Siūlo LRT įpareigoti daugiau programų pritaikyti neįgaliesiems

Publikuota: 2018-10-14
Lukiškių aikštėje vyko rekordinė LRT 100 valandų transliacija. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lukiškių aikštėje vyko rekordinė LRT 100 valandų transliacija. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimo Kultūros komiteto nariai registravo pataisas, kad Lietuvos radijas ir televizija (LRT) daugiau programų adaptuotų klausos ir regos negalią turintiems žmonėms.

„Valstiečių“ vadovas ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis su dauguma komiteto narių siūlo procentine išraiška nustatyti, kiek programų turi būti pritaikyta neįgaliesiems.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė BNS sakė, kad visuomeninis transliuotojas savo iniciatyva didina programų pritaikymą neįgaliesiems apimtis, tačiau Kultūros komiteto siūlomi mastai būtų sunkiai pakeliami LRT biudžetui. 

Šiuo metu įstatymas numato, kad LRT rengia televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems žmonėms, o tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato LRT taryba, atsižvelgdama į finansines galimybes.

Parlamentarai siūlo nustatyti, kad programos su lietuviškais subtitrais sudarytų ne mažiau kaip 50% viso transliavimo laiko, į gestų kalbą verčiamos programos – ne mažiau kaip 20% viso transliavimo laiko, regos negalią turintiems asmenims pritaikytos programos – ne mažiau kaip 10% viso transliavimo laiko. Programų kartojimas į nustatytą minimalią kvotą nebūtų įskaičiuojamas.

Iniciatoriai siūlo, kad pakeitimai įsigaliotų nuo sausio, o programų pritaikymas neįgaliesiems būtų didinamas palaipsniui, pvz., programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė, palyginti su 2018 metais, kiekvienais metais būtų ilginama ne mažiau kaip 5%.

Į gestų kalbą verčiamų programų transliavimo trukmė būtų didinama ne mažiau kaip vienu procentu per metus, programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su į gestų kalbą verčiamų programų, kasmet didinama ne mažiau kaip 0,5 procento. Šiuo metu LRT išvis nėra transliuojama programų, pritaikytų turintiems regos negalią, t. y. su akustiniu vaizdo aprašymu.

„Pažymėtina, kad regos negalią turintiems asmenims „pamatyti“ meninius, dokumentinius ar animacinius filmus apskritai šiuo metu yra neįmanoma, nors technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti akustinį vaizdų aprašymą ir tokiu būdu rodomus vaizdus perteikti į kalbą“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.

Pasak LRT vadovės, įstatymo projekte numatyti mastai gerokai viršytų Europos transliuotojų sąjungos narių tam skiriamų lėšų vidurkį – 2016 metų duomenimis, jis sudarė 0,44% metinio transliuotojo biudžeto. Tuo tarpu galutinai įgyvendinus Kultūros komiteto pasiūlymus, LRT sąnaudos siektų iki 4%, teigia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Tai būtų didelis krūvis visuomeninio transliuotojo biudžetui, turinčiam plačius įsipareigojimus. Todėl LRT siūlo neįgaliųjų produkcijos pritaikymui numatyti iki 1,5% LRT biudžeto, o tai dvigubai viršytų vidutinius Europos transliuotojų sąjungos rodiklius“, – sakė LRT vadovė.

Iniciatoriai teigia, kad šiuo metu LRT paslaugų pritaikymas klausos ir regos negalią turintiems asmenims yra nepakankamas, nes „neužtikrina jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti visą juos dominantį naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį ir kitas aktualias laidas“.

Pagal pateiktus LRT duomenis, šiemet transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais eteryje yra 5,8%, su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4%.

Pateikiama informacija, kad Europos Sąjungos šalyse subtitruojamų informacinio pobūdžio, meno, dokumentinių ar kultūros programų trukmė eteryje siekia 20–100%, o verčiamų į gestų kalbą – 2–20%. Programos su akustiniu vaizdo aprašymu, skirtu regos negalią turintiems asmenims, siekia nuo 3–20% televizijos programų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

ES Taryba patvirtino Autorių teisų direktyvą 1

Europos Sąjungos Taryba pirmadienį pritarė Autorių teisių direktyvai internete. Žalia šviesa šiai direktyvai...

Rinkodara
2019.04.15
„Laisvės TV“ įkūrėjai: valdomų prekės ženklų vertė auga 9

Prieš kelerius metus veiklą pradėjusios internetinės televizijos „Laisvės TV“ įkūrėjai nusprendė įregistruoti...

Rinkodara
2019.04.10
Buvęs LRT direktorius A. Siaurusevičius vadovaus „Lietuvos ryto“ televizijai 1

Audrius Siaurusevičius, buvęs nacionalinio transliuotojo LRT generalinis direktorius, vadovaus „Lietuvos...

Rinkodara
2019.04.08
Buvęs LRT žurnalistas A. Matonis dirbs VSD 1

Audrius Matonis, anksčiau buvęs nacionalinio transliuotojo LRT televizijos naujienų tarnybos vadovas, dirbs...

Rinkodara
2019.04.08
Patrauklaus darbdavio įvaizdis: gražesnių skelbimų nepakanka 4

Susidaro įspūdis, kad patrauklaus darbdavio įvaizdis (angl. employer branding), paskutiniu metu yra...

Rinkodara
2019.04.07
„Radiocentro“ metiniai pardavimai ir pelnas šovė į viršų 7

UAB „Radiocentras“ pajamos per 2018 m. išaugo 67%, grynasis pelnas – septynis kartus, iki 269.474 Eur, rodo...

Rinkodara
2019.04.05
„Maximos“ ir „Lidl“ kova dėl kiekvieno kliento kaitina reklamos rinką Premium 5

2018 m. Lietuvos reklamos rinka fiksavo 4,3% augimą ir siekė 116 mln. Eur. Pridėjus verslo investicijas į...

Rinkodara
2019.04.03
Kaip veiks neleistino turinio blokavimas internete

Nuo šiandien, balandžio 1-osios įsigalioja nauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo redakcija,...

Rinkodara
2019.04.01
Krizė įmonėje: požymiai ir didžiausi priešai

Atsidūrus sudėtingoje situacijoje, verslui svarbu pirmiausia įvertinti, ar tai jau yra krizinė situacija ar...

Rinkodara
2019.04.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau