5

Nors žemės grąžinimas natūra kaimo vietovėse turi baigtas šių metų pabaigoje, vis dar yra keli tūkstančiai...

Statyba ir NT
2018.02.15
Mažėja statybos leidimų ir baigtų statyti pastatų 5

Tiek praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį, tiek per visus 2017-uosius išduotų leidimų gyvenamiesiems pastatams...

Statyba ir NT
2018.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau