Prieštaringosios LRT išvados – vėl Seimo rankose

Už išvadas, kuriomis siūloma keisti LRT valdymo struktūrą, tarybos sudarymo tvarką, kartu jose konstatuojami buvusios vadovybės padaryti pažeidimai, balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš buvo keturi.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) buvo paskirtas pagrindiniu svarstant LRT tyrimo išvadas, tad pritarus pagrindiniam komitetui, toliau projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Numatyta svarstymo data – ketvirtadienis.

Tik Audito bei Žmogaus teisių komitetas komitetai, svarstydamas LRT tyrimo išvadas, siūlė TTK daryti pertrauką iki kol sprendimą dėl suburtos Seimo komisijos LRT veiklai tirti paskelbs Konstitucinis teismas.

Tam trečiadienį pritarti siūlė socdemas Julius Sabatauskas.

„Byla yra Konstituciniame Teisme, kreipimasis priimtas nagrinėti. Manau, būtų svarbi Konstitucinio Teismo nuomonė. Siūlau palaukti“, – kalbėjo p. Sabatauskas.

Tačiau TTK be didelių diskusijų pritarė išvadoms ir jos vėl keliauja į Seimo plenarinį posėdį.

VŽ rašė, kad prieš kelias savaites Seimas padarė pertrauką ir nesiryžo iš karto pritarti parengtoms išvadoms.

Stebisi skubėjimu

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė, stebisi tokiu skubėjimu.

„Juolab, kad net du Seimo komitetai siūlė palaukti Konstitucinio teismo išvadų. Keista ir tai, kodėl Seimo nariai nepasinaudoja galimybe balsuoti ne už visą išvadų paketą. Pasikartosiu, nekvestionuojame tos išvadų dalies, kuri kalba LRT veiklą, pasiūlymams, susijusiems su skaidrumo didinimu, tačiau valdysenos modelio keitimas – atviras kelias į nacionalinio transliuotojo politizavimą. Tai labai neramina“, – pabrėžia p. Garbačiauskaitė-Budrienė.

nuotrauka::1

Pasak jos, jei vis tik ryt bus balsuojama dėl bendro paketo ir tam bus pritarta, toliau beliks sekti tolesnius veiksmus.

„Pati komisija bent kol kas pabrėžia, kad tai tik rekomendacinio pobūdžio išvados, stebėsime, ar atsiras įstatymų pataisos ir kokios jos bus. Vis tik tebesitikime, kad valdantieji neregistruos tokių pataisų, kurias neigiamai vertiname ne tik mes, bet ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos. Kita vertus, nesėdėsime sudėję rankų, organizuosime eilę diskusijų su įvairiomis organizacijomis, su vietos ir tarptautiniais ekspertais“, – kalba p. Garbačiauskaitė-Budrienė.

VŽ rašė, kad LRT vadovybė dėl susidariusios situacijos jau kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungos vadovus ir informavo apie kylančias grėsmes LRT nepriklausomumui.

Seimo komisijos parengtus siūlymus aštriai sukritikavo žiniasklaidos ekspertai, įžvelgę siekį politizuoti LRT ir kėsintis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Šiuo metu LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Laikinosios komisijos išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis. Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.

Savo nuomonę, kad nederėtų keisti LRT tarybos skyrimo tvarkos išsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir bandymai politizuoti jo veiklą – tai grėsmė ne tik žodžio laisvei ir demokratijai, bet ir tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui“, – teigia prezidentė.

Tokios nuomonės laikosi ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.