Garbačiauskaitė-Budrienė: situacija yra dviprasmiška

LRT vadovybė antradienį buvo pakviesta į penkis skirtingų komitetų posėdžius. Vienas jų – Audito komitetas – priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, daryti pertrauką šio nutarimo svarstyme iki kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, susijęs su komisijos skyrimo klausimais.

Tuo tarpu „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamas Seimo Kultūros komitetas antradienį pritarė parlamentinės tyrimo komisijos dėl LRT ūkinės, finansinės veiklos išvadoms, atmesdamas visus opozicinių Seimo frakcijų atstovų pasiūlymus.

Kultūros komiteto posėdyje nebuvo pritarta nei vienam opozicinių partijų siūlymui. Neišgirsta liko liberalų iniciatyva tvirtinti komisijos išvadas, tačiau išbraukti iš tyrimo išvadų punktus, kuriais siūloma keisti LRT tarybos sudarymo tvarką, tarybos narių kadenciją, LRT valdymo modelį.

Už komisijos išvadas jau teigiamai šiandien pasisakė ir Biudžeto bei finansų komitetas.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė, teigia, kad situacija yra dviprasmiška.

„Matome didžiulį skubėjimą. Valdantieji neatsitraukia nuo savo siūlymų. Taip, tarsi iš p. Karbauskio šiandien išgirdome retorinį klausimą ir siūlymą mažinti politikų skiriamą LRT tarybos narių skaičių, tačiau kartu popiet buvo patvirtintos išvados, kurios LRT tarybos skyrimo tvarką politizuotų. Keista, kad matome tokį skubėjimą. Klausimas, kodėl nenorima laukti Konstitucinio teismo išvadų, – pabrėžia p. Garbačiauskaitė-Budrienė. – Mūsų noras vienintelis, kad LRT išliktų nepriklausomu transliuotoju“.

VŽ rašė, kad Seimo valdančiųjų inicijuota komisija parengė siūlymus, kuriuose numatoma, be kita ko, keisti nacionalinio transliuotojo valdymą įvedant valdybą ir sugretinti tarybos narių skyrimą susiejant juos su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.

Išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 m. sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.

Ponia Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, kad dalies Seimo tyrimo komisijos išvadų LRT nekvestionuoja, dalį pasiūlymų, susijusių su skaidrumo didinimu, LRT įgyvendins, tačiau likusi dalis Seimo tyrimo komisijos išvadų – itin neramina.

„Mums kelia nerimą ta išvadų dalis, kuri susijusi su LRT valdysena: siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, keisti tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais tarybos narių kadencijų principą, mažinti tarybos galias, teikiant naują valdymo organą – valdybą ir kaip ta valdyba bus formuojama“, – nuogąstavimais dalijasi p. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Savo ruožtu p. Garbačiauskaitė-Budrienė dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungos vadovus ir informavo apie kylančias grėsmes LRT nepriklausomumui.

Seimo komisijos parengtus siūlymus aštriai sukritikavo žiniasklaidos ekspertai, įžvelgę siekį politizuoti LRT ir kėsintis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Rytiniame posėdyje Kultūros komitete dalyvavusi prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėja Rūta Kačkutė taip pat pabrėžė, kad prezidentūra turi abejonių dėl Seimo tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadų. Jos teigimu, kad Seimo tyrimo komisijos tikslas buvo tirti LRT ūkinę, finansinę veiklą, tad sunku suprasti, kodėl tyrimo išvadose kalbama apie LRT valdymo pakeitimus.

Savo nuomonę, kad nederėtų keisti LRT tarybos skyrimo tvarkos šiandien išsakė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak jo, pirmiausia klausimų kyla dėl siūlymo susieti LRT tarybos narių skyrimą su Seimo ir prezidento kadencijomis. Premjero teigimu, šioje vietoje nieko keisti nereikėtų, nes dabar taikomas skyrimo modelis visuomeniniam transliuotojui kaip tik suteikia nepriklausomumo.

Šiuo metu LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Laikinosios komisijos išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis. Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.

VŽ primena, kad dėl išvadų Seimo plenariniame posėdyje jau buvo balsuota praėjusį ketvirtadienį, tačiau po pateikimo nuspręsta padaryti pertrauką. Neatmetama, kad prie klausimo bus vėl grįžta šį ketvirtadienį.